- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-71-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Neringa Švedienė, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- R. A., R.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos R. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgijamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. A. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti faktą, kad ji įgijo nuosavybės teises į 1/2 dalį gyvenamojo namo Kudrių kaime Vilniaus rajone (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir ūkinių pastatų: sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priešpirčio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) aprašytų Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. 11092 pagal įgyjamąją senatį. Nurodė, kad 1973-04-24 mirus I.B. jis savo turtą paliko vaikams – J. J. ir J. B.. Tačiau J. J. palikimo niekada nepriėmė, o jos turto dalį sąžiningai įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo nuo 1973 m. valdė jos brolis ir pareiškėjos tėvas J. B., o po jo mirties – ir pati pareiškėja R.B.. Visą tą laikotarpį J. J. turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo. Pareiškėja, būdama 1/2 dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų Kudrių kaime Vilniaus rajone savininke, prašė pripažinti, kad ji įgijo nuosavybės teises pagal įgijamąją senatį ir į likusią gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006-10-30 nutartimi pareiškimą atsisakė priimti LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, nes byla nenagrinėtina teisme. Teismas nurodė, jog nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise juridinio fakto negalima nustatyti, jei Nekilnojamojo turto registro duomenys ar kitokie dokumentai patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas priklauso ne pareiškėjui, o kitam asmeniui. Teismas padarė išvadą, kad turto dalies, į kurią nuosavybės teises prašo nustatyti pareiškėja, savininke buvo J. J., o po jos mirties 1984 m. į jos turto dalį atsirado paveldėjimo teisė. Teismas pripažino, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie buvusius ar esamus J. J. paveldėtojus ir duomenų, ar po J. J. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla ir priimtas palikimas. Teismas nurodė, kad susisiekus su pareiškėjos atstove išaiškėjo, kad J. J. turėjo vaikų, kurie įstatymo nustatyta tvarka priėmę palikimą turėtų teisę atlikti J. J. priklausiusio turto dalies registraciją.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-10-30 nutartį. LR CPK 531 str. nurodytos aplinkybės, kurias pareiškėjas privalo įrodyti bylos nagrinėjimo metu byloje dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgijamąją senatį fakto nustatymo. Teismas neturėjo nepriėmęs bylos nagrinėti ir spręsti nuosavybės teisių klausimo. Teismas be pagrindo konstatavo, kad 1/2 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kuriuos pareiškėja nori įgyti nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu, priklauso J.J., mirusiai 1984 m. Apeliantė nurodo, jog išrašuose iš ūkinių knygų J. J. nenurodyta kaip kolūkiečio kiemo narė arba pilietis, užsiimantis individualia darbine veikla žemės ūkyje. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005-02-25 sprendime nurodyta, kad nėra duomenų, jog prašoma įregistruoti 1/2 dalis statinių J. B. arba J. J. buvo perrašyti kaip nuosavybės teisė, atsiradusi paveldėjimo pagrindu.
Nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, remdamasis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. norma, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme. LR CPK 443 str. 1 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pagal šią įstatymo normą, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas gali taikyti ir LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. normą, jeigu tam yra pagrindas. Teismas taip pat privalo atsižvelgti ir į LR CPK V dalies XXXIV skyriaus trečio skirsnio nustatytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006-10-30 nutartimi, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, atsisakymą grindė tuo, jog negalima nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto, jeigu Nekilnojamojo turto registro duomenys ar kitokie dokumentai patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas priklauso ne pareiškėjui, o kitam asmeniui. Teismas nurodė, kad namo ir ūkinių pastatų dalis, į kuriuos pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teises, iki 1984-11-12 priklausė J.J., o po jos mirties teisę atlikti J. J. priklausiusio turto dalies teisinę registraciją įgijo jos įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka priėmę palikimą.
Atsisakymo priimti ieškinį dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme, pagrindas sietinas su būtinumu laikytis bylų priskyrimą bendrosios kompetencijos teismams reguliuojančių normų ir kitų procesinių reikalavimų. Bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėtinos LR CPK V dalies XXXI skyriaus trečio skirsnio nustatyta tvarka. Daikto buvimas neįregistruotu kito asmens vardu yra sąlyga nuosavybės teisėms įgyjamosios senaties būdu atsirasti (LR CK 4.69 str. 3 d.), kurią teismas turi patikrinti nagrinėdamas šios kategorijos bylas, tačiau tai nėra aplinkybė, kuri tikrinama sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, padarė išvadą dėl 1/2 dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų priklausymo J.J.. Pažymėtina, jog pareiškėja, prašydama nustatyti, kad ji nuosavybės teises į turto dalį įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, savo pareiškimą grindė tuo, jog J.J. po savo tėvo I.B. mirties 1973-04-24 palikimo nepriėmė, dėl ko ji niekada nebuvo tos turto dalies savininkė. Kadangi palikimo priėmimas yra būtina sąlyga įpėdinio nuosavybės teisėms atsirasti, teismas šią aplinkybę išaiškinti ir išvadą dėl Janinos Jurevič nuosavybės teisių padaryti galėjo tik išnagrinėjęs bylą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą, dėl ko yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (LR CPK 329 str. 1 d.). Teismas, gavęs pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, turėjo patikrinti, ar jis atitinka procesiniams dokumentams keliamus bendruosius ir LR CPK 531 str. įtvirtintus papildomus formos ir turinio reikalavimus bei ar nėra LR CPK 137 str. 2 d. įtvirtintų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų. Tuo atveju, jeigu pareiškimas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų procesinių reikalavimų, teismas turėjo taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą (LR CPK 115 str.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo priėmimo klausimo išsprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, šis klausimas grąžinamas Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 spalio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.