Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro V. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. S., asmens kodas Moldovoje, bulgaras, M. Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis M. K. g. , vedęs, nedirba, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 306 ¹ str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. veikdamas tiesiogine tyčia, laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-05-05, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, sodyboje, adresu sen., Vilniaus rajone, pervirinęs automobilio „N. A.“, identifikavimo numeris , pertvaros, esančios variklio skyriuje, dalį su iškaltu esamu identifikavimo numeriu, neteisėtai pakeitė šio automobilio identifikavimo numerį į identifikavimo numerį. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 306¹ str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-05-06 apklaustas V. S. parodė, kad pastoviai gyvena Moldovoje, kur dirba autoservise autošaltkalviu. Taip pat užsiima automobilių pirkimu-pardavimu. Maždaug 3 mėnesiai iki apklausos jo žmona Moldovoje pateko į autoįvykį, kurio metu sudaužė automobilį „N. P.“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) bei P. M. priklausantį automobilį „N. A.“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo nestipriai apgadintas. Kiek žino, policija iškviesta nebuvo, todėl įvykis įformintas nebus. Jam paskambino žmona ir paprašė atvažiuoti. Atvažiavęs pats kalbėjo su šio automobilio savininku. Automobilio „N. A.“ savininkas pasakė, kad automobilio neremontuos ir su suremontuotu nevažinės, pasakė, kad jis turi sumokėti tiek, kiek šis automobilis kainuoja. Internete patikrino, kiek toks automobilis gali kainuoti, kad nuo 2300 iki 3000 eurų. Šį automobilį įvertino 2500 eurų. Savininkas pasakė, kad automobilio neims, automobilio išvežimu turėjo pasirūpinti jis pats. Pinigus perduoti turėjo kitą dieną. Automobilį „N. A.“ su tralu nuvežė į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią netoli autoserviso, kuriame dirbo. Pinigus nuvežė kitą dieną. Tuomet savininkas ir atidavė šio automobilio dokumentus. Gavęs registracijos dokumentus, tą pačią dieną automobilį pridavė žmonėms, kurie automobilius išardo bei parduoda detalėmis. Už šį automobilį gavo 600 eurų. Kai automobilį pridavė, susitarė, kad automobilį priduos be jo registracijos dokumentų bei išpjaus kėbulo numerį, kuris randasi po automobilio variklio dangčiu. Kadangi prieštaravimų nebuvo, taip ir padarė. Jokių minčių, ką daryti toliau su išpjautu kėbulo numeriu, dar nebuvo, galvojo, kad gal kada ateityje panaudos. Galvojo, kad gal kada Lietuvoje nusipirks automobilį, išpjaus kėbulo numerį, įvirins turimą išpjautą kėbulo numerį nuo automobilio „N. A.“, atvarys į Moldovą ir važinės. Į Moldovą galima įvežti ne senesnius kaip 10 metų automobilius, kitaip yra labai dideli muito mokesčiai. Įvežti tokį automobilį, kokį sudaužė jo žmona, jau nebegalima, kainuotų apie 1200 eurų, bei dar dokumentų įforminimas kainuotų apie 100 eurų. Tokį automobilį Lietuvoje buvo galima nusipirkti už 600 eurų, Moldovoje parduoti už 2300-3000 eurų. Kad išvengtų mokesčių, norėjo nusipirkti automobilį, išpjauti esamą VIN numerį, įvirinti turimą, šį automobilį nuvaryti į Moldovą ir ten juo važinėti. Moldovoje internetu ieškojo automobilio „N. A.“ pigiausio varianto. Domino automobiliai Lietuvoje ir Lenkijoje. Automobilį nebuvo taip lengva rasti, kadangi reikėjo surasti būtent tokį automobilį, kokį sudaužė žmona. Surado identišką automobilį Lenkijoje. Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, tačiau susikalbėti nepavyko, kadangi nemoka lenkiškai, o šio automobilio pardavėjas rusiškai nekalbėjo, todėl ieškojo žmogaus, kuris kalba lenkiškai, ir prisiminė pažįstamą S. V.. Paskambino S. V. ir paaiškino, kad nori Lenkijoje pirkti automobilį, o negali susikalbėti, paprašė, jog S. V. paskambintų. Pasakė telefono numerį bei paprašė, kad S. V. telefonu išsiaiškintų, kiek automobilis kainuoja, už kiek jį galės parduoti. S. V. pasakė, kad jam yra reikalingas būtent šis automobilis, telefonu daugiau nieko neaiškino. S. V. pasisiūlė jį nuvežti į Lenkiją, Bialystok miestą. Sutarė, kad jis atvažiuos pas S. V. ir kartu nuvažiuos į Lenkiją. Važiuojant į Lietuvą, iš namų pasiėmė automobilio „N. A.“ valstybinius numerius, registracijos dokumentus ir išpjautą lentelę su kėbulo numeriu. Kiek prisimena, į Lietuvą atvažiavo 2015-04-27. Paskambino S. V., kuris pasakė, kad yra užsiėmęs, o jis nueitų pas jo tėvus. Adreso, kur gyvena S. V. tėvai, nežino, tačiau vizualiai žino. Po pietų, maždaug po 15.00 val., kartu su S. V. automobiliu „VW Passat“, valstybinių numerių nepamena, nuvažiavo į Lenkiją. Lenkijoje buvo maždaug apie 21.00-22.00 val. Kadangi parduodamas automobilis buvo registruotas bendrovės vardu, naktį dokumentų, susijusių su šio automobilio pirkimu-pardavimu, sutvarkyti negalėjo. Nakvojo viešbutyje, kitą dieną nuvažiavo į ofisą bei užpildė reikiamus dokumentus. Vietoje nusprendė, kad visi dokumentai, susiję su perkamo automobilio pirkimu-pardavimu, buvo surašyti S. V. vardu. Jeigu jo vardu būtų sudarytas automobilio pirkimas-pardavimas, jam reikėtų išsiimti tranzitinius numerius, o tai papildomos išlaidos, dar apie 100 eurų. Vietoje buvo surašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo surašyta lenkų kalba. Visus dokumentus pasirašinėjo S. V., kuris ir susipažino su dokumentų turiniu. Jis nieko neskaitė, kadangi nemoka lenkiškai. Žino, kad buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, išrašyta faktūra, bei perduoti automobilio registracijos dokumentai (lenkiški) ir rakteliai. Sumokėjo, kiek prisimena, 630 eurus. Pats šį automobilį atvarė į Lietuvą. Pradžioje galvojo užregistruoti šį automobilį Lietuvoje, kokio nors Lietuvos Respublikos piliečio vardu, atlikti techninę apžiūrą, gauti to žmogaus įgaliojimą išvažiuoti į Moldovą. Vėliau, pamatęs automobilį, suprato, kad techninės apžiūros neatliks, kadangi šis buvo stipriai aprūdijęs. Tuomet sugalvojo pakeisti kėbulo numerį. Jau Lietuvoje, grįžtant iš Lenkijos, degalinėje S. V. pasakė, kad nori pakeisti automobilio kėbulo numerį. S. V. pasakė, kad viską turi sodyboje, kad jis gali nuvažiuoti į sodybą ir sutvarkyti automobilį. Jis S. V. pagalbos neprašė. S. V. sakė, kad yra užsiėmęs, turi reikalų. Grįžo pas S. V., pernakvojo, kitą dieną S. V. jam davė raktus nuo sodybos, paaiškino, kaip nuvažiuoti. Pasakė, kad suvirinimo aparatas namuose, paaiškino, kur kokie įrankiai, ir jis vienas nuvažiavo. S. V. pasakė, kad jeigu turės laiko, atvažiuos. Pas S. V. nuvažiavo 2015-05-01. Galvojo, kad viskas užtruks apie 3 dienas. S. V. buvo atvažiavęs 2015-05-03, tvarkė aplinką. 2015-05-04 ryte išvažiavo, visą dieną jo nebuvo, grįžo tik vakare, pasiliko nakvoti. 2015-05-05 S. V. sodyboje buvo atlikta krata, kurios metu buvo rastas ir paimtas automobilis „N. A.“. Taip paimti automobilio registracijos dokumentai, kuriuos gavo perkant šį automobilį Lenkijoje: pirkimo-pardavimo sutartis bei faktūra, išrašyti S. V. vardu. Taip pat buvo paimta Moldovos Respublikos automobilio „N. A.“ registracijos liudijimas, valstybiniai numeriai. 2015-05-02 jis pats metalo pjūklu išpjovė po variklio dangčiu esantį automobilio VIN numerį, vietoje jo įvirino lentelę su VIN numeriu nuo automobilio „N. A.“, kurią atsivežė iš Moldovos. Tai užtruko visą dieną, kadangi automobilį reikėjo dalinai išardyti, kad būtų patogu dirbti. Vėliau viską reikėjo užglaistyti, išlyginti bei nudažyti. Dažus ir visas kitas reikalingas priemones prieš važiuojant į sodybą nusipirko Gariūnų turgavietėje. Išpjautą lentelę su VIN numeriu iš Lenkijoje nusipirkto „N. A.“ tą pačią dieną išmetė į ežerą, esantį prie S. V. sodybos. Automobilio dokumentai gulėjo jo tašėje, todėl apie juos net nepagalvojo. Jų nelaikytų, sunaikintų. VIN numerį pakeitė tik vienoje vietoje. Nori parodyti, kad šalia VIN kodo yra tvirtinama viena lentelė su VIN numeriu, tai jis ją taip pat nuėmė, ir, kiek prisimena, išmetė į ežerą. Vietoje nuimtos ir išmestos pritvirtino kitą, atsivežtą tokią pat iš Moldovos. Lipduko su valstybiniais numeriais, kuris buvo pritvirtintas šalia stiklo, nenuėmė, kadangi nespėjo. Automobilis nebuvo surinktas, tačiau jį surinko per 15 min. Planavo vakare išvažiuoti į Moldovą. Moldovoje planavo pats važinėti šiuo automobiliu. Problemų dėl techninės apžiūros Moldovoje tikrai neiškiltų, todėl tokiu automobiliu važinėti tikrai nebaisu. Supranta, kad Lietuvoje už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pats žinojo, kaip viską daryti, S. V. neklausinėjo, pastarasis jam nepadėjo (2 t., b.l. 94-97).

2017-11-23 V. S. įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 306¹ str. 1 d., apklaustas įtariamuoju V. S. parodė, kad pasilieka prie parodymų, duotų ankstesnės apklausos metu, sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta bauda. Jis šiuo metu nedirba, tačiau turi santaupų ir netrukus turi gauti naują darbą statybose, todėl baudą turės iš ko mokėti (2 t., b.l. 106-107).

2017-10-16 apklaustas liudytojas S. V. parodė, kad V S. M. pilietį pažįsta maždaug nuo 1994 metų. Santykiai su juo yra draugiški. V. S. dirba autoservise Moldovoje, taip pat Lietuvoje perka automobilius, kuriuos vėliau parduoda Moldovoje. V. S. pas jį apsistoja, nakvoja pas jo tėvus bute, adresu G. V. g. 7-26, Vilniuje, arba pas tėvus sodyboje, esančioje Jokūbiškių k., Sužionių sen., Vilniaus raj. 2015 metų balandžio mėnesio pabaigoje jam paskambino V. S. ir pasakė, kad nori atvažiuoti. Į Vilnių atvažiavo 2015-04-27. V. S. pasitikti jis negalėjo, kadangi buvo užsiėmęs. V. S. nuėjo pas jo tėvus, jie yra pažįstami. Kompiuteryje V. S. rado skelbimą apie Lenkijoje parduodamą automobilį „N. A.“. Kadangi V. S. nekalba lenkiškai, paprašė, kad jis paskambintų ir pasikalbėtų su automobilio pardavėju. Paprašė paklausti, kada automobilį galima apžiūrėti, paprašė susitarti dėl kainos, apmokėjimo. Telefonu jis sutarė dėl automobilio apžiūros, taip pat dėl kainos – 650 eurų. V. S. pasakė, kad šis automobilis tinka dėl kainos, už tokią pinigų sumą daugiau automobilių nerado. Tą pačią dieną jo automobiliu „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Lenkiją, B. S. miestą. Lenkijoje buvo apie 20.00 val., tada ir apžiūrėjo automobilį, kuris stovėjo autoservise. Turėjo pasilikti Lenkijoje, kadangi nepavyko gerai apžiūrėti automobilio, lauke buvo tamsu, tuo labiau, reikėjo užpildyti visus pirkimo- pardavimo dokumentus. Lenkijoje nakvojo viešbutyje. Kitą dieną, ryte, susitiko su pardavėju, apžiūrėjo automobilį bei sutvarkė visus dokumentus, susijusius su šio automobilio pirkimu- pardavimu. Automobilio dokumentus surašė jo vardu, kad Lietuvoje neiškiltų problemų su šio automobilio registravimu VĮ „Regitra“. Mintis buvo tokia, kad automobilį perka jo vardu, V. S. automobilį suremontuoja, atlieka techninę apžiūrą, automobilį Lietuvoje registruoja V. S. vardu, išima valstybinius numerius, sudaro automobilio panaudos sutartį ir V. S. išvažiuoja į Moldovą, kur automobilį parduoda. Vietoje buvo surašyta pirkimo- pardavimo sutartis bei faktūra apie automobilio apmokėjimą. Visur buvo įrašyti jo duomenys, bei visur pasirašė. Už automobilį pinigus mokėjo V. S.. Grįžo kitą dieną, kadangi Lietuvoje turėjo reikalų. V. S. sakė, kad šitą automobilį nori sutvarkyti, norėjo važiuoti pas pažįstamą į autoservisą. Jis pasiūlė tai padaryti jo tėvų sodyboje, esančioje Vilniaus rajone, Sužionių sen., Jokūbiškių k. V. S. sutiko. Taip pat leido V. S. pagyventi sodyboje, kol sutvarkys automobilį. V. S. žino, kur yra jo sodyba, pats daug kartų joje buvo. V. S. žinojo, kokius įrankius jis turi, o visas priemones, reikalingas automobilio perdažymui, nusipirko pats. V. S. pats nuvažiavo į sodybą. 2015-05-02 ir jis vėlai vakare nuvažiavo į sodybą, kitą dieną praleido sodyboje. 2015-05-04 vėlai vakare apie 23.00 val. vėl nuvažiavo į sodybą. Važiavo, kad V. S. nebūtų liūdna. Matė, kad V. S. pats vienas tvarkė automobilį, matė, kad nuiminėjo dažus, ruošė automobilį dažymui. Pats prie automobilio priėjęs nebuvo ir ką konkrečiai V. S. darė, nematė. 2015-05-05 atvažiavo policijos pareigūnai, darė kratą. Jis dalyvavo kratos metu. Pareigūnus sudomino automobilis „N. A.“. Buvo paprašyta, kad V. S. pateiktų šio automobilio dokumentus, kuriuos V. S. pareigūnams pateikė. Automobilis tuo metu buvo dalinai išardytas. Kratos metu priėjęs prie automobilio nebuvo, todėl ką V. S. aiškino pareigūnams, nežino. Apie tai, kad automobilio „N. A.“ kėbulo numeris yra perkaltas, sužinojo tik apklausos metu. Apie tai nieko nežino ir nieko paaiškinti negali. Apie tai, kad V. S. norėjo išpjauti automobilio „N. A.“, nupirkto Lenkijoje, kėbulo numerį bei įvirinti kitą, nežinojo. V. S. padėti neprašė, pats viską daryti moka, kadangi dirba autoservise šaltkalviu. Jis nematė, kad V. S. buvo atsivežęs kokius valstybinius numerius, automobilio registracijos dokumentus, tuo labiau, nematė jokių lentelių su VIN numeriu (2 t., b.l. 82-83).

Vykdant 2015-02-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, 2015-05-05., Vilniaus rajone buvo atlikta krata. 2015-05-05 kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu rasta ir paimta transporto priemonė „N. A.”, ant kurios matomas (1 t., b.l. 8-11).

2015-05-05 apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „N. A.”, valst. nr., mėlynos spalvos. Ant jo galinės dalies pritvirtintas valstybinis numeris „NS AK861”. Po transporto priemonės priekiniu dangčiu, ties stiklu (priekiniu) apatinės dalies, ant rėmo matomas numeris SJNFAAN16U0193843. Ties šiuo numeriu vizualiai matyti naujai dažyti mėlyni dažai. Vizualiai matyti, kad numeris naujai nudažytas. Transporto priemonės kėbulas stipriai paveiktas korozijos, vietomis naujai glaistytas. Ant transporto priemonės priekinio stiklo dešinės apatinės dalies aptinkamas priklijuotas lipdukas, su galimai valstybiniu numeriu „BI 28931”. Transporto priemonės bagažinėje aptinkami valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Be to, ties ant rėmo iškaltu numeriu SJFAAN16U019193843, dešinėje pusėje yra identifikavimo lentelė, ant kurios tas pats numeris (1 t.,b.l. 12-15).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015-07-28 specialisto išvadoje Nr. 140-(3203)-IS1-4979 užfiksuota, kad automobilio „N. A.”, be valstybinio numerio, VIN yra pakeistas, pervirinant pertvaros dalį su iškaltu esamu I. O. tyrimui pateikto automobilio identifikavimo numeris yra SJNFAAN16U0169521 (1 t., b.l. 35-37).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje pagrįstai įrodyta, kad V. S. neteisėtai pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius, t.y. padarė LR BK 306 ¹ str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę V. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis praeityje neteistas, todėl mano, kad tikslinga jam paskirti vieną iš alternatyvių bausmių - baudą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis LR BK 64 (1) straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

P. V. S., gim. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 306¹ str. 1 d. ir nuteisti 51 MGL, 1920.66 (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimties eurų 66 ct.) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti V. S. galutinę bausmę - 34 MGL, 1280.44 (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų 44 ct.) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, V. S. į bausmę įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. (2 paros) prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir paskirti galutinę bausmę - 30 MGL, 1129.80 (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct.) eurų dydžio baudą.

Į. V. S. paskirtą baudą sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje V. S. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.