- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- 1-1119-1034/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40956-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:
1. Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;
2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 11 mėnesių 28 dienoms, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. K. laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent: jis nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau nei nuo 2021 m. lapkričio 24 d. 9.10 val. laikė, turėdamas su savimi, žinomai netikrą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), neva išduotą 2021 m. birželio 16 d. piliečio K. M. (gimusio (duomenys neskelbtini)) vardu, kuris yra atspausdintas ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikoje nėra išduotas, po ko šį žinomai netikrą dokumentą 2021 m. lapkričio 24 d. 9.10 val. pateikė VĮ „Regitra“, adresu (duomenys neskelbtini), vairuotojų pažymėjimų išdavimo skyriaus jaunesniajai specialistei J. R., tokiu būdu jį panaudodamas.
Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. parodė, kad neoficialiai dirbo Lenkijoje, remontavo butus, kambarius, santechniką. 2-3 mėn. gyveno su pažįstamais. Tuo metu, kai dirbo Lenkijoje, jo legalioje darbovietėje Lietuvoje niekas nedirbo, jam būdavo nedarbingumas arba atostogos. Lenkijoje, (duomenys neskelbtini), pažįstamas jam pasiūlė išsilaikyti vairuotojo teises. Vairuotojo teisių išsilaikymas vyko taip, kad prie kompiuterio spaudė klavišus, tada pravažiavo ir jam davė vairuotojo pažymėjimą. Medicininę sveikatos patikros pažymą gavo kartu su vairuotojo pažymėjimu. Medicininį patikrinimą jam atliko toje pačioje vairavimo mokykloje. Už vairuotojo pažymėjimą mokėjo grynais pinigais į vairavimo mokykloje esančią kasą, sumokėjo virš 1000 Eur. Vairuotojo egzaminą laikė Lenkijoje, kadangi ten yra pigiau nei Lietuvoje. Nuvykus į VĮ „Regitra“ lenkiškų teisių pasikeisti į lietuviškas, jam nurodė, kad teisės yra suklastotos. Nežinojo, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras, jei būtų žinojęs, kad vairuotojo teisės yra netikros, nebūtų važiavęs jų pateikti į VĮ „Regitra“, liko apgautas Lenkijos vairavimo mokyklos, kuri jam išdavė netikrą vairuotojo pažymėjimą. Kai buvo VĮ „Regitra“, J. R. jam nurodė, kad kvies policiją. Tada jis nuėjo iki automobilio ir paleido vairuotoją, pasakė jam, kad nelauktų. Buvo išėjęs apie 10-15 min., o vėliau visą laiką stovėjo laike, rūkė, laukė. Jam netinka arešto bausmė, kadangi neturi galimybės jos atlikti, dirba, turi vaiką. Vienas augina sūnų K. K., vaiko motina gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnų augina jis, kadangi sūnus nori gyventi su juo, o ne su motina. Motina negalėtų pasirūpinti sūnumi, kadangi ji dažnai keičia darbus ir gyvenamąsias vietas. Jis su sūnumi jau ne pirmus metus gyvena (duomenys neskelbtini), ten gyvena su savo motina ir seneliu. Norėtų, kad arešto bausmė būtų pakeista į viešųjų darbų bausmę.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. asmuo kreipėsi į VĮ „Regitra“ su ketinimu pasikeisti Lenkijoje išduotą pažymėjimą į lietuvišką. Europos Sąjungos paieškos bazėje patikrino, ar vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis. Įvedus pažymėjimo numerį paaiškėjo, kad tokio pažymėjimo Europos Sąjungos paieškos bazėje nėra. Tada ji patikrino pažymėjimo autentiškumą, t. y., ar pažymėjimas pagamintas iš polikarbonato, ar turi vandens ženklus, ar yra iškilioji spauda, mikro tekstas. Patikrinus minėtus požymius, paaiškėjo, kad nei vienas iš jų neatitinka, kilo įtarimas, kad pažymėjimas yra padirbtas. Pasikonsultavus su vyresniuoju specialistu, gavo patvirtinimą, kad taip yra. Tada ji iškart kreipėsi į policiją, perspėjo apie tai asmenį, jis ramiai reagavo, nieko neaiškino, nesiteisino. Kol laukė pareigūnų, asmuo buvo kažkur dingęs, kai atvyko pareigūnai, jo salėje nebuvo, po poros valandų asmuo grįžo ir pareigūnai jį išsivedė. Ji VĮ „Regitra“ dirba nuo (duomenys neskelbtini), jos darbo praktikoje tokių atvejų nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2020 metais gyveno ir dirbo Lenkijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Netoliese toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo įsikūrusi auto mokykla, kurią jis lankė ir išsilaikė. Tai yra Lenkijos Respublikoje jis baigęs nurodytoje mokykloje vairavimo kursus, juos išsilaikė ir mokykla jam išdavė vairuotojo pažymėjimą. Lenkijoje nėra taip, kad baigus mokyklą dar reikia laikyti egzaminą tokioje įmonėje, kaip VI „Regitra“. Taip, kaip jo darbas pastovios komandiruotės, tiesiog ištaikęs laisvesnę dieną sumanė nuvykti į lietuvišką VI „Regitra“, kad pasikeisti Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Lenkijos vairuotojo pažymėjimą jis pasiėmė prieš pusę metų, niekur nevažinėjo. Turi savo vardu automobilį, tik šiuo metu yra sugedęs. Tikrai yra įsitikinęs, kad Lenkijos Respublikos jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas yra tikras ir jis jokio nusikaltimo nepadarė (b. l. 71). Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu kaltinamasis M. K. paaiškino, kad su įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta, supranta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (b. l. 79).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. R. paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 21 d. adresu (duomenys neskelbtini), dirbo VĮ „Regitra“ vairuotojų pažymėjimo išdavimo skyriuje ir priiminėjo klientus. Apie 09.10 val. atėjo pilietis, kaip vėliau paaiškėjo, M. K., kuris pateikė galimai suklastotą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). M. K. norėjo Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Paėmus vairuotojo pažymėjimą, patikrino RESPER duomenų bazėje. Patikrinus nustatyta, kad toks asmuo neturi Lenkijos Respublikos išduoto vairuotojo pažymėjimo. Fiziškai paėmus į rankas vairuotojo pažymėjimą, jis vizualiai neatitiko vairuotojo pažymėjimui keliamų reikalavimų. Kadangi vairuotojo pažymėjimas sukėlė įtarimų, kad jis suklastotas, dokumentą pateikusiam asmeniui M. K. paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimas dabar nebus pakeistas, nes reikalinga užklausti Lenkijos vairuotojo pažymėjimą išduodančios institucijos. Dėl jo pateikto vairuotojo pažymėjimo, patį asmenį informavo, kad bus kviečiama policija. Asmuo į tai niekaip nesureagavo, bet po kurio laiko, asmuo pasiprašė išeiti į lauką, nes norėjo užrakinti automobilį. Išėjus jis daugiau negrįžo, pas ją liko jo Lietuvos Respublikos pasas NR. (duomenys neskelbtini), išduotas M. K. vardu bei Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, išduotas M. K. vardu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat liko Prašymas išduoti vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pat pasirašė ir Pranešimas, kurį užpildė pati. Pateiktuose dokumentuose, t. y. Lietuvos Respublikos pase ir vairuotojo pažymėjime buvo to paties asmens atvaizdas (nuotraukos), kuris ir buvo atėjęs į VĮ „Regitra“ ir pats pateikė dokumentus (b. l. 17-18).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2021 m. lapkričio 24 d. 9.22 val. buvo registruotas VĮ „Regitra“ darbuotojos pranešimas telefonu, kad pilietis atėjęs pasikeisti vairuotojo pažymėjimą pateikė Lenkijoje išduotą suklastotą dokumentą (b. l. 5).
Iš 2021 m. lapkričio 24 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad J. R. pranešė, kad 2021 m. lapkričio 21 d. (past. – nurodyta klaidingai, iš tikrųjų 2021 m. lapkričio 24 d.) apie 9.10 val., adresu (duomenys neskelbtini) į VĮ „Regitra“ vairuotojų pažymėjimo išdavimo skyrių atėjo pilietis, kaip vėliau paaiškėjo M. K., kuris pateikė galimai suklastotą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), vardu M. K. Norėjo Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Įtarus, kad Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas, procedūra buvo sustabdyta (b. l. 1).
Iš 2021 m. lapkričio 24 d. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo pranešimo Vilniaus policijos komisariatui matyti, kad į minėtą įmonę kreipėsi M. K., kuris pageidavo pakeisti vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) bei pateikė dokumentą su jo klastojimo požymiais. Vairuotojo pažymėjimas, kopijuotas blankas, įrašai neryškūs, išplaukę, pagamintas ne iš polikarbonato medžiagos, RESPER duomenimis tokio VP nėra. Policijos įstaiga apie minėtą įvykį informuota telefonu 112, 2021 m. lapkričio 24 d. 9.20 val. (b. l. 25).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. R. pateikė Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. sausio 27 d. grąžintas M. K. (b. l. 26)), lenkišką vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimą VĮ „Regitra“, prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).
Iš prašymo išduoti vairuotojo pažymėjimą matyti, kad M. K. 2021 m. lapkričio 24 d. 9.15.44 val. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui pateikė minėtą prašymą, kuris įmonėje gautas 2021 m. lapkričio 24 d. registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).
M. K. pateiktame 2021 m. lapkričio 24 d. paaiškinime nurodyta, kad jis niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, turi tik traktorininko teises. Internete rado puslapį, kad galima išsilaikyti teises. Užsiregistravo ir taip gavo jas. Praktinį vairavimą už jį pravažiavo, tačiau kas važiavo, jis nežino. Sumokėjo 1400 Eur, šiuos pinigus persiuntė bankiniu pavedimu iš savo sąskaitos. Parašą nusiuntė internetu, nes labai paprastas. Vairuotojo pažymėjimą jam atsiuntė (b. l. 54).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. K. pateikė deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) bei medicininę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) lenkų kalba (b. l. 28-29, 32, 33).
Psichologo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 2021 m. birželio 16 d. konstatuota, kad M. K., gyv. (duomenys neskelbtini) nėra psichologinės kontraindikacijos dirbti vairuotoju (b. l. 35).
Medicininiame sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), priimtame pagal 2021 m. birželio 16 d. siuntimą atlikti medicininį tyrimą, nurodyta, kad M. K. gali dirbti/įsidarbinti B, C, T kategorijos vairuotojo pareigose (b. l. 36-37).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-2899090-21 nustatyta, kad tirti pateiktas Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2021 m. birželio 16 d. piliečio K. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu, yra atspausdintas ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus ir jis yra netikras. Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdintas spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu (įskaitant asmens veido atvaizdus ir juoda spalva spausdintus duomenis) ant plastikinės kortelės; žalios spalvos blizgus elementas – užrašas „RZECZPOSPOLITA POLSKA“ averse ir skaidriame langelyje juoda spalva atlikti įrašai „PL“ bei horizontaliai susikertantys su šiais įrašais skaičiai yra atspausdinti elektrografinės spaudos būdu. BITMAP kodo dokumente nėra. Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) pirminio turinio rekvizitų pakeitimų požymių nėra (dokumentas netikras) (b. l. 41-42).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2022 m. sausio 20 d. raštu informavo, kad vairuotojo pažymėjimas M. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lenkijoje nebuvo išduotas (b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018). Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.
Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu, išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumento. Dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija. Netikro dokumento panaudojimas – tai neteisėtas netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartą siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. Vairuotojo pažymėjimas yra oficialus VĮ „Regitra“ išduodamas dokumentas, patvirtinantis du juridinius faktus – asmens teisę vairuoti transporto priemones, taip pat jis gali būti laikomas ir asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Vadinasi, tokio pobūdžio dokumentas, gali sukelti teisiškai reikšmingus padarinius.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamasis M. K. laikė ir panaudojo žinomai netikrą neva jo vardu išduotą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. K. savo kaltės nepripažino. Nors ikiteisminio tyrimo metu vėlesnėje apklausoje ir duodamas parodymus teisiamajame posėdyje M. K. pripažino savo kaltę, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau iš jo parodymų visumos matyti, kad jie yra nenuoseklūs, o kaltinamojo M. K. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo laikytinas deklaratyviu. M. K. teigimu, jis nežinojo, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras, o tai sužinojo tik pateikęs Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“. Tokius kaltinamojo aiškinimus paneigia kiti byloje surinkti ir teisme ištirti tarpusavyje atitinkantys duomenys. Jų visuma leidžia pagrįstai pripažinti, kad M. K. laikė ir panaudojo Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą žinodamas, kad šis yra netikras.
Štai byloje esančia Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-2899090-21 nustatyta, kad Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdintas ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus ir jis yra netikras. Minėtas pažymėjimas yra atspausdintas spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu ant plastikinės kortelės; žalios spalvos blizgus elementas – užrašas „RZECZPOSPOLITA POLSKA“ averse ir skaidriame langelyje juoda spalva atlikti įrašai „PL“ bei horizontaliai susikertantys su šiais įrašais skaičiai yra atspausdinti elektrografinės spaudos būdu. BITMAP kodo dokumente nėra. Taigi, matyti, kad specialisto išvadoje detaliai aprašyti ir pažymėti vairuotojo pažymėjime esantys esminiai neatitikimai su šios rūšies originaliu ir oficialiai patvirtintu dokumentu. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų galima abejoti specialisto išvados teisingumu.
Šiuo atveju aplinkybę, jog M. K. laikytas ir vėliau panaudotas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos J. R. parodymai. J. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. M. K. kreipėsi į VĮ „Regitra“ su ketinimu pasikeisti Lenkijoje išduotą pažymėjimą į lietuvišką. Iš pradžių vairuotojo pažymėjimo galiojimo faktą ji patikrino Europos Sąjungos paieškos bazėje ir paaiškėjo, kad tokio pažymėjimo bazėje nėra. Tada ji patikrino pažymėjimo autentiškumą, t. y., ar pažymėjimas pagamintas iš polikarbonato, ar turi vandens ženklus, ar yra iškilioji spauda, mikro tekstas. Patikrinus minėtus požymius, paaiškėjo, kad nei vienas iš jų neatitinka. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos J. R. parodymais, kadangi neįžvelgia jos suinteresuotumo apkalbėti kaltinamąjį M. K. Be to, matyti, kad liudytoja J. R. viso proceso metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo M. K. parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu, t. y. jis skirtingai aiškino aplinkybes ir nurodė nelogiškas versijas. Nors M. K. nurodė, kad neva nežinojo, jog jo pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę įrodo paties kaltinamojo parodymai ir byloje esantys duomenys, patvirtinantys, kad Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras.
Pirmiausia pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. K. nurodė, jog gyveno ir dirbo Lenkijoje, (duomenys neskelbtini), netoliese auto mokyklos, o teisiamojo posėdžio metu teigė, kad Lenkijoje nedirbo, tik kartais nuvažiuodavo neoficialiai padirbti, apie 2-3 mėnesius gyveno Lenkijoje. Iš byloje esančių SODROS duomenų matyti, kad M. K. nuo 2020 m. sausio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių duomenų apie darbą Lenkijos Respublikoje nesurinkta ir nenustatyta, tokių duomenų nepateikė ir pats M. K. (b. l. 115). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad kaltinamasis duodamas parodymus nebuvo nuoširdus ir parodymus davė selektyviai.
Be to, kaip matyti iš kaltinamojo M. K. 2021 m. lapkričio 24 d. paaiškinimo, M. K. parodė, jog internete rado puslapį, kad galima išsilaikyti teises ir užsiregistravo. Visgi, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. jau nurodė, kad vairuotojo teises išsilaikyti jam pasiūlė pažįstamas. Iš šių kaltinamojo parodymų matyti, kad jis buvo nenuoseklus, negalėjo tiksliai nurodyti bylos aplinkybių. Svarbi kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybė, kad vairuotojo teisių išsilaikymas vyko taip, kad prie kompiuterio spaudė klavišus, tada pravažiavo ir jam davė vairuotojo pažymėjimą. Pastebėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, kaip vyko teorinis ir praktinis vairuotojo egzaminas, o ikiteisminio tyrimo metu savo paaiškinime parodė, kad praktinį vairavimą už jį pravažiavo, tačiau nežino kas. Matyti, kad kaltinamasis nurodo visiškai skirtingas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu. Teismas neturi pagrindo tikėti tokiais kaltinamojo argumentais, todėl tiek M. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vertina kritiškai. Teisiamajame posėdyje M. K. nurodė, kad už vairuotojo pažymėjimą mokėjo virš 1000 Eur grynais pinigais į vairavimo mokykloje esančią kasą. Skirtingai tokiems parodymams, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. K. parodė, kad 1400 Eur persiuntė bankiniu pavedimu iš savo sąskaitos, o parašą nusiuntė internetu. Teismas neturi pagrindo vadovautis tokiais M. K. parodymais, kadangi tarp jų yra akivaizdūs prieštaravimai, nurodytos aplinkybės leidžia abejoti parodymų patikimumu.
Be kita ko, pastebėtinas neatitikimas ir tarp kaltinamojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo, jo atsiėmimo būdo. Teisminio nagrinėjimo metu M. K. parodė, kad pravažiavus jam davė vairuotojo pažymėjimą, o ikiteisminio tyrimo metu paaiškinime nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą jam atsiuntė. Šiame kontekste pastebėtina, jog pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktus duomenis vairuotojo pažymėjimas M. K. Lenkijoje apskritai nebuvo išduotas (b. l. 46). Visi anksčiau minėti duomenys paneigia kaltinamojo parodymus. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo M. K. teiginius, kad jis nežinojo, jog dokumentas yra netikras, tokie teiginiai vertinti kaip kaltinamojo gynybinė versija, kuri paneigtina aukščiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Nors, M. K. teigimu, jis liko apgautas Lenkijos vairavimo mokyklos, kuri jam išdavė netikrą vairuotojo pažymėjimą, pastebėtina, kad jis dėl to į Lenkijos Respublikos kompetentingą instituciją dėl to nesikreipė ir nesiaiškino. Tai pagrįstai leidžia abejoti ir šia kaltinamojo tik teisminio nagrinėjimo metu iškelta versija. Be to, svarbu ir tai, kad teismas nustatė, jog Lenkijos Respublikoje vairuotojo pažymėjimas M. K. nebuvo išduotas. Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis M. K. nenustatytomis aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, kurį ketino pasikeisti į tikrą, Lietuvos Respublikoje išduodamą vairuotojo pažymėjimą, tokiu būdu išvengdamas privalomų įvykdyti reikalavimų įgyjant teisę vairuoti transporto priemones bei tokiu būdu siekdamas apgauti atsakingas institucijas. Taigi, jau vien tik kaltinamojo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų vairuotojo pažymėjimui gauti leido jam suprasti, kad jis gaus ne valstybės išduodamą tikrą vairuotojo pažymėjimą, o tik netikrą dokumentą.
Netikro vairuotojo pažymėjimo laikymas ir panaudojimas pateikiant valstybės pareigūnui kvalifikuotinas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi disponavimas netikru vairuotojo pažymėjimu yra kvalifikuota disponavimo suklastotu dokumentu sudėtis.
Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą nurodyta „žinomai suklastotą dokumentą“, tačiau teismas nustatė, kad M. K. laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas. Tokia klaida vertintina kaip rašymo apsirikimo, tai jokiu būdu nesunkina ar nekeičia kaltinimo esmės ar kaltinamojo padėties.
IV. Bausmės skyrimas
BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: areštas arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad M. K. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertina tai, kad nors M. K. veiksmai kėlė grėsmę BK 300 straipsniu saugomai vertybei – valdymo tvarkai, tačiau realios žalos nepadarė. Teismas nustatė, kad netikras vairuotojo pažymėjimas VĮ „Regitra“ darbuotojai buvo pateiktas kaltinamojo, tačiau dėl to neigiamų pasekmių nesukėlė, nes šis vairuotojo pažymėjimas nebuvo pakeistas į lietuvišką. Visgi atsižvelgtina, kad anksčiau M. K. teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, iš esmės pozityvių išvadų iš to nedaro, klaidino teismą ir ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, yra baustas administracine tvarka (b. l. 62-66), dirbantis, vidurinio išsilavinimo. Nurodyti M. K. asmenybę apibūdinantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis stokoja socialinių įgūdžių, kurie padėtų jam gyventi nepažeidinėjant įstatymų reikalavimų.
Kaip matyti iš BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijos, už šio nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik dvi bausmių rūšis: areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Įvertinus kaltinamojo padarytos susikalstamos veikos pobūdį ir paties kaltinamojo asmenybę, laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju laikytina per griežta. Nors kaltinamasis nurodė, kad jam netinka arešto bausmė, kadangi neturi galimybės jos atlikti, dirba, turi vaiką ir norėtų, kad arešto bausmė būtų pakeista į viešųjų darbų bausmę, teismas šiuos argumentus atmeta. Pastebėtina, kad jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių skirti jam švelnesnę negu sankcijoje numatytos bausmių rūšys, teismas nenustatė. Vien ta aplinkybė, kad, kaltinamojo teigimu, dėl arešto bausmės jis gali prarasti darbą, nebus kam pasirūpinti vaiku, nesudaro pagrindo sušvelninti jam skiriamą bausmę. Be to, jis pats pripažino, kad vaikas turi motiną, be to, kartu su juo gyvena motina ir senelis, taigi akivaizdu, kad nėra taip, jog bent trumpu laikotarpiu nebūtų kam pasirūpinti jo nepilnamečiu vaiku. Kaltinamajam M. K. skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės bausmės rūšies parinkimo, galėtų būti svarstomas BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio taikymas, tačiau teismas nenustatė pagrindų M. K. skirti švelnesnę bausmę, taikant minėtų straipsnių nuostatas. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo sąlygų – M. K. pats neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą, nepadėjo išaiškinti padarytos veikos (BK 62 straipsnio 1 dalis), byloje nėra nei vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, be to, nėra nei vienos iš sąlygų, kurios numatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, taigi pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį taip pat nėra.
BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). M. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau įvertinus visumą teisme ištirtų aplinkybių, teismas nustatė, kad M. K. buvo nenuoširdus, o jo prisipažinimas laikytinas deklaratyviu. Teismas nustatė, jog nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o be kita ko, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamojo M. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra tokios, kad galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, vien kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. M. K. ne pirmą kartą teisiamas, nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarė dar neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka. Taigi, įvertinus prieš tai išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad kaltinamojo galimos patirti neigiamos pasekmės yra atitinkama jo nusikalstamų veikų darymo pasekmė, apie kurią kaltinamasis turėtų susimąstyti prieš darant tokią veiką.
Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – netikras Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam areštą 27 (dvidešimt septynioms) paroms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo momento.
M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – netikrą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.