Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo I. K. ir nuteistojo M. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 132 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 4 metams;

pagal BK 132 straipsnio 1 dalį – 2 metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, M. B. dėl kaltinimo pagal BK 261 straipsnį išteisintas.

Iš M. B. priteista: nukentėjusiajam I. K. 2 311,73 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Anykščių rajono policijos komisariatui 840 Lt žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam I. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą turtinei žalai dėl kapo sutvarkymo atlyginti, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) turgavietėje iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, už 120 Lt įgijo narkotinės medžiagos – 12 vnt. „ekstazi“ tablečių, kurias neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno iš įsigijimo vietos į namus (duomenys neskelbtini), ten neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, jas laikė iki 2007 m. spalio 31 d., kai šias narkotines medžiagas – 12 vnt. „ekstazi“ tablečių neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno iš buto (duomenys neskelbtini), kur 2007 m. lapkričio mėnesį, naktį iš 1 į 2 dieną, apie 24 val., (duomenys neskelbtini), T. L. priklausančiame automobilyje „Ford Fiesta“, valst. Nr. XXXXXXXX neteisėtai jas platino, duodamas po tris „ekstazi“ tabletes G. B., T. L. ir V. K.;

be to, M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio mėnesį, naktį iš 1 į 2 dieną, apie 24 val., (duomenys neskelbtini), T. L. priklausančiame automobilyje „Ford Fiesta“, valst. Nr. XXXXXXXX davė V. K. suvartoti narkotinės medžiagos – 3 vnt. „ekstazi“ tablečių, kurių sudėtinės dalys yra metilendioksimetamfetaminas ir metilendioksiamfetaminas, tai sukėlė ūmų V. K. apsinuodijimą narkotinėmis medžiagomis, ir nuo to V. K. mirė, t. y. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

M. B. dar buvo kaltinamas, kad 2007 m. lapkričio mėnesį, naktį iš 1 į 2 dieną, apie 24 val., (duomenys neskelbtini), T. L. priklausančiame automobilyje „Ford Fiesta“, valst. Nr. XXXXXXXX duodamas tris „ekstazi“ tabletes nepilnamečiui V. K., neteisėtai platino narkotines medžiagas nepilnamečiui.

Nukentėjusysis I. K. 2008 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje pateikė rašytinį prašymą patikslinti M. B. pareikštą kaltinimą, jog nusikalstamas veikas jis padarė, veikdamas bendrininkų grupe. Teismas tokį prašymą nuosprendžiu atmetė nurodęs, kad prokuroro nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nebuvo apskųsti ir nėra panaikinti, nors nagrinėdamas bylą teisme iki nuosprendžio priėmimo teismas turėjo duomenų, jog minėti prokuroro nutarimai apskųsti. Tokiu būdu teismas ignoravo apelianto teisę reikalauti, kad būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti visi nusikaltimus padarę asmenys, taip pat jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo I. K. ir nuteistojo M. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegijos nuomone, M. B. kaltė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir neatsargaus gyvybės atėmimo bei jo išteisinimas dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiui pagrįsti bylos duomenimis. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir neatsargaus gyvybės atėmimo pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiui M. B. išteisino.

Dėl BPK normų pažeidimo

Nukentėjusysis nurodo, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl T. L. ir G. B., tačiau apeliantui nebuvo įteikti pranešimai apie priimtus procesinius sprendimus, jis negavo nutarimų kopijų, tuo suvaržyta jo teisė tokius sprendimus apskųsti.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti.

Dėl to nepagrįstas nukentėjusiojo apeliacinio skundo teiginys, kad šioje proceso stadijoje buvo suvaržyta jo teisė apskųsti minėtus prokuroro nutarimus.

Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą vertina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, todėl minėtas prokuroro nutarimas nėra vertinimo dalykas.

Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teismo šališkumas motyvuojamas tuo, jog atmesdamas I. K. teisme pateiktą rašytinį prašymą patikslinti M. B. pareikštą kaltinimą, kad šis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe su G. B. ir T. L., teismas nurodė, jog prokuroro nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo G. B. ir T. L. nebuvo apskųsti bei nėra panaikinti.

Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiuoju, kad nuosprendyje toks teiginys nurodytas ir dėl nutarimų neskundimo jis neatitinka tikrovės, tačiau tai nepaneigia teismo išvadų dėl I. K. prašymo patikslinti kaltinimą.

Teismo motyvai, kuriais atmestas nukentėjusiojo suformuluotas patikslintas kaltinimas M. B. ir paneigta veikus bendrininkų grupe, nuosprendyje išsamiai išdėstyti, todėl nekartojami.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismo išvados dėl M. B. kaltės, taip pat dėl T. L. bei G. B. atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų teisėtumo yra motyvuotos ir išsamios, paremtos bylos įrodymų visetu, todėl nėra pagrindo teismo kaltinti šališkumu.

Kita vertus, baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina sistemą garantijų, sudarančių prielaidas užtikrinti konstitucinę teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Viena jų – teisėjo (ar teisėjų kolegijos) nušalinimo institutas (BPK 57, 58, 59 ir kiti straipsniai), suteikiantis teisę ir nukentėjusiajam, esant BPK 58 straipsnyje numatytiems nušalinimo pagrindams, pareikšti nušalinimą teisėjui (ar teisėjų kolegijai), kurio nešališkumu nukentėjusysis abejoja.

Nukentėjusysis I. K. nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise pareikšti nušalinimą teisėjui pirmosios instancijos teisme.

Vien tai, kad teismas atmeta bylos nagrinėjimo dalyvių pateiktus prašymus arba priima jiems nepalankų sprendimą, negali būti vertinama teismą esant šališką.

Dėl išteisinimo pagal BK 261 straipsnį

Nepagrįstas nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas, jog byloje pakanka įrodymų M. B. žinojus apie V. K. nepilnametystę.

Nukentėjusysis teisus apeliaciniame skunde teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmose apklausose M. B. ir T. L. davė kitokius parodymus nei teisme.

Vertindama nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo M. B. ir liudytojo T. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netinkamo vertinimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, liudytojo parodymai teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie jokiais atvejais neturi įrodomosios galios priimant nuosprendį. Kai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus bei teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. B. ir liudytojo T. L. teisme duotiems parodymams patikrinti paskelbė jų pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl laiko patikimais jų teisme duotus parodymus – nes jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir kitus byloje esančius įrodymus (nukentėjusiojo I. K. bei liudytojo G. B. parodymus), kurie išanalizuoti ir aptarti nuosprendyje.

Taigi M. B. ir T. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai teisme buvo tikrinami bei lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais ir tik po to pripažinti nepatikimais. Tokiomis aplinkybėmis nuosprendžio pagrindimas kaltinamojo bei liudytojo parodymais, duotais teisme, nevertinamas kaip BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto įrodymų leistinumo principo pažeidimas, o teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei šioje nutartyje aptarta, jog byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad M. B. žinojo nukentėjusiojo amžių, todėl teismas pagrįstai jį išteisino dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiui.

Dėl neatsargaus gyvybės atėmimo

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog jo veiksmuose nėra BK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių, o būtent, kaltės.

Toks nuteistojo M. B. skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Už BK 132 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis yra neatsargi kaltė, kuri veikos atžvilgiu gali būti ne tik neatsargumas, bet ir tyčia, tačiau padarinių (nukentėjusiojo mirties) atžvilgiu – tik neatsargumas, t. y. nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog nuteistojo kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma.

Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, nors pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Esant nusikalstamam nerūpestingumui kaltininkas nesupranta, jog darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei.

Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, nustatantis pareigą būti atsargiam, darant atitinkamas veikas. Tokia pareiga gali kilti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan.

Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, nustatantis asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius.

Nustatydamas subjektyvųjį šios kaltės kriterijų, teismas privalo įvertinti, ar konkretus asmuo, sukėlęs pavojingų padarinių, pagal savo individualias savybes, patirtį, kompetenciją, turimą išsilavinimą, sveikatos būklę, vidinę būseną, situacijos ypatumus ir pan. galėjo konkrečioje situacijoje suprasti socialinę daromo poelgio reikšmę ir išvengti pavojingų padarinių.

Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo M. B. neatsargios kaltės padarius inkriminuotą veiką pagrįsta nuosekliais ir išsamiais paties nuteistojo, liudytojų T. L., G. B. parodymais bei kitais ištirtais įrodymais.

Specialisto išvados duomenys (t. 1, b. l. 25-26) patvirtina, kad V. K. mirties priežastis yra ūmus apsinuodijimas narkotinėmis medžiagomis. Tai patvirtina ,,ekstazi“ sudėtinės dalys, nustatytos teismo cheminio tyrimo metu toksikologijos laboratorijoje.

Pirmosios instancijos teismas teisingai apibūdino tiek intelektinį, tiek valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementus. Nuteistasis M. B., nenumatydamas galimų pavojingų padarinių (nukentėjusiojo V. K. mirties), atliko veiksmus (davė suvartoti tris ,,ekstazi“ tabletes), kurie vertinami kaip atsargaus elgesio taisyklių nesilaikymas. Tačiau pagal bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenines savybes, kurias teismas tinkamai apibūdino, jis galėjo ir turėjo numatyti, jog tokie padariniai gali atsirasti. Tarp nuteistojo veiksmo – davimo suvartoti ,,ekstazi“ tabletes – ir dėl to kilusių pasekmių – nukentėjusiojo V. K. mirties – yra akivaizdus priežastinis ryšys.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia negalėjęs numatyti, kad nuo jo duotų ir V. K. suvartotų tablečių šis mirs, tačiau toks skundo argumentas nepagrįstas.

Teisme nuteistasis M. B. pripažino, jog jam žinoma apie narkotikų poveikį, priklausomybę nuo jų; jis girdėjęs, kad narkotikų perdozavimas gali sukelti mirtį. Visa tai jis žinojo kaip kiekvienas normalus vidurinį išsilavinimą turintis žmogus ne tik iš spaudos, televizijos, interneto, bet ir iš savo asmeninės patirties. Jis teisme pripažino, jog jam teko vartoti narkotikus, vadinasi, žinojo, koks jų poveikis organizmui ir psichikai.

Be to, nuteistasis teisme pripažino, kad jam nebuvo įdomu, kiek V. K. metų. Jis negali atsakyti, ar būtų jam davęs tablečių, jei būtų žinojęs, jog jis nepilnametis. Tai rodo, kad nuteistasis buvo abejingas galimoms pasekmėms. Šiuo atveju nesvarbu nukentėjusiojo amžius ir tai, kiek aktyvus buvo pats nukentėjusysis.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas, per gana trumpą laiką V. K. davęs suvartoti tris ,,ekstazi“ tabletes, nesuprato, jog tuo kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, bet pagal visas veikos aplinkybes, savo asmenines, fizines, psichologines savybes, apsiskaitymą, asmeninę patirtį galėjo ir turėjo tai numatyti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo M. B. nusikalstamą veiką pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nes jis atėmė gyvybę kitam žmogui, sąmoningai nesilaikydamas atsargumo taisyklių.

Dėl bausmės

Teismas išsamiai motyvavo bausmės skyrimą.

Teismas atsižvelgė, kad M. B. padarė apysunkį ir sunkų (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys) nusikaltimus.

Teismas įvertino kaltininko asmenybę: neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 136), UAB ,,Serfas“, kurioje M. B. dirbo iki sulaikymo, charakterizuojamas gerai (t. 1, b. l. 138).

Nuteistojo M. B. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, jog M. B. savo kaltę pripažino tik dėl vieno nusikaltimo ir tik įrodymų verčiamas, todėl teismas šią aplinkybę nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia.

Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.

Iš bylos medžiagos matyti, jog M. B. viso bylos proceso metu davė nuoseklius parodymus apie veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, parodymų nekeitė, niekaip nenorėjo sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, pripažino esmines kvalifikavimui reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Įstatymas numato, kad, jei asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik dėl tų veikų, apie kurių padarymą asmuo prisipažino savanoriškai.

Todėl tai, jog apeliantas nepripažino savo kaltės dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, nėra pagrindas nepripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis.

Teismas pagrįstai nenustatė kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas be pagrindo nepripažino M. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jis iki įvykio vartojo alkoholinius gėrimus.

Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas.

Alkoholio vartojimas ne kiekvienu atveju pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o tik tada, kai tai turi realios įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Būtina nustatyti, kaip apsvaigimas paskatino asmens nusikalstamą elgesį.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. B. apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamoms veikoms padaryti.

Iš M. B. ir T. L. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų išsamių parodymų (t. 1, b. l. 98-102, 167-171) matyti, jog, nuvažiavę pas merginas į Svėdasus, jie iš tiesų gėrė sidrą ir alų. Tačiau T. L. taip pat parodė, kad, prieš važiuodamas pas merginas, V. K. nusiuntė žinutę ,,Marius atsivežė ratus, bet dabar dar važiuosime pas merginas“, parašė, jog šis būtų pasiruošęs. V. K. atsakė, kad lauks tolimesnių nurodymų.

Šiuo atveju išgertas sidras ir alus neturėjo įtakos nusikaltimams padaryti, nes M. B. įsigijo ,,ekstazi“ tabletes ir jas nutarė išbandyti žymiai anksčiau, t. y. iki alkoholinių gėrimų vartojimo.

Taigi nesant objektyvių duomenų, jog apelianto vartotas alkoholis turėjo reikšmės nusikaltimams padaryti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Kita vertus, skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad V. K. mirtį sukėlė M. B. duoti narkotikai, būtent nuteistojo iniciatyva buvo slepiamas mirusiojo kūnas.

Priklausomai nuo nuosprendyje išdėstytų bausmės dydžiui reikšmingų aplinkybių, teismas už neatsargų gyvybės atėmimą M. B. paskyrė vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę, o už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis – trumpesnę nei vidutinės trukmės bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, M. B. paskirta bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką ir galutinė subendrinta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

Dėl civilinio ieškinio

Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde teigia nesutinkąs su priteistu civiliniu ieškiniu, nes nenužudė V. K., be to, gyvena su motina ir neturi jokio turto. Tokio dydžio ieškinys neatitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteisdamas 2 311,73 Lt turtinę žalą ir sumažindamas ieškinį dėl neturtinės žalos iki 100 000 Lt pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė žalos atlyginimo klausimą, laikėsi susiformavusios teismų praktikos.

Nuosprendžiu ir šia nutartimi įrodyta, jog V. K. mirtį sukėlė M. B. duoti narkotikai, todėl jis turi atlyginti nukentėjusiojo I. K. patirtą žalą.

Didelę dalį turtinės žalos I. K. įrodė dokumentais, o likusi dalis savo dydžiu yra reali. Be to, nukentėjusiajam pagrįstai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą turtinei žalai dėl kapo sutvarkymo atlyginti.

Neturtinės žalos atlyginimo būdus, jos atlyginimo atvejus, žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra išbaigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, jog teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.

Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pavyzdžiui, vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurios ribų įstatymai nenustato.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam I. K. padaryta dėl nuteistojo M. B. neatsargumo, tačiau jo veika susijusi su narkotinių medžiagų platinimu. Be abejonės, dėl neatsargaus sūnaus gyvybės atėmimo nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Negalima neįvertinti aplinkybės, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos mirė labai jaunas žmogus.

Nustatant neturtinės žalos dydį, greta minėtų, turinčių lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, bet sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju tai negali būti lemiamas kriterijus.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis neturi turto, tačiau jis yra darbingas, ir tai sudaro prielaidą ieškinį atlyginti ateityje.

Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir pagal susiklosčiusią teismų praktiką nėra per didelis.

Apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo I. K. ir nuteistojo M. B. apeliacinius skundus atmesti.