Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-09-17 · Administracinė byla Nr. P-662-114-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-17
Bylos Nr.
P-662-114-14
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Virginija Volskienė
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P662-114/2014Procesinio sprendimo kategorija 80.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-660/2012 (Nr. A2.11-59-564/2011).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 24 d. nutarimu pripažino V. K. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu, V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti arba grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi V. K. apeliacinį skundą atmetė, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. K. kaltė, padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir manė, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai. Nagrinėjamu atveju pažymėta, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidime dalyvavusią I. Š. bei tuo metu komisariato patalpose buvusius pareigūnus V. Š. ir N. D., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykių versija. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo (taip pat ir dėl pažeidimo laiko), todėl jos nebekartojo. Pabrėžta, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Paties V. K. atvykimo pas tyrėją priežastis ir nusiteikimas tik patvirtino, kad analizuojamame konflikte būtent V. K. buvo nepatenkintoji ir susierzinusi, agresyviai nusiteikusi šalis.

Dėl apelianto teiginių, jog teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo (išreikalauti medicininius dokumentus, apklausti daugiau liudytojų, išreikalauti baudžiamąsias bylas, atidėti bylos nagrinėjimą), pasakyta, kad apylinkės teismas visus paminėtus prašymus protokolinėmis nutartis motyvuotai atmetė, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos pobūdį ir nagrinėjimo dalyką, byloje taip pat nenustatė įrodymų trūkumo, todėl sprendė, kad įrodymų nepakankamumo klausimas nebuvo iškilęs, todėl ir papildomų įrodymų išreikalavimas bylos teisingam išsprendimui nebuvo reikalingas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas apeliantui surašytas dar 2010 m. lapkričio 18 d., bylos nagrinėjimai net kelis kartus atidėti dėl to, jog V. K. nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba, bylos medžiaga patvirtino, kad V. K. su medžiaga buvo susipažinęs, antrinė teisinė pagalba apeliantui paskirta 2011 m. sausio 27 d. sprendimu. Taigi iki byloje paskirto teismo posėdžio paskirtoji advokatė turėjo beveik 2 mėnesius laiko susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti gynybai, todėl apelianto priešingi tvirtinimai – nepagrįsti, be to, atstovavimo paslaugų kokybės klausimai priimto nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui vertinti jokios įtakos neturi.

Dėl apelianto tvirtinimo, jog bylą išnagrinėjo šališka teisėja, kuri nagrinėdama bylą išėjo iš jam pareikšto administracinio kaltinimo ribų, pasakyta, kad tokie teiginiai taip pat nepagrįsti. Pažymėta, jog prašymas dėl nušalinimo netenkintas pagrįstai, jis tinkamai motyvuotas, teisėjų kolegija tokius argumentus palaikė ir nebekartojo. Pridurta, jog pirmosios instancijos teismas tik detalizavo administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakomybėn traukiamam asmeniui jokių kliūčių tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nesudarė. Be to, ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicija nėra blanketinė, todėl pakako tų pažeidimo požymių, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Apylinkės teismas jokių naujų, iš bylos medžiagos nesekančių, faktinių aplinkybių ar pažeidimo epizodų nenurodė, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad kaltinimas buvo praplėstas ar išeita už jo ribų.

II.

V. K. 2014 m. rugpjūčio 4 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N575-660/2012 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Taip pat prašo atnaujinti praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą.

Paaiškina, kad teismas, spręsdamas dėl V. K. kaltės, vadovavosi tik byloje esančia neišsamia medžiaga, neapklausė visų liudytojų betarpiškai, t. y. teisme nebuvo apklausta pokalbį galėjusi girdėti mergina. Tik gavęs Kauno apygardos teismo nutarimą sužinojo, kad neapklausus liudytojų teisme, teismui remiantis vien tik rašytiniais šių asmenų paaiškinimais, yra nukrypstama nuo susiklosčiusios teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-88/2009). Teismas neatsižvelgė į esminius prieštaravimus tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nustatant tikslų inkriminuoto pažeidimo laiką. Teismas nepagrįstai neišreikalavo vieno svarbiausių bylos įrodymų – vaizdo kamerų – ir pažeidė aktyvaus teismo dalyvavimo byloje principą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės vyresniojo specialisto N. D. 2010 m. spalio 18 d. tarnybinį pranešimą. Nagrinėjant bylą buvo pažeistas V. K. teisės tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą principas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-59-564/2011 tinkamai patvirtintą kopiją gavo tik 2014 m. sausio 29 d. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, taip iš esmės pažeidžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į nešališką ir teisingą teismą. Teismai neištyrė ir neišsiaiškino bylai teisingai išspręsti reikšmingų esminių aplinkybių, neišsamiai ir nepilnai ištyrė surinktus įrodymus, jų visumą, netinkamai juos vertino. Tuo buvo pažeistos ATPK 257 straipsnio ir 284 straipsnio normos, t. y. padarytas esminis procesinių normų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. N575-660/2012, kurioje V. K. siekia atnaujinti procesą, buvo užbaigta 2012 m. rugpjūčio 22 d. galutine ir neskundžiama nutartimi. V. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiųstas 2014 m. rugpjūčio 4 d. (pagal pašto spaudą ant voko, III t., b. l. 47).

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia esminiu materialiosios ir proceso teisės pažeidimu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomas padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, sprendimo ar nutarties buvimas be motyvų ar neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 153 str. 2 d. 8–10 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-84/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P822-166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-73/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kuri buvo užbaigta galutine ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu paduodamas 2014 m. rugpjūčio 4 d. praleido įstatyme įtvirtintą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis numato, jog asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. ABTĮ 156 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Pažymėtina, jog ABTĮ 156 straipsnyje įtvirtintų terminų skaičiavimui, terminų atnaujinimui, jų pasibaigimo teisinių pasekmių vertinimui taikytinos bendros ABTĮ įtvirtintos procesinius terminus reglamentuojančios normos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praėjus daugiau kaip vieneriems metams po sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarties) įsiteisėjimo dienos, todėl, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalimi, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas negali būti atnaujinamas. Be to, dėmesys atkreiptinas į tai, jog V. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė apskritai jokių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo praleidimo terminą pagrindžiančių aplinkybių, kurios jam objektyviai sutrukdė paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo per ABTĮ nustatytą trijų mėnesių terminą. Praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti neatnaujintinas.

Nustačius, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu paduotas praleidus prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir jis neatnaujintinas, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentų, jo teigimu, pagrindžiančių proceso atnaujinimo buvimą nurodytu pagrindu, neanalizuoja ir nevertina. Dėl šių priežasčių pareiškėjo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas ir procesas administracinėje byloje Nr. N575-660/2012 (Nr. A2.11-59-564/2011) neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

V. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-660/2012 (Nr. A2.11-59-564/2011).

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasArūnas DirvonasVirginija Volskienė