Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P., institucijos, surašiusiosios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui J. L., išnagrinėjo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, 10 klasių išsilavinimo, besimokančio Kauno Petrašiūnų profesinio rengimo centre, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 11 d. E. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl to, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. 3 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, nustatytas 1,69 promilių girtumas, agresyviu elgesiu, pasipriešindamas, tyčia nevykdė teisėtų policijos pareigūnų, vykdančių jiems suteiktus įgaliojimus ir teises pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnį, 16 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, 18 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, J. A. ir P. Š. reikalavimų, necenzūriniais, nepadoriais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą. Tokiais veiksmais E. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismo posėdžio metu E. P. kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad administracinio pažeidimo padarymo metu namuose šventė, iš užsienio buvo sugrįžęs brolis. Atvykę policijos pareigūnai patys sukėlė konfliktą, naktį atvykę pagal iškvietimą į namus (duomenys neskelbtini) kaime, pradėjo stumdyti tėvą, todėl jis pradėjo kolioti. Kodėl buvo iškviesti pareigūnai, ir kas juos iškvietė nežino. Konfliktas su pareigūnais vyko lauke. Lauke buvo tėvas, du broliai, pusseserė ir brolio žmona. Kadangi buvo neblaivus, tiksliai aplinkybių ir kaip vadino pareigūnus neatsimena. Pradžioje jis su pareigūnais bendravo gražiai, prašė važiuoti iš kiemo, tačiau pareigūnai vis sakė, kad jį, arba tėvą ir brolį išveš. Iš jo pareigūnai nieko nereikalavo, o jam pradėjus koliotis necenzūriniais žodžiais, motina liepė eiti namo, todėl jis nuėjo namo ir atsigulė. Po 1- 2 minučių į kambarį įėjęs policijos pareigūnas jį išvertė iš lovos, užlaužė ranką, uždėjo antrankius, tuomet atbėgęs kitas pareigūnas prieš jį panaudojo elektrošoką. Pareigūnai jį išvežė iš namų dėl to, kad jis policijos pareigūnus keikė necenzūriniais žodžiais. Nematė, kad kitų asmenų atžvilgiu policijos pareigūnai būtų naudoję elektrošoką.

Liudytoja S. P. parodė, kad konflikto pradžios ji nematė, kadangi miegojo, o po to išėjus į lauką girdėjo kad vyksta konfliktas, tuomet sūnų E. ji įstūmė į kambarį. Pareigūnai pradėjo stumdyti A., sakydami, kad išveš, vyras pradėjo jį ginti, tuomet pareigūnai pradėjo tąsyti jos vyrą. Nustūmus vyrą į šoną, pamatė, kad vienas pareigūnas bėga į kambarį, po to įbėgęs ir kitas pareigūnas, prieš ją užtrenkė duris. Įėjusi į kambarį, matė kai pareigūnai sūnui E. uždėjo antrankius ir jį išvedė. Dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai, ji sužinojo kitą dieną, juos iškvietė sūnaus draugė, kada jie susipyko ir sūnus jai patempė už plaukų. Policijos pareigūnai patys pradėjo konfliktą, pamatę, kad visi girti, pradėjo grasinti išvežti. Mano, kad jos sūnus E. P. vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Ji pati prašiusi pareigūnus išvažiuoti, kad išvengtų konflikto, sūnų įstūmė į kambarį. Pradžioje policijos pareigūnai pradėjo stumdyti sūnų A., po to jos vyrą, mano, kad su neblaiviais asmenimis pareigūnai turėjo elgtis kitaip.

Liudytojas J. A. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. apie 3.30 val. gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes sūnus mušasi su tėvu. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko jaunuolis, kuris pasakė, kad nėra jokio konflikto. Kieme buvo apie penki asmenys ir tuomet iš namo išėjo pažeidėjas, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo juos kolioti. Jis ne vieną kartą įspėjo E. P. liautis, paaiškino, kad už tokius veiksmus jis bus pristatytas į komisariatą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesiliovė, pradėjo juos vyti iš kiemo, vadino pareigūnus įžeidžiančiais žodžiais. Jis bandė pažeidėją sulaikyti, tačiau jis nubėgo į kambarį, nuėjus paskui jį, jis priešinosi, todėl pavartojo elektrošoką ir uždėjo jam antrankius. Kadangi E. P. nereagavo į perspėjimus, įžeidinėjo pareigūnus, pabėgo į kambarį, todėl buvo sulaikytas. Vežant į policijos skyrių, E. P. atsiprašinėjo, dėl savo elgesio gailėjosi.

Liudytojas P. Š. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. apie 4 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į vietą, nurodyto adreso šeimininkų sūnus pasakė, kad jokio smurto nebuvo, policiją kvietė dėl to, kad iš kombaino išleisti degalai, tačiau dėl to pareiškimą atsisakė rašyti, sakė, kad pats viską išsiaiškins. Tuo metu iš namo išėjo pažeidėjas ir jo tėvas, pradėjo juos kolioti necenzūriniais žodžiais, pažeidėjui paaiškino, kad dėl to jis bus pristatytas į policijos komisariatą. Kolega A. norėjo pažeidėją sulaikyti, tačiau jį pastūmęs, E. P. įbėgo į kambarį. Paskui jį įbėgo A., ir jis, P. priešinosi, neleido jam uždėti antrankių, todėl buvo panaudotas elektrošokas. Pažeidėjui uždėjus antrankius, jis buvo išvežtas į policijos komisariatą.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas J. L. palaikė administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas aplinkybes, paaiškino, kad pažeidėjo elgesys atitinka administraciniame protokole nurodytas aplinkybes, todėl E. P. tikslinga patraukti administracinėn atsakomybėn.

Iš byloje esančių duomenų – policijos pareigūnų J. A. ir P. Š. tarnybinių pranešimų ir jų parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. policijos pareigūnai J. A. ir P. Š. vykdė tarnybines pareigas, dirbo tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apie 3 val. 35 min. gavo pranešimą, jos (duomenys neskelbtini), brolis puola mušti savo tėvą. Atvykus į iškvietimo vietą, rado pareigūnus kvietusį vyrą P. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris teigė, jog smurto šeimoje nebuvo, o policijos pareigūnus kvietė todėl, kad kažkas naktį iš savaeigės mašinos išleido degalus. Ant šeimos narių smurto žymių nebuvo matyti, šeimos nariai pareiškimą rašyti atsisakė. Tuomet iš kambario išėjęs E. P., pradėjo juos vadinti necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais. Asmuo buvo perspėtas, kad bus pristatytas į policijos komisariatą, tačiau jis nesiliovė įžeidinėti. Bandant asmenį sulaikyti, jis tam priešinosi, neleido uždėti antrankių, todėl buvo panaudotas elektro-impulsinis prietaisas. Šias aplinkybes liudytojai J. A. ir P. Š. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų J. A. ir P. Š. parodymų objektyvumu ir patikimumu, nes jie yra nuoseklūs, sutampantys su aplinkybėmis, nurodytomis tarnybiniuose pranešimuose. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jų nenurodė ir pažeidėjas, kad policijos pareigūnai J. A. ir P. Š. dėl kokių tai priežasčių gali būti šališki, anksčiau būtų turėję konfliktinių situacijų su pažeidėju ir dėl ko galėtų nepagrįstai apkalbinėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Taip pat konflikto fakto neginčija ir pats pažeidėjas, tačiau jis teigia, kad konfliktą sukėlė pareigūnai. Teismas E. P. pažeidėjo teiginį, kad konfliktą sukėlė policijos pareigūnai, vertina kaip mėginimą palengvinti savo teisinę padėtį ir išvengti griežtesnės nuobaudos. kadangi policijos pareigūnai darbo metu atliko savo tiesiogines funkcijas, buvo su policijos uniformomis, yra tarnautojai, kurie privalo laikytis instrukcijos. Liudytojos S. P. parodymai yra vertinami kaip artimos giminaitės (motinos) kuri suinteresuota bylos baigtimi ir tokiais paaiškinimas siekia kad pažeidėjas išvengtų nuobaudos.

Taigi, teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog E. P. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, necenzūriniais, nepadoriais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, sunkinančias, lengvinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. ATPK 20 straipsnis numato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus. Pažeidėjas praeityje baustas administracine tvarka eilę kartų, todėl pagrįstai darytina išvada, kad jis sistemingai daro įvairius teisės pažeidimus, dalį teisės pažeidimų yra padaręs būdamas neblaivus, be to savo elgesio kritiškai nevertina, nesigaili, todėl baustinas nuobaudomis, didesnėmis nei straipsnių sankcijose numatytas vidurkis. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Nuobaudos subendrinamos paskiriant galutinę nuobaudą vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30² straipsniais, 33 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutaria:

E. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalį skirti 250 (du šimtai penkiasdešimties) eurų baudą.

E. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį skirti 130 (vienas šimtas trisdešimt) eurų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinti ir E. P. skirti galutinę subendrintą nuobaudą - 250 (du šimtai penkiasdešimties) eurų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.