Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. L. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu R. L. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų 1 mėnesiui 17 dienų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. L. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo skirti jam arešto bausmę. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl R. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir R. L. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo veiksmus į naujos redakcijos BK 259 straipsnio 1 dalį, įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1 d., nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė šio straipsnio redakciją – 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakciją, nes BK 259 straipsnis buvo pakeistas 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060. Minėtas netikslumas neturi reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jis ištaisytinas šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi.

7. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. L. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad R. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. R. L. nusikalto būdamas anksčiau teistas 11 kartų, naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė įkalinimo įstaigoje, atlikdamas Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 85–104), po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistojo atžvilgiu priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 12 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime tyčia trenkė kitam žmogui į veido sritį ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą (šis nuosprendis neįsiteisėjęs) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tai rodo, jog R. L. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, toliau pažeidinėja įstatymus ir daro nusikaltimus, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas nuteistojo netinkamo elgesio rezultatas. Be to, R. L. yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 106–113), nedirba (1 t., b. l. 115), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus charakterizuojamas kaip pasižymintis negatyvumu, charakteristikoje nurodyta, jog drausmine tvarka yra baustas 3 kartus, (duomenys neskelbtini) kalėjime skatintas nebuvo (1 t., b. l. 137), nustatyta viena R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus R. L. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais R. L. buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, 2 kartus buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Dėl to nėra pagrindo manyti, jog šiuo atveju, paskyrus R. L. švelnesnę bausmę negu terminuotas laisvės atėmimas, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nusikaltimų nebedarys.

10. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kurie panaikino skiriamos bausmės dydžio skaičiavimą nuo bausmės vidurkio. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju R. L. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, pastarajam paskyrė teisingą tiek savo rūšimi, tiek dydžiu bausmę. Pastebėtina, kad net ir šiuo metu galiojanti BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija nedraudžia teismui paskirti didesnę bausmę nei numatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis. Teisėjų kolegijos nuomone, keisti nuteistajam R. L. paskirtos bausmės rūšį arba mažinti nustatytos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės trukmę, kuri yra didesnė nei minimali už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė (minimali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis)), tačiau žymiai mažesnė negu BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), nėra pagrindo. Be to, nuteistajam paskirta bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams. Ankstesni R. L. teistumai, aplinkybė, jog nusikaltimus jis daro ir įkalinimo įstaigoje, kurioje atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, rodo, kad išvadų dėl savo netinkamo elgesio nuteistasis nedaro, savo nusikalstamų polinkių nekeičia. Kadangi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, už kurią yra nuteistas skundžiamu 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, R. L. padarė 2024 m. spalio 17 d., t. y. po Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio priėmimo, neatlikęs minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais minėtais nuosprendžiais R. L. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, t. y. taikydamas nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

11. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta.

12. BK 75 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip 5 metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgesnė kaip 2 metai, taip pat nuo 1 iki 3 metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi, BK 75 straipsnyje nenumatyta galimybė atidėti bausmės vykdymą už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą.

13. Nagrinėjamoje byloje R. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Kadangi, kaip jau minėta, nuteistasis R. L. šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį R. L. paskirtą bausmę subendrino su Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nuteistajam už dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir vieno labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymą paskirta bausme bei paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 metų 1 mėnesiui 17 dienų.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra formaliųjų BK 75 straipsnio 2–4 dalyse įtvirtintų sąlygų R. L. taikyti tiek visišką, tiek ir dalinį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, nes jis Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nuteistas ir už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymą, už kurį paskirtos bausmės vykdymas negali būti atidedamas. Pažymėtina, jog asmeniui už kelias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės pirmiausia turi būti subendrinamos pagal BK 63, 64 straipsniuose nustatytas taisykles ir tik po to gali būti sprendžiamas paskirtos subendrintos bausmės vykdymo atidėjimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-976/2021).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 20 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis R. L. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi nuteistajam R. L. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė (2 t., b. l. 57). Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. balandžio 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš R. L. valstybės naudai priteisti 100 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

17. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog jo finansinė padėtis sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už R. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad R. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje pagal 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakciją.

Išieškoti iš nuteistojo R. L. valstybės naudai 100 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.