Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-59-319/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-21
Bylos Nr.
1S-59-319/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
; Byla Nr. 1S-59-319/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. J..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, punktus, 12 metų laisvės atėmimo bausme. Anksčiau neteistas. Bausmės pradžia – 2010 m. liepos 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2018 m. lapkričio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-412 nutarta taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis V. J. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos namų šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis V. J. skunde aukštesnės instancijos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtini Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-412 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

1.1. Skunde nuteistasis teigia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neatsižvelgus į visas nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančias teisiškai reikšmingas aplinkybes, patį nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, neteisingai aiškinant kriminalinės bausmės paskirties ir tikslų sampratą, todėl turi būti panaikinta. Nesutinkama su apylinkės teismo nubaudimo kaip bausmės tikslo akcentavimu ir konstatavimu, kad nuteistajam nepatiriant neigiamų pasekmių, būtų pažeistas teisingumo principas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau beveik aštuonis su pusę metų, ir visą tą laiką patiria tuos suvaržymus, kuriuos ir numato terminuoto laisvės atėmimo bausmės turinys ir sąlygos. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ar prevencijos tikslais. Ne mažiaus svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Bausmės vykdymo atidėjimas (šis institutas iš esmės analogiškas lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo įstaigos) savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, bet yra vienas iš teisinių instrumentų, padedančių juos pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

1.2. Skunde pabrėžiama, kad skundžiamoje nutartyje pats apylinkės teismas pripažino, kad nuteistojo V. J. elgesys bausmės atlikimo metu keičiasi pozityvia linkme. Atlikus pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad vykdant Komisijosjos numatytas priemones, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 12 iki 9 balų. Už gerą elgesį ir visuomeninę veiklą net dvidešimt kartų buvo skatintas, dirba, bausmę atlieka atviroje kolonijoje, su teise savaitgaliais lankytis savo gyvenamojoje vietoje. Jokių teisės pažeidimų laikinai būdamas laisvėje nuteistasis nepadarė, pastaruosius penkerius metus jokių drausminių nuobaudų neturi ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje.

1.3. Skunde teigiama, kad tai teismas netinkamai įvertino nuteistojo elgesį laisvės atėmimo įstaigoje, kuris būtent ir rodo ar kaltininkas yra linkęs taisytis, kritiškai vertinti savo padarytą nusikalstamą veiką ir daryti pozityvias išvadas. Nuteistasis suvokia, ką padarė ir deda visas pastangas pasitaisyti: pataisos įstaigoje jis vadovavo anoniminių alkoholikų būreliui, įsidarbino, nesilaiko kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijų, socialinio ugdymo centre vedė anglų kalbos, intelektualaus mąstymo būrelius, organizuodavo ir dalyvaudavo sporto varžybose (šachmatų, šaškių, stalo teniso, tinklinio turnyruose), proto mūšiuose, turi daugiau nei šimtą diplomų ir prizų, reguliariai palaiko ryšius su artimaisiais, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika itin žema ir nuolat mažėja. Įvertinus šias aplinkybes yra akivaizdus pagrindas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

1.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

1.2. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, dvidešimt kartų skatintas, mokėsi bei įgijo staliaus ir kompiuterių operatoriaus specialybes, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bausmės atlikimo metu buvo įvertintos, nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2017 m. spalio 2 d. jis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Socialinio tyrimo išvada ir kiti pateikti teismui duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laiką V. J. tris kartus padarė šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, už ką jam du kartus buvo skirtos nuobaudos, viena iš jų patalpinimas į baudos izoliatorių (b. l. 13-14). Šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį, nelinkusį laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, kadangi jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Į šią aplinkybę pagrįstai atsižvelgė ir žemesnės instancijos teismas.

1.3. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (tarpusavio konflikto metu dėl įžeidimo, būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su kitu asmeniu, itin žiauriai nužudė neįgalų asmenį), kaltės teisminio nagrinėjimo metu nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nusikalto neplanuodamas ir neapgalvodamas bei neįvertindamas pasekmių, linkęs pasitikėti savo sveiku protu ir tiesioginiu patyrimu, mano, kad neturi jokio pobūdžio sunkumų, ypač susijusių su jo nusikaltimu. Nors nuteistasis teigia, kad supranta alkoholio poveikio elgesiui galimą žalą, tačiau įvertinus tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o pataisos namuose taip pat yra baustas už alkoholio vartojimą, darytina išvada, kad nuteistasis pilnai nesuvokia probleminių sričių kaip galimų neteisėto elgesio kilimo priežasčių, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių probacijos sėkme.

1.4. Sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti V. J. lygtinį paleidimą, apie jo padarytas nusikalstamas veikas pasisakė vertinant jo asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

7.4. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasDanguolė ŠiugždinytėRimas Švirinas