Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2024-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-167-363/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-02-19
Bylos Nr.
e1-167-363/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03576-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Šeškauskienė
Kaltinamasis
L. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-167-363/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03576-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 19 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungės) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2022-03-03 Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, laisvės apribojimu 8 mėnesiams. 2022-11-22 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Tai yra, kaltinamasis L. V., 2024-01-28, apie 19.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 promilių neblaivumas), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas savo šeimos narį – sugyventinę D. S., sukėlė jai fizinį skausmą, tai yra vieną kartą koja tyčia įspyrė ant kėdės sėdinčiai nukentėjusiajai D. S. į smakrą, bei vieną kartą rankos delnu tyčia trenkė jai į skruostą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis L. V. parodė, kad įtarimo esmė aiški ir suprantama. Gali paaiškinti, kad su D. S. kartu gyvena jau kokius 17 metų, kartu gyvena nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini). O dėl vakar gali paaiškinti, kad jis vakar visą dieną darbavosi miške, nežino apie kelintą valandą grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kartu su draugu M. K., dar parsinešė ir butelį degtinės, ir grįžę jį pas jo išgėrė. Tuo metu kai parėjo į namus, sugyventinės D. namuose nebuvo, tačiau kiek atsimena ji netrukus į namus parėjo, taip pat neblaivi. Tačiau ar D. parėjusi vartojo su jais alkoholinius gėrimus, pasakyti negali, neprisimena, tik žino, kad jie su M. išgėrė degtinę, ir jis kiek atsimena išėjo namo, o jie su D. dėl kažko susipyko, pradėjo sakyti, kad jam atsibodo toks gyvenimas, kad nusižudys, todėl D. paskambino pagalbos telefonu 112. Netrukus tada pas juos atvyko ir policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos automobilis, medikai su juo pabendravo, apžiūrėjo, norėjo vežtis į ligoninę, tačiau atsisakė. O pareigūnai jam liepė susirinkti būtiniausius daiktus ir pasakė, kad nebegalės namie būti 15 parų. Jis tada išėjo pas M. V., Pas V. pabuvo labai trumpai, gal kokias 10 ar 15 minučių ir nusprendė eiti namo. Kai parėjo namo žino, kad sugyventinė buvo namuose, tačiau kur ir ką tiksliai ji veikė, neatsimena. Neatsimena, nei kaip, nei dėl ko susipyko. Aplamai neatsimena, kas tuo metu vyko namuose tarp jo ir sugyventinės, tiesiog matyt dėl girtumo to momento neatsimena. Prisimena, tik kad D. išbėgo į lauką ir pasakė, kad iškvies vėl policiją. Tada jis taip pat išėjo į lauką ir ėjo laukais link miesto, tačiau tuose laukuose sustabdė policijos pareigūnai. Tikrai negali pasakyti, kaip sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei, neprisimena ar jai trenkė ar spyrė, tačiau neatmeta tokios galimybės, kad galėjo prieš ją smurtauti, ir tikrai dėl šito gailisi. Tikrai atsiprašys savo sugyventinės dėl to, kad sukėlė jai fizinį skausmą, gal viskas įvyko šitaip, dėl to, kad buvo vartoję alkoholinius gėrimus. Jeigu reikės laikinai gali pagyventi pas savo patėvį V. M. (e. b. l. 75-78).

2.2. Nukentėjusioji D. S. parodė, kad gali paaiškinti, jog L. V. yra jos sugyventinis, jau 17 metų. Kokius 16 metų kartu gyvena nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini). Gali pasakyti, kad vakar sugyventinis buvo išvažiavęs darbuotis į mišką, o ji buvo išėjusi pas draugus. Kai grįžo į namus, panašiai apie 18.30 val., sugyventinis jau buvo namuose. Jis namuose buvo neblaivus, taip pat grįžo išgėrusi alaus. Todėl jis pradėjo priekaištauti, klausti kur buvo ir tiesiog susipyko, tarp jų kilo žodinis konfliktas, L. V. pasidarė agresyvus, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir išsikvietė pagalbą. Netrukus į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kurie su jais abiem pabendravo, pareigūnams pasakė, kad, sugyventinis prieš ją nesmurtavo, tik buvo agresyviai nusiteikęs, todėl jo išsigando. Pareigūnai tada sugyventiniui įteikė orderį ir liepė iš namų, kuriuose gyvena išeiti, tada L. V. išėjo pas savo patėvį V. M., kuris gyvena šalia jų, tai yra adresu (duomenys neskelbtini) ir ten turėjo likti, dar pati matė, kaip pareigūnai sugyventinį patys palydėjo iki V. namų, ten jis turėjo likti dvi savaites kol galios orderis. Tada pareigūnai jai paaiškino, kaip čia kas bus ir išvažiavo. Ji liko namuose, namo durų neužsirakino ir po kokių 10 minučių nuo to laiko kai išvažiavo pareigūnai, į namus vėl parėjo sugyventinis. Tuo metu kai L. grįžo, sėdėjo virtuvėje ant kedės. L. parėjęs į namus pradėjo šaukti, kad jis niekur neis, kad niekur kitur negyvens, jam bandė aiškinti, kad jis turi išeiti iš namų, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu L. priėjo prie jos ir jai vieną kartą savo koja spyrė į smakrą, jis tuo metu kai spyrė buvo apsiavęs batus, todėl nuo smūgio su batu į smakrą šiek tiek pradrėskė. O tada dar vieną kartą delnu trenkė per skruostą ir šiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Tada jis nuo jos šiek tiek atsitraukė, ji tada greitai nuo stalo pasiėmė savo telefoną ir išėjo į lauką, dar L. pasakė, kad tiesiog eina išleisti šunį, o kai išėjo į lauką, iškart paskambino policijos pareigūnams ir pasakė kas nutiko. Savo sugyventinio išsigando, bijojo, kad jis daugiau jos nemuštų. Skausmą kurį juto kai trenkė vertina 8 balais, 10 balų skalėje. Kai iškvietė policijos pareigūnus pasakė, kad greitosios pagalbos jai nereikia. Į medikus tikrai nesikreips, nors ir dabar dar šiek tiek smakras skauda, bet praeis. Į teismo medicinos ekspertą taip pat nesikreips. Jai išaiškinta, kad gali pareikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje, dėl padarytos neturtinės žalos, tačiau jo tikrai nereikš, nieko iš L. V. jai nereikia. Kadangi L. V. šiuo metu bijo, jis tikrai kažkoks agresyvus pasidaręs norėtų, kad jis būtų iškeldintas iš jų namų ir negalėtų prie jos artintis. Gali pasakyti, kad šiaip jis yra tikrai geras žmogus, bet kai išgeria pasidaro labai agresyvus (e. b. l. 26-29).

2.3. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame D. S. parodė, kad 2024-01-28 apie 19 val. į namus grįžo sugyventinis L. V., jis buvo neblaivus, ji taip pat buvo išgėrusi. L. V. buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. L. V. buvo agresyviai nusiteikęs, iškart jai priekaištavo dėl to, kad jam iškvietė policiją. Jai sėdint ant kėdės, L. V. pradėjo smurtauti, sudavė 2-3 kartus į veido sritį, dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. D. S. ant smakro buvo stebimas nubrozdinimas. Medikų atsisakė, namuose buvo tik dviese. Po įvykio l. V. pasišalino (e. b. l. 1-4).

2.4. Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis, kuriame nurodyta, kad atvykstama adresu (duomenys neskelbtini), kur stebimas dviejų aukštų medinis gyvenamasis namas, kuris orientuotas šiaurės – pietų kryptimis. Vakarų pusėje stebimas priestatas, kurio šiaurinėje pusėje stebimos žalios spalvos su viršuje esančiu stiklu durys, pro kurias patenkama į koridorių. Patekę į koridorių po kaire ranka stebimos šviesios spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į virtuvę. Patekus į virtuvę, po kaire ranka stebima medinė kėdė ir tarp jos ir sienos medinis stalas, pranešėjos nurodymu tai yra įvykio vieta. Daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nestebima. Įvykio vietoje ir jos prieigose vaizdo stebėjimų kamerų nestebima (e. b. l. 14-22).

2.5. Asmens apžiūros protokole su fotolentelėmis nurodyta, kad apžiūrėtas D. S. veidas. Užfiksuota, kad ant jos smakro stebimas nubrozdinimas (e. b. l. 40-44).

2.6. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijomis, kuriose nurodyta, kad L. V. neblaivumas 2024-01-28, 2,30 promilių (e. b. l. 45-47).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. V., 2024-01-28, apie 19.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. S. ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

4. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažintinos tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai, BK 27 straipsnis).

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

4.4. Kaltinamasis L. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nedirbantis, teistas, administracine tvarka baustas, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės.

4.5. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad nebuvo sukelti sunkesni padariniai, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 3 mėnesius, nuo bausmės vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 5 dalies 4 punktas).

4.6. Kadangi L. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

4.7. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl atsižvelgiant į nustatytas, aukščiau aptartas aplinkybes, L. V. skiriamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias privalo išklausyti per 8 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą.

4.8. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2024-01-28 19.45 val. iki 2024-01-30 11.40 val. (2 dienas), todėl jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

5. Kardomoji priemonė.

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikintinos, nes bus pasiekti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 3 (tris) mėnesius, nuo bausmės vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios – vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, L. V. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi jo laikinojo sulaikymo dienas – nuo 2024-01-28 19.45 val. iki 2024-01-30 11.40 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo kopijos gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti L. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Išaiškinti L. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irena Šeškauskienė