Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-733-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-23
Bylos Nr.
1-733-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65190-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
K. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-733-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65190-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 2.12.1; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 23 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-65190-18 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. kaltinamas tuo, kad mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, o būtent:

jis, 2018 m. gruodžio 28 d., apie 15 val. 40 min., adresu (duomenys neskelbtini), namuose lankantis socialinei darbuotojai L. B., konflikto metu, mažamečių vaikų akivaizdoje sakydamas necenzūrinius žodžius, pavartojo L. B. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. stūmė iš už nugaros, po ko pastaroji trenkėsi į sieną ir parkrito ant grindų, nukentėjusiajai L. B. atsikėlus nuo grindų, jis dešinės rankos delnu tris kartus sudavė L. B. į galvos ir veido sritį, spyrė iš kojos į sėdmenis, ranka suėmęs už kaklo laikė prispaudęs prie sienos, tokiais savo neteisėtais veiksmais nekentėjusiajai L. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d., pavakary, kai į namus atėjo socialinė darbuotoja L. B., patikrinti jo, tai jis buvo išgėręs ir piktas. Manė, kad socialinė darbuotoja jam iškvies policiją, todėl dar labiau supyko ir L. B. stūmė kažkaip iš už nugaros, tada L. B. trenkė delnu kažkur į galvą ar veidą, neatsimena labai smulkiai dėl savo girtumo. O kaip ten gavosi, kad ją laikė už kaklo, tikrai smaugti nenorėjo, gal kaip netyčia sugriebė L. B. už kaklo. Tikrai nenorėjo L. B. sukelti fizinio skausmo, labai gailisi, L. B. atsiprašė. Supranta, kad jis negerai pasielgė. Ateityje taip nebesielgs. Šeimą prarado dėl savo tokio poelgio. Yra išmestas iš darbo biržos, niekur nedirba šiuo metu (b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji L. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centre, Socialinio darbo su šeimomis skyriuje, (duomenys neskelbtini) J. V. ir K. P. šeima, (duomenys neskelbtini), yra lankoma socialinių darbuotojų, teikiamos socialinės paslaugos, pradėtas atvejo vadybos procesas. 2018 m. gruodžio 28 d., apie 14 val., į jos darbo vietą, (duomenys neskelbtini), atėjusi J. V. papasakojo, kad 2018 m. gruodžio 27 d., ją (J. V.) sumušė sugyventinis K. P.. J. V. prašė pagalbos, norėdama gauti greičiau socialinį būstą, nes negali daugiau gyventi su sugyventiniu. J. V. būnant pas ją (L. B.), J. V. dar papasakojo, kad šiuo metu sugyventinio K. P. namie nėra, nes jis girtauja pas kaimyną. Pasiūlius iškviesti policiją, J. V. atsisakė ir išėjo namo. Apie 15 val. 15 min. ji (L. B.) viena nuvyko (duomenys neskelbtini), pas minėtą šeimą, įsitikinti, ar J. V. ir mažamečiai jos vaikai yra saugūs. Namuose jau buvo grįžęs ir sugyventinis K. P., kuris miegojo ant krosnies. Bekalbant kambaryje su J. V., apie 15 val. 40 min., prabudo K. P., kuris iškart mažamečių vaikų akivaizdoje pradėjo L. B. koneveikti necenzūriniais, liepė visiems dingti iš namų. L. B. prašė K. P. nusiraminti, nes kitaip bus kviečiama policija. Pradėjus skambinti bendruoju pagalbos telefonu, K. P. ją stumtelėjo (fizinio skausmo nepatyrė). Tada ji, iškart iškvietusi policiją, bandė išeiti iš kambario pro duris, bet K. P. ją staiga stipriai pastūmė iš už nugaros ir ji trenkėsi į sieną, parkrito ant grindų, patyrė fizinį skausmą, pradėjo skaudėti nugarą. Jai iškart atsikėlus, keikdamasis K. P. dešinės rankos delnu tris kartus sudavė į galvos ir veido sritį (du smūgius į veido ir vieną smūgį į viršugalvį) ir vieną kartą koja spyrė į sėdmenis (nuo suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą). Po smūgių, K. P. dešine ranka suėmė už kaklo, bet nesmaugė (fizinio skausmo nepatyrė, bet labai išsigando). Paleidęs kaklą, K. P. keikdamasis pasišalino iš namų. Visą tai matė K. P. sugyventinė J. V. ir jos du mažamečiai vaikai (b. l. 1-4).

Iš 2019 m. balandžio 11 d. Akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos tarp L. B. ir K. P. metu, nukentėjusioji L. B. nurodė, kad ji 2018 m. gruodžio 28 d. atvyko pas K. P. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes K. P. sugyventinė atėjusi skundėsi, kad K. P. labai geria ir ją muša, pasiprašė iškeldinti ją iš namų kuo greičiau. Ji J. V. pasiūlė važiuoti kartu. Tačiau J. V. nurodė, kad K. P. nebus namuose, o ji į darbo pabaigą nuvažiavo pas K. P. į namus. Namuose jai atvykus K. P. miegojo ant krosnies, jai pakalbėjo su J. V., vaikai parodė, kur miega tėtis. Ir jai (L. B.) einant link lauko durų, ji J. V. pasakė, kad jei K. P. triukšmaus, ši skambintų L. B. arba 112. Rankoje telefono ji nelaikė ir išeidama niekam neskambino. Tuo metu L. B. išgirdo triukšmą, keiksmus. Ji vėl sugrįžo, tai yra, neatsimena, ar buvo pradariusi lauko duris, ar ne, tačiau ji vėl įėjo į kambarį pažiūrėti, ko K. P. pyksta. Matėsi, kad K. P. neblaivus. K. P. šaukė jos atžvilgiu kažką, žodžių nepamena, keiksnodamas ir sakydamas, kad ji vėl jam kvies policiją. Ji K. P. pasakė: „arba tu nusiramink, arba iškviesiu policiją“. K. P. tada dar labiau supyko ir, kai ji rankinėje pradėjo ieškoti savo telefono iškviesti pagalbai, K. P. stūmė ją į sieną, tikrai dabar visų aplinkybių smulkiai neatsimena, viską nurodė savo apklausoje. Ranka K. P. jai sudavė delnu tris kartus į galvos ir veido sritį, bet tai nebuvo su jėga, spyrė nueidamas į sėdmenis ir kažkaip buvo suėmęs už kaklo, kokiu būdu neatsimena. Ir tada po visko K. P. kažkur nuėjo. Gal jam liepė palaukti ir sulaukti policijos, tačiau K. P. atsisukęs jai labai negražiai savo lytiniais organais gestus rodė. K. P. patvirtino L. B. parodymus, su jais pilnai sutiko. Paaiškino, kad buvo išgėręs, bijojo iš karto pasakyti teisybę. Labai atsiprašo L. B., gailisi (b. l. 68-69).

Liudytoja J. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. ji su savo mažamečiais vaikais nuėjo pas socialinę darbuotoją pasikalbėti apie savo sugyventinį K. P., bei kitas problemas. Tiesiog tuo metu K. P. gėrė, todėl buvo pikta ir socialinei darbuotojai norėjo viską pasakyti, prašė socialinio būsto, nes viskas jau buvo atsibodę, nuo visko buvo pavargusi. Tą dieną K. P. gėrė pas kaimyną. 2018 m. gruodžio 27 d. sugyventinis K. P. jos nebuvo sumušęs, o tiesiog tarp jų buvo kilęs konfliktas ir abu pasistumdė apie tai taip pat pasakė savo socialinei darbuotojai. Socialinė darbuotoja pasakė, kad vėliau atvyks pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kai J. V. grįžo namo, K. P. jau buvo grįžęs į namus ir miegojo ant pečiaus didžiajame kambaryje. K. P. buvo neblaivus. Maždaug apie 15 val. 30 min. pas juos į namus atėjo socialinė darbuotoja L. B.. Ji socialinę darbuotoją įsileido ir abi kartu dukros kambariuke kalbėjosi. Apie K. P. jokia kalba nėjo. K. P. tikriausia išgirdo, kad atėjo socialinė darbuotoja ir prabudo. K. P. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, kokie tai žodžiai, ji tiksliai nenurodys, nes neatsimena. K. P. buvo labai piktas, klausė socialinės darbuotojos, dėl ko pastaroji buvo atėjusi. Vaikai stovėjo prie jos, t. y. J. V.. Kažkaip socialinė darbuotoja K. P. pasakė, kad jis miega ir nieko namuose nesitvarko, nedaro, nes nei pečius nebuvo kurtas, niekas netvarkyta. K. P. dar labiau ant socialinės darbuotojos įpyko, nulipo nuo pečiaus, apsirengė striukę, užsidėjo batus ir norėjo išeiti iš namų, tačiau K. P. išsigando, kad bus vežamas į policiją, nes jau vieną kartą taip buvo (L. B. jam buvo iškvietusi policiją ir jį išvežė į komisariatą). Nors L. B. nieko apie policiją nesakė, o tik atėjo pasikalbėti, pažiūrėti, kaip namuose gyvena, kokia situacija. Socialinė darbuotoja K. P. išleisti nenorėjo, stojo tarp išėjimo į lauką durų ir paėmusi telefoną kažkam skambino. Kai tuo metu K. P. norėjo eiti pro duris, o ji neleido, K. P. ją stūmė, kaip tiksliai stūmė, J. V. negali nurodyti, nes stovėjo su vaikais nuošaliau ir neįsidėmėjo tikslių aplinkybių. L. B. trenkėsi po stūmimo į kambario sieną, J. V. nepamena, ar L. B. parkrito ant grindų, ar ne. J. V. nematė, ar K. P. L. B. trenkė ranka į galvą ar veidą, ar sėdmens, nes tuo metu ji dėl konflikto labai išsigando, susijaudino ir neatsimena, kaip viskas buvo, ką K. P. konkrečiai L. B. darė, kaip smūgiavo, nematė, ar ją smaugė. Jeigu L. B. taip sako, tai gal ir galėjo taip būti, nes pavartojęs alkoholio K. P. pasidaro agresyvus, ypač, kai padaugina. Po to K. P. trenkė durimis ir išėjo iš namų. L. B. atrodė labai išsigandusi, susijaudinusi, kažkam puolė skambinti (b. l. 33-34).

Iš 2019 m. sausio 11 d. Apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos specialistas susipažinęs su nukentėjusiosios L. B. medicininiais dokumentais, nurodė, kad jai objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota (b. l. 26-27).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis K. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis K. P. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 73-74, 75-78).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam K. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 36), baustas administracine tvarka (b. l. 40-42), bedarbis (b. l. 37, 39), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 38), duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, K. P. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti K. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, K. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

T. E. Venckienė