Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-04-26 · Administracinė byla Nr. I1-1712-621/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-26
Bylos Nr.
I1-1712-621/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02690-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Žanas Kubeckas (pirm.)
Pareiškėjas
N. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Advokatai
Vilmantas Poškus
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1712-621/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02690-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 26 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui N. Ž. (dalyvavimas užtikrintas per vaizdo konferenciją),pareiškėjo atstovui advokatui Vilmantui Poškui,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. Ž. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (1 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 15 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2020-07-13 iki 2020-11-26. Kalinimo laikotarpiu pareiškėjui kalbant telefonu strigo garsas, nutrūkdavo ryšys, arba buvo didelis triukšmas koridoriuje, kurį kėlė pareigūnai – garsiai kalbėjo, barškėjo raktai, dideliu garsu kaukė racijos. Be to, nuolat šalia stovėjo pareigūnai ir klausėsi pokalbių. Vaizdo skambutis daug kartų nesuveikė. Pareiškėjas kreipėsi į auklėtojas, rašė skundus bet niekas nekreipė dėmesio, skundai yra tiesiog naikinami. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo bendravimas su šeima labai sumažėjo, pykdavosi dėl skambučių neveikimo. Pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, buvo pažemintas, yra priverstas gerti vaistus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

Pareiškėjo atstovas advokatas Vilmantas Poškus teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo skundo reikalavimus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (14-17 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Iš Resocializacijos skyriaus 2020-12-04 pažymos Nr. 61-3225 priedo matyti, kad aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl skambučių kreipėsi 2020-07-22, 2020-07-23, 2020-08-06, 2020-09-14, 2020-10-15, 2020-11-13, dėl vaizdo skambučio kreipėsi 2020-08-03, 2020-08-10, 2020-08-31, 2020­09-18, 2020-10-12, 2020-10-19, 2020-10-20, 2020-11-03, 2020-11-09.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje telefonų aparatai skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą.

Jokie teisės aktai nenumato atstumo tarp telefono aparatų ar prievolės įrengti telefonus atskiroje patalpoje, tačiau, taksofonus įrengusi įmonė tarp taksofono aparatų išlaikė pakankamai didelį atstumą, be to, jie apsaugoti ir šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei taip sumažina galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius. Pažymi, kad gyvenamosios kameros yra kur kas atokiau.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą vienas iš pagrindinių suėmimo vykdymo režimo reikalavimų yra nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti kam ir kada skambina Šiaulių TI esantys asmenys (Taisyklių XII skyrius).

Kartu pažymi, kad jokių skundų dėl prastos skambučių ar vaizdo skambučių kokybės pareiškėjas ŠTI administracijai nei karto neteikė (Resocializacijos skyriaus 2020-12-04 pažymos Nr. 61-3225 informacija), tai leidžia teigti, kad pareiškėjas galimai nesąžiningai siekia neturtinės žalos priteisimo pinigais.

Be to, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Visa tai įvertinus, atsakovas veikė vadovaujantis teisės aktais, o ši pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta ir atmestina.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad jo skundai buvo neregistruojami, be to, teikiant skundus, yra grasinama susidoroti, todėl skundus teikti jis bijojo. Pareiškėjas savo skunde teismui nenurodo, kada konkrečiai galimai jo prašymai ar skundai nebuvo registruojami ar kurie pareigūnai grasino susidorojimu, o skundžiasi abstrakčiai. Kadangi pareiškėjas savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, skundą grindžia bendro pobūdžio prielaidomis, tokios pretenzijos neturi pagrindo.

Be to, iš Resocializacijos skyriaus 2020-12-04 pažymos Nr. 61-3225 matyti, kad įvairūs pareiškėjo prašymai buvo registruoti, taigi, nėra pagrindo manyti, kad būtent tie skundai, kurie susiję su teismui teiktame skunde dėstomomis aplinkybėmis, buvo neregistruoti.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Šiuo atveju atsakovas vadovavosi teisės aktais, taigi, šioje veikoje nėra neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas N. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 15 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2020-07-13 iki 2020-11-26. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.

SVĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas (1 punktas); nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra (2 punktas); asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka (3 punktas). Suimtųjų teisė paskambinti telefonu reglamentuota SVĮ 23 straipsnyje, kurio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2020-01-21, Nr. 2020-00911) (toliau – Taisyklės) IV skyriuje (37-42 punktai) reglamentuota suimtųjų kalbėjimo telefonu tvarka. Taisyklių 37 punkte numatyta, kad „Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.“. Taisyklių 40 punkte numatyta, kad „Suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik pataisos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis nesurinko asmens, kuriam neleidžiama skambinti, telefono numerio. Pataisos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį.“. Taisyklių 41 punktas nustato, kad „Jeigu skambindamas telefonu nuteistasis (suimtasis) pažeidžia skambinimo tvarką, pataisos pareigūnas jį įspėja. Jei šis pažeidimas pakartojamas ar padaromas naujas skambinimo tvarkos pažeidimas, pataisos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ir surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriui“. Taisyklių 42 punkte numatyta, kad „Nutrauktas telefoninis pokalbis laikomas įvykusiu“.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2020-07-13 iki 2020-11-26. Pareiškėjas nurodo, kad dėl nekokybiško ryšio ir didelio triukšmo, jis neturėjo galimybės kokybiškai kalbėtis telefonu su artimaisiais.

Iš Suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registro kopijos (6-10 b. l.) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su prašymais kreipėsi dėl skambučių 2020-07-22, 2020-07-23, 2020-08-06, 2020-09-14, 2020-10-15, 2020-11-13, bei dėl vaizdo skambučio kreipėsi 2020-08-03, 2020-08-10, 2020-08-31, 2020-09-14, 2020-­09-18, 2020-10-12, 2020-10-19, 2020-10-20, 2020-11-03, 2020-11-04. Šiaulių TI teismui adresuotame 2021-03-04 rašte Nr. 14-2391 (57 b. l.) pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad pareiškėjas 2020-08-31, 2020-10-20 ir 2020-11-03 interneto telefonija nesinaudojo. 2020-11-09 13.30 val. pareiškėjui buvo suteikta teisė pasinaudoti interneto telefonija, tačiau N. Ž. atsisakė. Nurodyta, jog 2020-08-31 ir 2020-10-20 buvo suteikta teisė skambinti ir kalbėti telefonu, kuria pareiškėjas pasinaudojo, o 2020-11-03 ir 2020-11-09 šia teise nepasinaudojo. Duomenų apie tai, kad N. Ž. pokalbių metu būtų vykę ryšio trikdžiai, neturi, taip pat informuoja, kad jei dėl galimų trikdžių neįvyktų skambučiai, juos pašalinus, būtų ieškoma galimybių išvesti suimtąjį/nuteistąjį pasiskambinti pakartotinai. Pareiškėjo teiginiai dėl nekokybiškų skambučių (nutrūkusio ryšio, triukšmo pokalbių metu ir kt.) deklaratyvūs. Pareiškėjas neteikė Šiaulių TI administracijai skundų ar prašymų dėl nutrūkusių ar nekokybiškų pokalbių bei pareigūnų trukdymo pareiškėjui kalbėti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo skambučiai nutrūko dėl techninių trikdžių.

Pareiškėjas nurodė, jog pareigūnai šalia stovėjo ir klausėsi jo pokalbių. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo privatumo pažeidimo kalbantis telefonu, yra abstrakčios, pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, nedetalizuoti. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kaip buvo pažeistos jo teisės. Pagal anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, Šiaulių TI administracija privalo užtikrinti, kad suimtieji laikytųsi tvarkos, nustatytos Taisyklių IV skyriuje (įsitikinti, kad suimtasis nesurinko telefono numerio asmens, kuriam neleidžiama skambinti, užtikrinti, kad pokalbio telefonu metu asmenys nepažeidinėtų vidaus tvarkos ir kt.). Byloje nėra jokių duomenų, kad Šiaulių TI pareigūnai ribojo pareiškėjo galimybę laisvai bendrauti telefonu daugiau, nei tai būtina įgyvendinant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas Šiaulių TI administracijai neteikė skundų ar prašymų dėl privatumo pažeidimo kalbantis telefonu (b. l. 6). Pareiškėjo teiginiai, jog Šiaulių TI pareigūnai naikino pareiškėjo skundus, vertintini kritiškai. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada ir kokie pareiškėjo skundai buvo sunaikinti. Dėl pareiškėjo skundų naikinimo, nesikreipė į kitas kompetentingas institucijas (pvz. Kalėjimų departamentą ar kt.). Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nekonkretizuoti.

Teismas įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes, taip pat atsakovo pateiktus anksčiau paminėtus dokumentus ir paaiškinimus, konstatuoja, kad neįrodyta, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją užtikrinant pareiškėjui teisę kalbėtis telefonu.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 15 000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje pareiškėją atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas advokatas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Žanas Kubeckas