- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- I-7599-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02179-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Aušra Saulėn
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui R. V., pareiškėjo atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovams Jurgitai Bertašiūtei, Vaidai Kalvelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. PE-SP2-111 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas R. V.“, VSDFV 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2640 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“ ir įpareigoti skirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
Pareiškėjas paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė skirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, nurodydamas, kad pareiškėjas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. tarp įrašų darbo knygelėje ir kitų dokumentų laikotarpiu nuo 1977 m. vasario 8 d. iki 1988 m. liepos 29 d., kai pareiškėjas dirbo šlifuotoju gamybiniame susivienijime AB „Vilma“ (toliau – AB „Vilma“), ir laikotarpiu nuo 1988 m. rugpjūčio 1 d. iki 1994 m. spalio 31 d., kai dirbo šlifuotoju Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vilniaus įmonėje (toliau – Vilniaus įmonė) (dabartinis pavadinimas – UAB „Liregus“), atsakovas nerado duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas minėtose įmonėse dirbo šlifuotoju sauso šlifavimo būdu. Atitinkamai VSDFV 2016 m. gegužės 2 d. raštu Nr. (6.5) I-2640 aukščiau minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą pripažino teisėtu, pagrįstu ir iš esmės tais pačiais argumentais atsisakė jį keisti. Pasak pareiškėjo, VSDFV Vilniaus skyrius turėjo pakankamai duomenų skirti jam kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
Pareiškėjas teigė, jog jo darbą, trukusį viso 17 metų 8 mėnesius ir 22 dienas, minėtose įmonėse patvirtina įrašai darbo knygelėje ir įrašai Socialinio draudimo pažymėjime, šie ir kiti papildomi dokumentai, kurie buvo pateikti atsakovui, patvirtina ir tą faktą, kad pareiškėjas minėtose įmonėse šlifavimo darbus atliko sauso šlifavimo staklėmis. Nurodė, kad šlifuotojo pareigybė buvo įtraukta į dirbančiųjų kenksmingose sąlygose sąrašą tiek AB „Vilma“, tiek Vilniaus įmonėje. Atsižvelgiant į minėtą darbuotojų, dirbančių kenksmingomis sąlygomis, profesijų sąrašą, kuris buvo pridedamas kaip priedas prie įmonėje sudarytų kolektyvinių sutarčių, darbuotojams, kurie dirbo sąraše nurodytą profesiją kenksmingomis sąlygomis, buvo suteikiamos lengvatos (papildomos / prailgintos atostogos ir pan.). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad minėtas sąrašas buvo ir yra vienintelis dokumentas, pagal kurį buvo sprendžiama, ar pareigybė įmonėje yra pripažinta darbu kenksmingose sąlygose ar ne. Atkreipė dėmesį, kad, priimant į darbą, nei darbo knygelėje, nei įsakyme ar kokiame kitame dokumente nebuvo nurodoma, kokiomis konkrečiai staklėmis teks dirbti. Pasak pareiškėjo, AB ,,Vilma“ jis dirbo Įrankių remonto skyriuje, o Vilniaus įmonėje – Energomechaninio skyriaus Remonto mechaniniame bare. Tai, kad jo minėtas darbas buvo pripažintas kenksmingu patvirtina AB „Vilma“ išduota asmens kortelė, kur nurodyta pareiškėjui suteiktų prailgintų kasmetinių atostogų trukmė ir UAB „Liregus“ asmens knygelė, kur nurodyta pareiškėjui suteiktų prailgintų kasmetinių atostogų trukmė. Pareiškėjas pažymėjo, jog tai, kad AB „Vilma“ savo pažymoje nurodo, kad apie pareiškėjo darbą šlifuotoju sauso šlifavimo staklėmis Personalo skyriaus archyve duomenų nerasta, neįrodo, kad pareiškėjas nedirbo sauso šlifavimo staklėmis.
Pareiškėjo nuomone, VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas pateikti duomenis, įrodančius, jog pareiškėjas dirbo šlifuotoju sauso šlifavimo staklėmis, yra neįgyvendinamas, nes jis tokiais duomenimis nedisponuoja, o visą jam turimą medžiagą apie darbą kenksmingomis sąlygomis pareiškėjas yra pateikęs. Be to, pareiškėjo nuomone, pats VSDFV Vilniaus skyrius privalėjo, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, išsireikalauti iš minėtų įmonių nurodytą sąrašą, kuriame buvo įtvirtinta, koks darbas atitinkamoje įmonėje yra laikomas kenksmingu. To nepadaręs, VSDFV Vilniaus skyrius priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 13–15) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VSDFV Vilniaus skyrius paaiškino, kad kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas skiria, apskaičiuoja ir moka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintu Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), o minėtuose norminiuose aktuose nurodoma, kad kompensacija skiriama už tam tikros trukmės darbo stažą, įgytą dirbant kenksmingomis darbo sąlygomis darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2, patvirtintuose buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173. Kompensacijos pagal sąrašą Nr. 2 yra skiriamos vyrams, turintiems 12 metų 6 mėnesių trukmės darbo ypatingomis sąlygomis stažą. Neturint viso darbo ypatingomis sąlygomis stažo, dalinė kompensacija skiriama proporcingai išdirbtam laikui, jei ne mažiau kaip 6 metų 3 mėnesių stažo ypatingomis sąlygomis įgyta dirbant 1986 – 1994 m. laikotarpiu. Atitinkamai Tvarkos aprašo 14 p. nustatyta, kad darbo ypatingomis sąlygomis kompensacijai skirti trukmė ir pobūdis įrodomi darbo knygelėmis, darbo stažo pažymėjimais, darbo pobūdį ypatingomis sąlygomis patikslinančiomis pažymomis, išduotomis remiantis darbdavių ar valstybės archyvų sistemos įstaigų turimais dokumentais. Sąrašo Nr. 2 XV skyriuje „Metalo apdirbimas“ 10 d. yra įvardyti darbininkai, visą darbo dieną abrazyviniais diskais sausu būdu šlifavę ir galandę metalinius gaminius ir instrumentus. Taigi, kompensacijos yra skiriamos tik tiems šlifuotojams ir galąstojams, kurie visą darbo dieną dirbo šlifavimo ar galandimo darbus abrazyviniais diskais sausu būdu.
Šalies argumentai
VSDFV Vilniaus skyrius paaiškino, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių su prašymu dėl kompensacijos skyrimo ir pateikė papildomos dokumentus. Nurodė, kad AB „Vilma“, atsakydama į VSDFV Vilniaus skyriaus prašymą pateikti dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1977 m. vasario 8 d. iki 1988 m. liepos 29 d., dirbdamas šlifuotoju darbus atliko abrazyviniais diskais sausu būdu, 2016 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 7 nurodė, kad duomenų, jog pareiškėjas šlifavo abrazyviniais diskais sausu būdu įmonės archyve saugomuose dokumentuose nėra. UAB „Liregus“ 2016 m. sausio 25 d. rašte Nr. 159 informacijos, įrodančios, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1988 m. rugpjūčio 1 d. iki 1994 m. spalio 31 d., dirbdamas šlifuotoju šlifavo abrazyviniais diskais sausu būdu, nepateikė. VSDFV Vilniaus skyrius teigė, kad, atsižvelgęs į pateiktą įmonių informaciją, priėmė skundžiamą sprendimą atisakyti suteikti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, o į aplinkybes kaip papildomos atostogų dienos (prailgintos kasmetinės atostogos), kurias pareiškėjas mini skunde, nebuvo atsižvelgta, nes teisės aktuose, reglamentuojančiuose kompensacijų skyrimą, jos nėra įvardintos.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime (b. l. 36–40) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VSDFV paaiškino, kad išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, nustatė, kad nei AB „Vilma“ 2016 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 7, nei kituose dokumentuose nėra nurodyta, kad pareiškėjas darbus atliko tik abrazyviniais diskais sausu būdu. Atitinkamai, pagrįstai skundžiamu savo sprendimu konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisinio pagrindo įskaityti į stažą kompensacijai skirti laikotarpius, kai pareiškėjas dirbo šlifuotojo pareigose.
VSDFV taip pat nurodė, kad pareiškėjas pats savo 2016 m. balandžio 18 d. paaiškinimuose teigė, jog dirbo tiek sauso šlifavimo staklėmis, tiek ir aušinimo staklėmis, t. y. šlifavimo darbus atliko įvairiais būdais (šlapiu, sausu). Pažymėjo, kad ir teismui pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dirbdamas šlifuotoju nuo 1977 m. vasario 8 d. iki 1988 m. liepos 29 d. AB „Vilma“, o nuo 1988 m, rugpjūčio 1 d. iki 1994 m. spalio 31 d. UAB „Liregus“ visą darbo dieną šlifavo ar galandymo darbus atliko abrazyviniais diskais sausu būdu. Teigė, kad pareiškėjo teiginys, kad VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą nesurinkęs visų įrodymų, yra nepagrįstas, nes VSDFV Vilniaus skyriaus skundžiamame sprendime yra nurodoma, kad tiek AB „Vilma“, tiek ir UAB „Liregus“ teikė VSDFV Vilniaus skyriui pažymas, kuriose nurodė, kad dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas visą darbo dieną šlifavo ar galandymo darbus atliko abrazyviniais diskais sausu būdu, nėra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad neturi įstatyminės teisės, esant neišsaugotiems dokumentas ar jų daliai, darbo kenksmingomis sąlygomis pobūdį nustatyti pagal liudytojų parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir atstovė advokatė Aušra Saulėnienė prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovės Jurgita Bertašiūtė, Vaida Kalvelienė teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamosi atsiliepime išdėstytais argumentais. Pabrėžė, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjas visą darbo dienos laiką atitinkamu laikotarpiu dirbo šlifuotoju su sauso šlifavimo staklėmis.
Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1980 m. iki 1988 m. lankėsi pas brolį, kuris dirbo AB „Vilma“. Papasakojo, kad jo brolis – pareiškėjas – dirbo sauso šlifavimo būdu, t. y. darbą atliko su sauso šlifavimo staklėmis, darbo vietoje buvo ventiliatorius.
Trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 72).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Byloje kilo ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. PE-SP2-111 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas R. V.“ ir VSDFV 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (6.5) I-2640 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu dėl kompensacijos skyrimo. Įvertinęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, VSDFV Vilniaus skyrius priėmė skundžiamą 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. PE-SP2-111 (b. l. 7) atsisakyti skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, nes pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 67 str. 2 ir 5 d. bei Tvarkos aprašo 6.2 ir 7 p. nustatytų reikalavimų. Sprendime nurodyta, kad darbas atitinkamu laikotarpiu AB „Vilma“ ir UAB „Liregus“ neįskaitytas į stažą ypatingomis darbo sąlygomis, nes nei AB „Vilma“, nei UAB „Liregus“ neturi dokumentų, patvirtinančių, kad nurodytais laikotarpiais pareiškėjas dirbo šlifuotoju būtent sauso šlifavimo būdu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, prašė VSDFV peržiūrėti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą ir paskirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (b. l. 41A). Prašyme nurodė, kad darbo kenksmingomis sąlygomis faktą patvirtina asmens kortelės, kuriose matosi suteikiamos papildomos atostogos, UAB „Liregus“ pažyma apie kenksmingas darbo sąlygas, įsakymų kopijos. Paaiškinta, kad tik retais atvejais užduotį dėl technologinių priežasčių reikėdavo atlikti aušinimo staklėmis, tačiau jo pagrindinis darbas buvo atlikti užduotis sauso šlifavimo staklėmis.
Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, VSDFV priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (6.5) I-2640 (b. l. 8), kuriame nurodė, kad panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą nėra teisinio pagrindo. Sprendime paaiškinta, kad nei AB „Vilma“ 2016 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 7, nei kituose dokumentuose, nėra nurodyta, kad pareiškėjas darbus atliko tik abrazyviniais diskais sausu būdu.
Pažymėtina, kad visi byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1977 m. vasario 8 d. iki 1988 m. liepos 29 d. AB „Vilma“, o nuo 1988 m, rugpjūčio 1 d. iki 1994 m. spalio 31 d. UAB „Liregus“ dirbo būtent šlifuotoju (atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV neginčija šio fakto), tačiau byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo darbo pobūdžio nustatymo.
Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo pagrindus ir tvarką nustato Pensijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 67 str. 2 d., asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: 1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; 2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus.
Kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka nustatyta Tvarkos apraše, kuris, be kita ko, nustato, kad pretendentas, norėdamas gauti kompensaciją, turi pateikti VSDFV teritoriniam skyriui prašymą ir darbo ypatingomis sąlygomis trukmę ir pobūdį įrodančius dokumentus (Tvarkos aprašo 13, 14 p.), o VSDFV teritorinis skyrius turi patikrinti šių dokumentų išdavimo pagrįstumą ir priimti sprendimą, patvirtinantį šios teisės buvimą ar nebuvimą (Aprašo 15 p.). Aprašo 14 p. nurodyta, kad reikalingo kompensacijai skirti darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis įrodomi šiais dokumentais: valstybinio socialinio draudimo pažymėjimais, o nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. – socialinio draudimo teritorinio skyriaus pažymėjimais (14.1 p.); darbo knygelėmis, įskaitant į kompensacijai skirti reikiamą stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir kurie patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu (14.2 p.); darbo stažo pažymėjimais, darbdavių išduotais remiantis turimais dokumentais (14.3 p.); sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų pažymėjimais, išduotais remiantis turimais dokumentais (14.4 p.); valstybinės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimais arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (14.5 p.); darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančiomis pažymomis, pažymėjimais, darbdavių ar valstybinės archyvų sistemos įstaigų išduotais remiantis turimais dokumentais (14.6 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pagrįsta atsakovo išvada, kad pareiškėjas neturi teisės gauti kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis, nes nei iš pareiškėjo darbo knygelės įrašų ar kitų byloje pateiktų dokumentų, nei iš AB „Vilma“, nei UAB „Liregus“ pateiktų duomenų, negalima nustatyti, kad pareiškėjas dirbo šlifuotoju, atliekančiu šlifavimo abrazyviniais diskais sausu būdu darbą, įtvirtintą Pensijų įstatymo ir Tvarkos aprašo normose blanketiniu būdu nurodytame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintame Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 2 (toliau – Sąrašas Nr. 2) (byloje pateiktas sąrašo vertimas į lietuvių kalbą, b. l. 53), ir kad minėtą darbą pareiškėjas atliko visą darbo laiką.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui pateikė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vilniaus įmonės (Lietuvos aklųjų sąjungos Centro tarybos 2002 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vilniaus įmonė nuo 2002 m. liepos 1 d. reorganizuota į toliau – UAB „Liregus“ (b. l. 18)) 1991 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 450-k, kuriame nurodyta, kad nuo 1991 m. balandžio 2 d. turi būti mokama kompensacija 105 rb. kaip papildomas atlyginimas iš darbo apmokėjimo fondo R. V. (pareiškėjui), nurodant, kad pareiškėjas dirba šlifuotoju ypatingai kenksmingomis darbo sąlygomis (b. l. 27–29) (tas pats faktas pakartotas 1991 m. rugpjūčio 26 d. įsakyme Nr. 1059-k (b. l. 30–32), 1991 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. 1338-k (b. l. 33–35)). Be pareiškėjo pateiktų dokumentų, atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą, kreipėsi į AB „Vilma“ ir UAB „Liregus“. AB „Vilma“ pateikė atsakovui 2016 m. sausio 20 d. pažymą Nr. 7, kurioje nurodė, kad pareiškėjas dirbo AB „Vilma“ šlifuotoju, tačiau duomenų apie darbą sauso šlifavimo šlifuotoju AB „Vilma“ Personalo skyriaus archyve nerasta (b. l. 16), o UAB „Liregus“ 2016 m. sausio 25 d. pažymoje Nr. 159 „Dėl R. V. duomenų pateikimo“ (b. l. 17) patvirtino, kad pareiškėjas dirbo šlifuotoju bei pateikė tai patvirtinančius papildomus dokumentus. Minėti dokumentai, teismo vertinimu, patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Liregus“ dirbo šlifuotoju ypatingai kenksmingomis darbo sąlygomis, tačiau iš AB „Vilma“ nurodytos pažymos nėra aišku, nei kokiu laikotarpiu, nei kokiu būdu pareiškėjas atliko minėtą darbą, nors iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad atsakovas ne vieną kartą kreipėsi į AB „Vilma“ (b. l. 63–65), prašydamas skubiai atsiųsti dokumentus (pareigines nuostatas), įrodančias, kad pareiškėjas dirbo AB „Vilma“ sauso šlifavimo šlifuotoju nuo 1977 m. vasario 8 d. iki 1988 m. liepos 29 d.
Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai ištirti aukščiau nurodytas aplinkybes, savo iniciatyva 2014 m. lapkričio 8 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į AB „Vilma“, prašydamas pateikti paaiškinimus bei visus turimus duomenis apie pareiškėjo darbo pobūdį, dirbant šlifuotoju (b. l. 73). Atsakydama į teismo prašymą, AB „Vilma“ 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 2587 informavo teismą, kad pareiškėjas dirbo AB „Vilma“ šlifuotoju tiek prie šlapio, tiek prie sauso šlifavimo staklių (b. l. 89) ir pateikė dokumentus, susijusius su pareiškėjo įdarbinimu (b. l. 89–109). Pažymėtina, kad pareiškėjas AB „Vilma“ dirbo nuo 1997 m. vasario 8 d. (b. l. 99) iki 1988 m. liepos 29 d. (b. l. 108).
Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, pasak AB „Vilma“, pareiškėjas dirbo šlifuotoju ne tik sauso, bet ir šlapio šlifavimo staklėmis, iš UAB „Liregus“ įsakymų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas dirbo ypatingai kenksmingomis darbo sąlygos, o ir pats pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui nurodė, kad nors retais atvejais dirbdavo aušinimo staklėmis, tačiau skunde ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo pagrindinis darbas buvo atlikti šlifavimą sausuoju būdu, keičiant abrazyvinius ir deimantinius diskus, kurie iš esmės abu vienodai darbo metu išskirdavo kenksmingas dulkes ir kenkdavo sveikatai.
Teismas pažymi, kad siekiant visapusiškai ištirti pateiktus įrodymus, byloje nustatyti faktiniai duomenys gali būti nustatomi ne tik rašytiniais byloje pateiktais įrodymais, bet ir liudytojų parodymais. Teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. spalio 24 d., kaip liudytoja apklausta A. P. nurodė, kad ginčo laikotarpiu dirbo Dujinių įrengimų eksperimentinėje gamykloje inžiniere technologe, inspektore įmonėje, kuri bendradarbiavo ir pateikdavo užsakymus AB „Vilma“. Teigė, kad lankydamasi AB „Vilma“ matydavo, jog pareiškėjas dirbo šlifuotoju sauso šlifavimo staklėmis, o kitų be sauso šlifavimo staklių minėtoje įmonėje nepastebėjo. Iš savo patirties liudytoja nurodė, kad pagal tuo metu nusistovėjusią tvarką asmenį priimant į darbą jokiuose darbo dokumentuose nebuvo rašoma konkrečiai, kad darbuotojas dirbs sauso šlifavimo staklėmis. Paprasčiausiai įmonės turėdavo profesijų sąrašą, kuris buvo privalomas priedas prie tuo metu būtinų kolektyvinių darbo sutarčių, kuriame būdavo nurodomos profesijos, kurios pripažįstamos kenksmingomis žmogaus sveikatai.
Teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. spalio 24 d., kaip liudytojas apklaustas V. C. nurodė, kad nuo 1973 m. dirbo UAB „Liregus“ vyresniuoju meistru. Teigė, kad 1988 m. pats pareiškėją ir įdarbino į UAB „Liregus“. Dirbti reikėjo su sauso šlifavimo staklėmis ypatingai tikslius darbus (šlifuoti smulkias detales, skirtas statyboms). Liudytojas paaiškino teismui, kad šlapio šlifavimo metu naudojama emulsija, dėl kurios neišsiskiria kenksmingos medžiagos (dulkės), tačiau šlifuojant tokiu būdu neįmanoma atlikti ypatingai tikslių, smulkių darbų, dėl to tokiems darbams buvo naudojamos, nors ir sveikatai pavojingos, bet sauso šlifavimo staklės, su kuriomis ir dirbo pareiškėjas.
Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga, liudytojų parodymai leidžia teigti, kad pareiškėjas ir AB „Vilma“ ir UAB „Liregus“ dirbo šlifuotoju sauso šlifavimo staklėmis, naudojant abrazyvinius diskus (Sąrašo Nr. 2 XV „Metalo apdirbimas“, 10 „Kitos metalo apdirbimo profesijos“ (b. l. 53)).
Teismas kritiškai vertina atsakovo teismo posėdžio metu išreikštą argumentą, kad tik pareiškėjo darbo knygelėje esantys tikslūs įrašai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas priimtas į darbą dirbti šlifuotoju sausuoju būdu, yra tinkamas įrodymas sprendimui skirti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas ginčus dėl teisės į kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis, yra išaiškinęs, jog patvirtintos formos darbo knygelės rekvizitai nereikalavo nurodyti darbininko profesiją, ar tiksliai įvardinti darbininko pareigas pagal atitinkamų pramonės šakų specifiką (2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2336/2011), todėl darbą, numatytą Saraše Nr. 2, galima įrodyti ir kitais dokumentais, kurie, kaip ir pats atsakovas savo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, yra išvardinti Tvarkos aprašo 14 p. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti visus byloje esančius dokumentus ir priimti sprendimą, atsižvelgdamas į visų dokumentų kontekstą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pateikė atsakovui savo darbo knygelės, kurioje matyti AB „Vilma“ darbo laikotarpiu gautos papildomos atostogos (b. l. 81), taip pat UAB „Liregus“ išduotoje asmens kortelėje yra nurodyti papildomų atostogų įrašai (b. l. 22). Todėl, teismas taip pat kritiškai vertina atsakovo argumentą, jog į aplinkybes kaip papildomos atostogų dienos (prailgintos kasmetinės atostogos), kurias pareiškėjas mini skunde, nereikia atsižvelgti, kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiuose kompensacijų skyrimą, jos nėra įvardintos. Pažymėtina, kad LVAT jurisprudencijoje išaiškinta, kad tokios aplinkybės kaip suteiktos ilgesnės atostogos ar pieno skyrimas yra vertinamos, kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių, jog asmuo dirbo kenksmingomis sąlygomis (žr. į, pvz., 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1062-756/2015). Teismo poziciją, kad pareiškėjas priimtas į darbą, numatytą Sąraše Nr. 2, sustiprina pareiškėjo pateikta AB „Vilma“ 1977 m. kolektyvinė sutartis (b. l. 123–135), kurios I skyriaus 6 p. numatyta, kad AB „Vilma“ administracija savo darbuotojus „Reguliariai pagal profesijų sąrašą <...> (priedas Nr. 10), <...> aprūpina pienu ir profilaktiniu produktu su pektinu. Įmonės darbuotojus aprūpina specialia apranga, specialia avalyne ir deramos kokybės, rūšies ir dydžio apsaugos įtaisais, pagal nustatytas normas ir galiojančią instrukciją. Reguliariai skalbia ir remontuoja specialią aprangą ir specialią avalynę“ (b. l. 130). Minėto 10 priedo 27 p. įtvirtina, kad kolektyvinėje sutartyje nurodytos lengvatos taikomos galandinimo ir šlifavimo kietaisiais ir minkštaisiais abrazyviniais diskais (sausuoju būdu) darbus atliekančiam darbininkui (b. l. 132–133).
Darytina išvada, kad byloje pateikti dokumentai (darbo knygelės įrašai, UAB „Liregus“ pažymos, įdarbinimo dokumentai) bei teismo surinkti įrodymai (liudytojų parodymai, AB „Vilma“ pažyma, įdarbinimo dokumentai) patvirtina, jog pareiškėjas nuo 1977 m. vasario 8 d. iki 1988 m. liepos 29 d. AB „Vilma“, o nuo 1988 m, rugpjūčio 1 d. iki 1994 m. spalio 31 d. UAB „Liregus“ dirbo šlifuotoju su sauso šlifavimo staklėmis.
Dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV reikalavimo įrodyti, kad pareiškėjas dirbo Sąraše Nr. 2 nurodytą darbą visą darbo dieną, teismas atkreipia dėmesį, kad teismo vertinimu, pareiškėjas, atlikdamas savo darbą visą darbo laiką vienodu intensyvumu, buvo veikiamas tų pačių kenksmingų faktorių, o aplinkybė, kad kartais jis šlifuodavo ir šlapiuoju būdu, negali paneigti kenksmingų darbo sąlygų egzistavimo, nes pareiškėjas daugiausiai dirbo sausuoju būdu. Be to, teisinis reguliavimas papildomų reikalavimų ir ribojimų (tokių kaip darbas visą darbo dieną ir pan.) nenustato.
Taigi, byloje pateikti, surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad pareiškėjas nuo 1977 m. vasario 8 d. iki 1988 m. liepos 29 d. AB „Vilma“, o nuo 1988 m. rugpjūčio 1 d. iki 1994 m. spalio 31 d. UAB „Liregus“ dirbo šlifuotoju, atliekančiu šlifavimo abrazyviniais diskais (sausuoju būdu) darbą, t. y. ilgiau kaip 12,5 metų dirbo Sąraše Nr. 2 nurodytą darbą, kas suteikia jam teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
Atitinkamai, VSDV Vilniaus skyrius ir VSDFV ginčijamais sprendimais nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas skirti, todėl skundžiami sprendimai naikintini ir atsakovas įpareigotinas priimti naują sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo pareiškėjui Pensijų įstatymo 67 str. pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai, t. y. VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. PE-SP2-111 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas R. V.“ ir VSDFV 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2640 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“ naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 89 str. 1 d. 3 p.) ir atsakovas įpareigotinas skirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (b. l. 146) bus sprendžiamas sprendimui įsiteisėjus, nes prašymas pateiktas teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 2 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. V. skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. PE-SP2-111 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas R. V.“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2640 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“.
Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo pareiškėjui R. V..
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.