Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui , trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Šioje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2017-03-28 ir 2017-03-31 raštų bei Departamento 2017-04-27 ir 2017-05-08 sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7.1. Pareiškėjas 2017-02-27 pareiškimu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, nurodė, kad iki 2017-01-01 pagal SPT specialistų rekomendacijas buvo vedamas pasivaikščioti lauke du kartus per dieną, po 45 minutes, dabar jam siūloma vaikščioti laike pusantros valandos iš karto, 9–10 val. ryte, kai jis turi kitų užsiėmimų, ir prašė leisti pasivaikščioti du kartus per dieną po 45 minutes arba vesti į lauką dienotvarkėje nustatyto laisvalaikio metu, kuriuo Lukiškių TI-K administracija privalo pareiškėją išleisti iš gyvenamosios kameros užsiimti asmeninio pobūdžio veikla, nes taip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės) (b. l. 44–46).

7.2. Lukiškių TI-K 2017-03-28 raštu informavo pareiškėją, kad pagal BVK nuostatas jam priklauso viena valanda kasdien pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimo trukmė trumpinama tik BVK nustatyta tvarka, SPT specialistai dėl pareiškėjo pasivaikščiojimų vykdymo tvarkos rekomendacijų neteikė nuo 2017-01-01, taip pat paaiškino, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-08-11 įsakymu Nr. 1-213 patvirtintoje Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje yra numatytas laikas pasivaikščioti gryname ore ir nurodė šio rašto apskundimo tvarką (b. l. 47). Lukiškių TI-K 2017-03-31 raštu informavo pareiškėją, kad pagal VAĮ 35 straipsnio 3 dalyje nustatytą reglamentavimą ištaisė 2017-03-28 rašte padarytą klaidą, nurodė, kad pareiškėjui suteikiama kasdien pusantros valandos nepertraukiamai pasivaikščioti gryname ore, ir pakartojo ankstesnio, 2017-03-28 rašto, tekstą (b. l. 43).

7.3. Pareiškėjas Departamentui pateikė 2017-03-30 skundą (reg. 2017-04-03, Nr. 2G-1413), kuriame teigė, kad: jam priklauso pusantros valandos pasivaikščioti; iki 2017-01-01 pagal SPT specialistų rekomendacijas jo pasivaikščiojimo gryname ore laikas buvo padalintas į dvi dalis (po 45 minutes); apsaugos pareigūnai taip pat skaidė pasivaikščiojimo laiką iki 2017-02-12, tačiau nuo 2017-02-13 pareiškėjui leidžiama lauke pasivaikščioti tik po valandą vieną kartą per dieną, dažniausiai ryte apie 9–10 val., nors jam priklauso pusantros valandos laisvalaikio metu nuo 18.30 val. iki 21.30 val.; tam, kad būtų pareiškėjo pasivaikščiojimas padalintas į 2 dalis, ar kad truktų nustatytą pusantros valandos laiką, pareiškėjui netiesiogiai siūloma duoti atlygį; pagal Taisykles be pasivaikščiojimo laisvalaikio metu jis turi būti išvedamas iš kameros, tačiau administracija jam tokių sąlygų nesudaro, nors kitiems nuteistiesiems leidžiama išeiti iš kameros; Lukiškių TI-K 2017-03-28 rašte pripažino, kad pareiškėjui leidžia tik valandą pasivaikščioti gryname ore, tačiau nepaaiškino, kodėl neskaido pareiškėjui priklausančio pasivaikščiojimo laiko ir nesudaro sąlygų išeiti užsiimti kokia nors laisvalaikio veikla; Lukiškių TI-K pareigūnai korumpuoti, šališki (b. l. 85–88). Pareiškėjas 2017-03-30 skunde prašė Departamento paaiškinti padėtį ir imtis griežtų priemonių.

7.4. Pareiškėjas Departamentui pateikė 2017-04-10 prašymą (reg. 2017-04-11, Nr. 2G-1573) dėl papildomo skundo prijungimo prie 2017-04-03 Departamente gauto skundo, nes Lukiškių TI-K 2017-03-28 raštas buvo koreguotas Lukiškių TI-K 2017-03-31 raštu ir nurodė, kad 2017-04-10 teikiamame skunde nurodomos aplinkybės iš esmės dėl to paties pareiškimo, teikto Lukiškių TI-K (b. l. 58–59).

7.5. Pareiškėjas Departamentui pateikė 2017-04-10 skundą (reg. 2017-04-11, Nr. 2G-1572), kuriame papildomai nurodė, kad: prašė Lukiškių TI-K direktoriaus paaiškinti dėl pasivaikščiojimo ir išėjimo iš kameros laisvalaikio metu, tačiau 2017-03-28 raštu pareiškėjo kreipimasis nebuvo išnagrinėtas; dėl to paties pareiškimo Lukiškių TI-K parengė 2017-03-31 raštą, kuriuo taip pat nepasisakė dėl visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių; jo nuomone, buvo suklastoti duomenys, todėl būtina atlikti ikiteisminį tyrimą, imtis veiksmų pažeidimams šalinti ir sudaryti žmogaus garbę ir orumą užtikrinančias bausmės atlikimo sąlygas (b. l. 60–63).

7.6. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017-03-30 skundą (reg. 2017-04-03, Nr. 2G-1413) ir 2017-04-10 prašymą (reg. 2017-04-11, Nr. 2G-1573), priėmė skundžiamą 2017-04-27 sprendimą, kuriame nurodė, kad: Lukiškių TI-K administracija 2017-03-31 rašte pateikė išsamią ir pagrįstą informaciją, nurodė priežastis, kodėl pareiškėjui neskaidomas pasivaikščiojimo gryname ore laikas; kadangi SPT specialistai nuo 2017-01-01 rekomendacijų dėl pareiškėjo pasivaikščiojimo trukmės neteikė, pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore įgyvendinama ir organizuojama BVK 85 straipsnio 4 dalies ir 103 straipsnio nustatyta tvarka; Lukiškių TI-K 2017-03-31 raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktus, pareiškėjo teises ir laisves (b. l. 56–57).

7.7. Į pareiškėjo 2017-04-10 skundą (reg. 2017-04-11, Nr. 2G-1572) Departamentas atsakė 2017-05-08 sprendimu, kuriame: nurodė teisės aktus, kurie reglamentuoja pasivaikščiojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką; dėl išėjimo iš kameros laisvalaikio metu papildomai paaiškino pareiškėjui, kad jis bausmę atlieka kalėjime, BVK 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose, todėl galimybės pareiškėjui pačiam išeiti iš kameros teisės aktai nenumato; nurodė, kad Lukiškių TI-K teisėtai atliko klaidų ištaisymo procedūrą sprendime, nes tokią teisę numato VAĮ 35 straipsnis; Lukiškių TIK 2017-03-28 ir 2017-03-31 raštai yra pateikti nepažeidžiant VAĮ 8 straipsnio reikalavimų (b. l. 69–70).

Dėl skundžiamų Lukiškių TI-K raštų, Departamento sprendimų ir įpareigojimo atlikti veiksmus

8. Pareiškėjas skundžia teismui ir prašo panaikinti Lukiškių TI-K 2017-03-28 ir 2017-03-31 raštus, Departamento 2017-04-27 ir 2017-05-08 sprendimus, nes mano, kad jais neišsamiai išnagrinėti jo teikti skundai ir prašymai, iš esmės nepasisakyta dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Nei Lukiškių TI-K, nei Departamentas nenurodė ir nepagrindė, kodėl pareiškėjui priklausantis pasivaikščiojimo gryname ore laikas nedalinamas į dvi dalis, taip pat neišnagrinėtas pareiškėjo keltas klausimas dėl išėjimo iš kameros laisvalaikio metu. Tokiais veiksmais pareiškėjas nuolat žeminamas, kankinamas, jam neužtikrinamos tinkamos bausmės atlikimo sąlygos.

9. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę ir priskirtų paprastajai grupei Lukiškių TI-K laikymo sąlygos reglamentuojamos BVK 85 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad paprastai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas. BVK 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. BVK 103 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Nuteistųjų pasivaikščiojimo tvarka, kiek tai susiję su nuteistų asmenų izoliavimo principu, vidaus tvarkos ir nteistųjų pareigos sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelyje laikymusi detalizuota Taisyklių 232–234 punktuose.

10. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad BVK nustatyta minimali nuteistiesiems privaloma suteikti pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, tačiau nei šiame įstatyme, nei jį įgyvendinančiose Taisyklėse imperatyviai nenurodoma, kad visas skirtas pasivaikščiojimui laikas turi būti išnaudotas vieno pasivaikčšiojimo metu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę spręsti dėl pasivaikščiojimo laiko skaidymo, nenukrypstant nuo Taisyklių ir įstaigoje taikomos nuteistųjų dienotvarkės esminių reikalavimų, jeigu egzituoja svarbios, reikšmingos priežastys, trukdančios bausmę atliekančiam asmeniui savo valia pasinaudoti pasivaikščiojimu visą nustatytą laikotarpį nepertraukiamai. Tokią poziciją teismas grindžia, be kita ko, humaniško bausmių atlikimo principo ir nuteistų asmenų pareigų laikymosi pusiausvyra.

11. Pareiškėjas nepatenkintas, kad jam pataisos įstaigoje neskaidoma priklausanti BVK nustatytas pusantros valandos pasivaikščiojimo trukmė, tačiau nei skunduose Lukiškių TI-K, nei Departamentui nenurodė, kad nustatyta teisė pasivaikščioti neužtikrinama, ar pažeidžiama. Kad pasivaikščiojimas gryname ore organizuojamas Lukiškių TI-K patvirtina ir byloje pateikta šioje įstaigoje laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkė (b. l. 91). Savo reikalavimų motyvus pareiškėjas grindė maždaug 3 metų senumo SPT specialistų rekomendacija ir argumentu, kad ji nėra panaikinta. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde teismui, taip pat skunduose Lukiškių TI-K ir Departamentui pareiškėjas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių dėl savo sveikatos būklės ar kitų priežasčių, kurie pataisos įstaigos administracijai sudarytų pagrindą svarstyti dėl nustatyto pasivaikščiojimo laiko suteikimo dalimis. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad realiai egzistuoja aplinkybės, dėl kurių Lukiškių TI-K administracija, vadovaudamasi humaniško bausmės atlikimo imperatyvu, privalėjo kreiptis į medicinos specialistus, atlikti tyrimą ir spręsti dėl pareiškėjo pasivaikščiojimo lauke trukmės kitaip, ne nustatyta BVK.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir BVK nustatytą nuteistųjų teisės pasivaikščioti gryname ore tvarką, darytina išvada, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K ir Departamento atsakymai į pareiškėjo prašymą yra teisėti, pagrįsti ir pakankamai išsamūs. Lukiškių TI-K 2017-03-31 rašte atliktas ankstesnio, 2017-03-28 rašte padarytų klaidų ištaisymas yra procedūra, nustatyta VAĮ 35 straipsnyje „Klaidų ištaisymo procedūra“, todėl pareiškėjo teiginiai, kad yra klastojami duomenys ir slepiami atsakovo Lukiškių TI-K pareigūnų daromi pažeidimai vertintini kaip neatitinkantys tikrovės.

13. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija jam nesudaro sąlygų laisvalaikio metu išeiti iš kameros ir užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla, ir kad šio klausimo ginčijamuose atsakymuose nenagrinėjo nei Lukiškių TI-K, nei Departamentas. Įvertinus Lukiškių TI-K 2017-02-28 ir 2017-03-31 raštų turinį, matyti, kad juose nėra atsakyta į pareiškėjo klausimą dėl jo išleidimo iš kameros laisvalaikio metu, tačiau pareiškėjui ikiteismine, BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskundus šiuos Lukiškių TI-K atsakymus, pareiškėjo skundus išnagrinėjo Departamentas, iš kurio 2017-05-08 sprendimo matyti, kad į pareiškėjo klausimą dėl išėjimo iš kameros užsiimti kokia nors laisvalaikio veikla atsakyta, vadovaujantis BVK 85 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo skundai Lukiškių TI-K ir ikiteismine tvarka Departamente išnagrinėti netinkamai, neišsamiai ir pareiškėjo teisė į išsamų atsakymą buvo pažeista. Šiuo aspektu pažymėtina, nuteistųjų laisvalaikio organizavimas susijęs su BVK 137¹ straipsnyje nustatyta pataisos įstaigos pareiga vykdyti nuteistojo socialinę reabilitaciją ir patvirtinti individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be kita ko, nurodomos nuteistojo užimtumo laisvalaikiu formos. Teiktuose skunduose pareiškėjas nenurodė, kokia laisvalaikio veikla, kuri suplanuota BVK 137¹ straipsnio pagrindu, jam užsiimti neleidžiama ar trukdoma, todėl pareiškėjo argumentai, kad jam nesudaromos sąlygos laisvalaikio metu išeiti iš kameros ir užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

14. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Lukiškių TI-K 2017-03-28 ir 2017-03-31 raštų bei Departamento 2017-04-27 ir 2017-05-08 sprendimų turinį įvertinusi visų byloje surinktų įrodymų, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vadovaudamasi protingumo principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamuose Lukiškių TI-K raštuose ir Departamento sprendimuose adekvačiai, aiškiai ir pakankamai pasisakyta dėl visų pareiškėjo 2017-03-30 skunde (reg. 2017-04-03, Nr. 2G-1413), 2017-04-10 prašyme (reg. 2017-04-11, Nr. 2G-1573), 2017-04-10 skunde (reg. 2017-04-11, Nr. 2G-1572) keltų klausimų ir reikštų reikalavimų. Pagrindo pareiškėjo nurodytais argumentais naikinti skundžiamus Lukiškių TI-K raštus ir Departamento sprendimus kaip neteisėtus ir (arba) nepagrįstus nėra. Todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas netenkintinas. Kartu, be kita ko, nustatytų aplinkybių kontekste įvertinus aktualų teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ir su skundžiamais Lukiškių TI-K 2017-03-28 ir 2017-03-31 raštais bei Departamento 2017-04-27 ir 2017-05-08 sprendimais susijusio reikalavimo įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti pareiškėjui sąlygas pasivaikščioti du kartus per dieną bei laisvalaikio metu išleisti pareiškėją iš kameros užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla su kitais nuteistaisiais.

Dėl neturtinės žalos

15. Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 000 Eur neturtinės žalos. Iš skundo turinio matyti, kad šį reikalavimą pareiškėjas iš esmės sieja su neteisėtais Lukiškių TI-K ir Departamento pareigūnų veiksmais, priimant skundžiamus Lukiškių TI-K 2017-03-28 ir 2017-03-31 raštus bei Departamento 2017-04-27 ir 2017-05-08 sprendimus.

16. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

17. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir konstatavus, kad Lukiškių TI-K 2017-03-28 ir 2017-03-31 raštai bei Departamento 2017-04-27 ir 2017-05-08 sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, ir kad nėra pagrindo tenkinti kitų pareiškėjo skunde reiškiamų reikalavimų, konstatuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų pareiškėjo prašomai neturtinei žalai atlyginti – pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

18. Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, kurie, jo nuomone, pagrindžia skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Todėl dėl šių pareiškėjo argumentų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.