- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-682-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12093-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- UAB ,,Sinėja“
- Ieškovas
- UAB ,,Finance Group“
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Sinėja“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Finance Group“ ieškinį atsakovei UAB ,,Sinėja“ dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 162,29 Eur sutartines palūkanas, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė, veikdama kaip Olandijos įmonės Multi Service Europe įgaliotas atstovas, ir atsakovė 2010-03-30 sudarė Multi Service Europe kreditinių kortelių sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei išduotos Multi Service Europe platinamos kelių mokesčių atsiskaitymams skirtos kortelės bei įrenginiai, naudojami Europoje. Nuo 2010 m. lapkričio mėnesio atsakovė vėluodavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovei pareiškus teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsakovė sumokėjo buvusį 3 017,66 Eur įsiskolinimą, tačiau liko skolinga palūkanas, kurios paskaičiuotos pagal šalių sudarytos sutarties 10.5 p. Ieškovei geranoriškai sumažinus sutartyje nurodytą 1 proc. dienos tarifo normą iki 0,04 proc. dydžio, iš atsakovės priteistinų palūkanų suma sudaro 1 162,29 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu (b. l. 81-83):
Ieškinį tenkino iš dalies.Priteisė iš atsakovės UAB „Sinėja“ ieškovės UAB „Finance group“ naudai 1 162,29 Eur sutartines palūkanas, 1 689,67 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas pažymėjo, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl sutartinių palūkanų priteisimo, ieškovo reikalavimu, mokėtinų už pavėluotą atsiskaitymą, pagal šalių 2010-03-30 sudarytą kreditinių kortelių Sutarties 10.5 p., už atsakovei suteiktas paslaugas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo 2010 m. lapkričio mėnesio vėlavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Po teismo įsakymo išdavimo atsakovė padengė susidariusį įsiskolinimą. Teismas darė išvadą, kad atsakovė pripažino ieškovo reikalautą priteisti skolą, kuri susidarė už atsakovei teiktas paslaugas pagal 2010-03-30 šalių sudarytą Multi Service Europe kreditinių kortelių sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nesutiko su ieškovo prašomų priteisti palūkanų suma, laikydama, kad šalių sudarytos sutarties pagrindu, ieškovo prašoma suma yra netesybos arba palūkanas, kurios pagal atliekamą funkciją turėtų būti prilyginamos netesyboms (delspinigiams), todėl joms taikytinas senaties terminas. Ieškovas pagal byloje esančią neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų suvestinę, palūkanas paskaičiavo laikotarpiu nuo 2010-11-24 iki 2014-07-23. Pradinį pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, dėl susidariusios skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui pateikė 2015-06-17, kas teismui leido daryti išvadą, kad pareikšdamas teismui reikalavimą dėl skolos, palūkanų priteisimo ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Teismas pažymėjo, kad abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Atsakovės teiginį, kad ji iki 2015-07-09 pateikė, o ieškovas perėmė PVM sąskaitas faktūras administruoti PVM grąžinimą iš užsienio šalių ir gavo atlygį už administravimą, taip kompensuodamas savo praradimus dėl sąskaitų apmokėjimo vėlavimo, taip pat laikė nepagrįstu, kadangi nurodytas paslaugas ieškovas teikė ne šalių 2010-03-30 sudarytos Multi Service Europe kreditinių kortelių sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, pagal 2011-11-11 šalių sudarytą Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės reikalavimą dėl 8,05 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo teismas atmetė, pažymėdamas, kad pagal CK 6.37 str. 4 d. palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 26 Eur žyminio mokesčio ir 1 663,67 Eur atstovavimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė UAB ,,Sinėja“ atsiliepimu prašo (b. l. 85-94) :
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą civ. byloje Nr. e2-21328-475/2015 panaikinti, bylą išspręsti iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl 1 162,29 Eur palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.Bylos sprendimo iš esmės metu nustatyti faktines bylos aplinkybes ir kvalifikuoti ginčo šalių sutartinius teisinius santykius;Konstatuoti, kad Sutarties 10.5 p. vėlavimo mokėjimo atveju nustatyta 1 proc. per mėnesį dydžio sankcija yra delspinigiai arba palūkanos, kurios pagal atliekamą funkciją turėtų būti prilyginamos netesyboms (delspinigiams);Delspinigiams (palūkanoms, kurios pagal atliekamą funkciją turėtų būti prilyginamos netesyboms (delspinigiams)) taikyti senaties laikotarpį;Paskirti UAB „Finance Gruop“ 3 000 Eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis priemonėmis, nesąžiningai pareškiant ieškinį UAB „Sinėja“ atžvilgiu;Priteisti iš ieškovės UAB „Finance gruop“ atsakovės (apeliantės) UAB „Sinėja“ naudai turėtas300 Eur išlaidas apeliaciniams skundui surašyti.
Šalies argumentai
Apeliantė teikė teismui naujus įrodymus, prašė juos priimti.
Motyvuose nurodė:
atsakovė nuo kortelių išdavimo momento iki šio laiko nėra nė karto pasinaudojusi išduota MS kreditine kortele, o ieškovė nepateikė jokių kreditinių kortelių panaudojimo faktą patvirtinančių dokumentų. Atsakovė naudojo kelių mokesčių operatorių išduotus kelių mokesčių paskaičiavimo aparatus, o ieškovė kaip tarpininkė pateikdavo sąskaitas už Europos kelių mokesčius. Sutartyje numatyta, kad išduotos kreditinės kortelės bus naudojamos tik tokiu atveju, jeigu suges (nesuveiks) mokesčių paskaičiavimo aparatai. Sutarties forma neatitiko tikrosios sutarties šalių valios ir ilgalaikio praktinio sutarties veikimo. Teismas turėjo pareigą kvalifikuoti faktinius, tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius;teismas, nenustatęs faktiškai susiklosčiusių ginčo šalių sutartinių teisinių santykių, negalėjo tinkamai nuspręsti, kokios priešpriešinės teisės ir pareigos sieja ginčo šalis, kokia taikytina sankcija už prievolės įvykdyto termino praleidimą, nes įstatymų leidėjas yra numatęs skirtingus netesybų (delspinigiai) ir palūkanų mokėjimo pagrindus. Teismas nevykdė CPK 263 str. pareigos pagrįsti sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Teismas, bylos iš esmės metu neištyrė atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių, nepagrįstai nustatė: kad sutarties pagrindu buvo išduoti kelių mokesčiams skirti įrenginiai, nes kelių mokesčių įrenginiai išduoti registracijos įgaliotų kelių mokesčių operatorių sistemoje pagrindu ir sumokėjus įgaliotiems kelių mokesčių operatoriams nustatyto užstato sumą; kad, atsakovė sėkmingai naudojosi kelių mokesčių mokėjimo kortelėmis, kai atsakovė iš viso nesinaudojo kelių mokesčių mokėjimo kortelėmis;šioje situacijoje nėra atsakovės kaltės, nes negavusi išaiškinimo dėl sąskaitų, išrašytų iki 2014-07-30 apmokėjimo tvarkos, atsakovė visas sąskaitas apmokėjo pagal 2014-07-30 gautą Multi Service Europe nurodymą. Atsakovė prašė tiesioginio operatoriaus akceptuojamu finansinio tarpininko Olandijos įmonės Multi Service Europe išaiškinimo dėl sąskaitų apmokėjimo tvarkos, tačiau nei iš Multi Service Europe, nei iš ieškovės išaiškinimo negavo. Ieškovė iki pat 2014-12-12 pretenzijos pateikimo atsakovei nepateikė išaiškinimo ar nurodymo dėl pasikeitusios sąskaitų apmokėjimo tvarkos. šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Savo elgesiu šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Šiuo atveju, nors sutarties šalys raštiškai nepakeitė punkto dėl palūkanų mokėjimo sąlygų, tačiau šį susitarimą patvirtino konkliudentiniais veiksmais bei vykdant el. susirašinėjimą. Sutarties šalys, nekeisdamos kitų sutarties sąlygų, 2015 m. gruodžio mėn. susitarimu pakeitė sutarties 10 p. sąlygą – kad už pavėluotas apmokėti sąskaitas netesybos nebus mokamos, o kompensuojant ieškovo finansinius praradimus dėl atidėto sąskaitų apmokėjimo kaip kompensaciją, atsakovė – ieškovei pateiks PVM sąskaitas už 2014-2015 metus - PVM administravimui, o užmokestis už administravimą kompensuos ieškovės nuostolius dėl atidėto sąskaitų apmokėjimo; tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai santykiai, atsakovas turėjo prievolę sutartu terminu apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl palūkanų ir delspinigių atskirties ir taikymo. Šalims sutartyje nustačius, kad mokėjimų vėlavimo atveju mokamos netesybos, joms ši nuostata yra privaloma. Ieškovei reikalauti mokėti palūkanas (o ne netesybas) yra nepagrįsta; teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendime turi pasisakyti dėl visų pareikštų reikalavimų, tačiau dėl atsakovės reikalavimo paskirti ieškovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, priešingai CPK 270 str. 3 d. 4 p. nuostatoms, teismas nepasisakė, taip pažeidė tiek rungimosi ir dispozityvumo principus; ieškinio pagrindas yra palūkanų sąskaita faktūra, tačiau ieškovė 2015-11-02 rašytiniu paaiškinimu atsisakė šios sąskaitos kaip ieškinio pagrindo, kas reiškia, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra be ieškinio pagrindo; ieškovės prašomos pareiškimo surašymo 445,95 Eur ir kelionės į Kauną ir atgal, kuri įvertinta 122,51 Eur, plius 21 % PVM, bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos, tačiau teismas sprendime, dėl šių prašomų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, priešingai CPK 270 str. 4 d. 3 p. nuostatoms, nepasisakė.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB ,,Finance group“ atsiliepimu prašo atsakovės UAB „Sinėja“ apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nauji atsakovės pateikti įrodymai negali būti prijungti prie bylos, kadangi neatitinka CPK 113 straipsnio reikalavimų (b. l. 110-115).
Motyvuose nurodė:
apeliacinio skundo dalis, kurioje pasisakoma dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir jų pobūdžio, neturi įtakos bylos nagrinėjimui. Teismas tinkamai nustatė būtinas ginčui išspręsti aplinkybes, o atsakovės nurodytosios neturi reikšmės ginčo sprendimui. Be to, apeliantės nurodyti argumentai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; apeliantas nurodė, kad dėl 2014 m. liepos 30 d. gauto MS Europe B.V. pranešimo apie sąskaitų apmokėjimą nuo šio pranešimo gavimo dienos į kitą nurodytą sąskaitą, nežinojo, kam pervesti lėšas, tačiau pranešime buvo aiškiai nurodyta, jog į kitą sąskaitą lėšos pervedamos tik už sąskaitas, kurios išrašytos po šio pranešimo dienos, o atsakovės skola buvo atsiradusi pagal kelių metų senumo sąskaitas. Vienintelė aplinkybė, kodėl atsakovė delsė atsiskaityti, buvo jos nenoras tai daryti ar finansinių galimybių stoka, atsakovė turėjo galimybę tinkamai atsiskaityti jau anksčiau; nepagrįsta pozicija, kad šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė sutarties sąlygą dėl palūkanų mokėjimo. Atsakovė tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, jog tarp šalių iš tiesų buvo toks susitarimas. Atsakovės pozicija, kad dar 2011 m. lapkričio 11 d. tarp šalių sudaryta sutartis dėl PVM grąžinimo turėjo kompensuoti pagal kitą susitarimą esančius atsakovės įsipareigojimus, visiškai nepagrįsta. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslininkai, todėl puikiai supranta, jog susitarimams įtvirtinti reikalinga rašytinė forma; apeliantė nesupranta, kas yra prievolė. Pagal sutartį ieškovei pateikus sąskaitas apmokėjimui, atsakovei atsirado prievolė – tokias sąskaitas apmokėti, o ieškovė kartu įgijo teisę reikalauti atsakovės, kad ši sąskaitas apmokėtų, t. y. vykdyti savo prievoles. Laiku neįvykdžius piniginės prievolės – neapmokėjus sąskaitų – ieškovė įgijo teisę reikalauti jas apmokėti, o kartu teisę reikalauti mokėti palūkanas už vėlavimą atlikti piniginę prievolę ir kompensuoti už tai patirtus nuostolius. Nepagrįsti atsakovės teiginiai esą aplinkybė, jog ieškovė sumažino sutartyje nustatytą palūkanų dydį nuo 1% per dieną iki 0,04% per dieną tik patvirtina ieškovės faktiškai reikalavus ne palūkanų, o delspinigių. Toks sumažinimas tik patvirtina, kad ieškovė nesiekė iš atsakovės pasipelnyti. Negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvais, esą teismas savo sprendime visiškai nepasisakė dėl palūkanų ir delspinigių atskirties ir taikymo; CPK 95 straipsnyje įtvirtintas institutas siekiant apsaugoti asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų jų atžvilgiu ir taikytinas tada, kai ieškinys ar kitas reikalavimas atmetamas. Šiuo atveju teismas ieškinį iš esmės patenkino ir priteisė ieškovės prašytas priteisti sumas, todėl akivaizdu, jog inicijuodama teismo procesą prieš atsakovę ieškovė negalėjo būti nesąžininga;apeliantė melagingai nurodo, esą ieškinio pagrindas yra palūkanų sąskaita faktūra, o ieškovė 2015-11-02 rašytiniais paaiškinimais atsisakė šios sąskaitos kaip ieškinio pagrindo. 2015-11-02 rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nenurodo atsisakanti nuo ieškinio pagrindo. Be to, ieškinio pagrindas yra ne palūkanų sąskaita faktūra, o kreditinių kortelių sutartis, kurios pagrindu atsakovei kyla pareiga mokėti palūkanas. Aplinkybė, kad sąskaita nėra išrašyta, nesąlygoja pareigos mokėti palūkanas nebuvimo. Pareiga mokėti palūkanas, skirtingai nei pagrindinę skolą, nėra siejama su sąskaitos išrašymo momentu, o yra tęstinio pobūdžio, atsirandanti tą dieną, kai praleidžiamas terminas atlikti mokėjimą pagal piniginę prievolę;nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, esą 445,95 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos ikiteisminiam skolos išieškojimui, nėra numatytos CPK 88 straipsnyje, todėl negali būti priteisiamos procese. Išlaidos patirtos ieškovei naudojantis advokato teisine pagalba buvo susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ar kitaip būtinos bei pagrįstos išlaidos byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Apeliantės prašymas, priimti prie apeliacinio skundo pridėtus naujus įrodymus, – atmestinas, nes šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui bei šie įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku (pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymu) (CPK 314 str.).
Ginčo esmė – ar 2010 m. kovo 30 d. šalių sudarytoje Multi Service Europe kreditinių kortelių sutartyje, t. y. atlygintinų paslaugų sutartyje (toliau – sutartis), jos 10.5 punkte, yra susitarta dėl palūkanų ar dėl delspinigių mokėjimo.
Nustatyta, kad apeliantė, 2015 m. birželio 18 d. teismui priėmus teismo įsakymą dėl 3 017,66 Eur skolos ir 1 162,29 Eur palūkanų išieškojimo iš apeliantės, apmokėjo skolą pagal sutartį, tačiau palūkanos liko neapmokėtos. 2015 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė pateikė ieškinį dėl palūkanų priteisimo. Dėl palūkanų paskaičiavimo, jų dydžio ginčo nėra.
Sutarties 10.5 punkte numatyta, kad mokėjimų vėlavimo atveju klientui bus taikomos 1 proc. per mėnesį dydžio palūkanos <...>.
Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-98/2014).
Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog sutarties 10.5 punkte yra susitarta dėl delspinigių, o ne dėl palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamas sutarties punktas yra visiškai aiškus ir suprantamas, jame aiškiai nurodyta, jog tariamasi dėl palūkanų, todėl jį analizuoti ir aiškinti kitaip nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti tam tikro dydžio palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str.). Nagrinėjamu atveju, dėl palūkanų, pagal neįvykdytas prievoles (3 017,66 Eur skolos nesumokėjimą nustatytu terminu), šalys susitarė, todėl taikytinos sutartinės palūkanos (CK 6.37 str.). Šios sutartinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją ir pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Spręsti, jog susitarimas dėl sutartinių palūkanų, turėtų būti pripažintas susitarimu dėl delspinigių, nėra jokio pagrindo, tam apelantė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų. Šiuo atveju buvo pasirinktas kreditoriaus teisių gynimo būdas, nustatant tik kompensuojamąsias sutartines palūkanas už piniginės prievolės neįvykdymą. Tą tvirtina ieškovė. Tai, kad ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, jų dydį sumažino nuo 1 proc. iki 0,04 proc., ar, kad pretenzijoje įrašė žodžius „neįskaitant delspinigių“, nesudaro pagrindo kvestionuoti aiškiai išreikštą ieškovės valią ir susitarimą. Ieškovė yra laisva disponuoti jai priklausančiomis teisėmis (mažinti, didinti savo reikalavimus) (CK 13 str.).
Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai dėl sutarties 10 punkto pakeitimo (kad už pavėluotas apmokėti sąskaitas netesybos nebus mokamos, o <...>) konkliudentiniais veiksmais. Apeliantė nurodo, kad toks susitarimas buvo pasiektas susisiekus su ieškovės direktoriumi telefonu bei vykdant el. susirašinėjimą, tačiau iš byloje esančio el. susirašinėjimo nesimato, jog būtų pasiektas apeliantės nurodomas susitarimas bei ieškovė neigia buvus tokį susitarimą. Taigi, apeliantė nepateikė įrodymų savo argumentams pagrįsti (CPK 178 str.). Be to pažymėtina, kad sutartis yra sudaryta rašytine forma, todėl jos pakeitimas ar papildymas turėjo būti rašytinės formos (CK 6.192 str. 4 d., sutarties 3.1 p.), o ne atliktas konkliudentiniais veiksmais.
Nesuprantami ir nepagrįsti yra apeliantės argumentai, nurodantys, jog ieškinys yra pateiktas be ieškinio pagrindo. Apeliantė šią poziciją grindžia tuo, jog ieškinio pagrindas yra palūkanų sąskaita faktūra, kurios ieškovė neva atsisakė. Pirma, iš bylos medžiagos ir pačios ieškovės atsiliepimo matyti, jog ieškovė neatsisakė palūkanų sąskaitos faktūros, kaip teigia apeliantė. Antra, minima sąskaita faktūra nėra ieškinio pagrindas. Faktinis ieškinio pagrindas yra aplinkybės (jų visuma), kuriomis yra grindžiamas reikalavimas (ieškinio dalykas), o ne tam tikras dokumentas. Ieškovės išrašyta sąskaita faktūra DEL Nr. 30 dėl palūkanų apmokėjimo yra tik ieškovės reikalavimą ir palūkanų dydį patvirtinantis dokumentas, kuris turėjo būti apmokėtas šiame dokumente nustatytu terminu, tačiau ne ieškinio pagrindas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl teisinių santykių kvalifikavimo, dėl naudojimosi/nesinaudojimo kreditinėmis kortelėmis, dėl sąskaitų apmokėjimo tvarkos, dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir kt.) neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nesvarstytini.
Pažymėtina, kad CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. V. de H. v. Netherlands judgment of19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
Ieškinį patenkinus, nesvarstytinas atsakovės prašymas skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (dėl nesąžiningo ieškinio pareiškimo), nes tam nėra jokio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteistų sutartinių palūkanų dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti (keisti) apeliacinio skundo nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 445,95 Eur bylinėjimosi išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą ir 122,51 Eur (plius PVM) bylinėjimosi išlaidas už kelionę į Kauną ir atgal.
Pažymėtina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra priteisiamos esant šalies rašytiniam prašymui su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Jų dydis priklauso nuo konkrečios bylos sudėtingumo, advokato darbo ir laiko sąnaudų ir priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos) (CPK 98 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo priteistos 445,95 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas dėl teismo įsakymo išdavimo yra per didelės. Prašomos priteisti išlaidos žymiai viršija rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius (8.6 p. – koeficientas už pareiškimo surašymą – 0,25 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), už pretenzijos apeliantei pateikimą teisinių paslaugų suvestinėje nurodyta suma – 18,71 Eur (ši suma priteistina pagal rekomendacijų 8.1 p.), todėl 445,95 Eur prašoma priteisti suma mažintina iki 190 Eur. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog 122,51 Eur kelionės išlaidos nėra pagrįstos (nenurodyta, kokiu tikslu vykta), nes teismo posėdžio tą dieną byloje nebuvo, o visi procesiniai dokumentai galėjo (turėjo) būti pateikti elektroninių ryšių priemonėmis.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteistos iš apeliantės bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 311,21 Eur (1 689,67 – 255,95 – 122,51).
Apeliantė prašo priteisti 300 Eur turėtų išlaidų apeliaciniam skundui surašyti. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus (bylinėjimosi išlaidų dalyje), iš ieškovės priteistinos apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į apeliaciniu skundu reikštų reikalavimų patenkinimo dalį (13 proc.), t. y. 3,38 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 39 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, viso 32,38 Eur.
Atlikus apeliantei priteistinų (32,38 Eur) ir ieškovei priteistinų (1 311,21 Eur) bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš apeliantės pirmosios instancijos priteistos išlaidos mažintinos iki 1 278,83 Eur.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą pakeisti.
Priteistas iš atsakovės UAB „Sinėja“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Finance group“, į. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas (1 689,67 Eur) sumažinti iki 1 278,83 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 83 ct).
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.