- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- I2-3794-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01858-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- P. A.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (8.1)TP-19-T-2662-5269 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą skirti jam nemokamą teisinę pagalbą pareikštiems interesams ginti (b. l. 1 – 3).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti nemokamą teisinę pagalbą pagal ankstesnį jo prašymą. Pažymi, jog Tarnyba neteisėtai remiasi argumentu, jog jo atžvilgiu policijos pareigūnų A. V. ir E. T. veiksmai buvo teisėti, kadangi, pareiškėjo nuomone, pareigūnai veikė neteisėtai, todėl jo paties veiksmų negalima įvardinti kaip pasipriešinimu pareigūnų atžvilgiu. Pareigūnų reikalavimų parodyti asmens tapatybės dokumentus, jis negalėjo įvykdyti, nes dokumentų su savimi neturėjo. Pareiškėjo manymu, pareigūnai neturėjo teisės įeiti į jo draugo V. butą, kadangi joks incidentas bute nevyko. Dėl šios priežasties jis pareigūnų ir nenorėjo leisti į butą, todėl ir mosavo rankomis. Nurodo, jog jo mosavimas rankomis įėjimui į butą pareigūnams iš esmės netrukdė. Pareiškėjo teigimu, “neatitinka sveiko proto kriterijaus” jo vežimas į policijos komisariatą. Nesupranta, kodėl tik jis buvo išvežtas į policijos komisariatą, nors iš trijų asmenų, vieno asmens veiksmai visiškai nesiskyrė nuo jo, o kitas - įvykio kaltininkas įžeidinėjo kaimynus ir spjaudėsi. Pareiškėjo manymu, jei jis ir būtų nepaklusęs, tai būtų pateisinama. Dviem pareigūnams jį suimti nebūtų jokių problemų ir tam nebuvo jokio pagrindo parversti jį ant lovos bei suduoti 20 smūgių, “kad net iš siaubo kaimynė skambintų į Bendrąjį pagalbos centrą”. Be to, jis ir pats neatsisakė vykti į policijos komisariatą.
Nurodo, jog jei Tarnyba būtų sprendusi kompetetingai, tai nebūtų priėmusi jo atžvilgiu Sprendimo, kol dar yra nepasibaigęs ikiteisminis tyrimas ir neapklaustas nei vienas liudininkas, t. y. apie padarytos veikos pobūdį turėjo būti sprendžiama tik atlikus išsamų ir objektyvų tyrimą. Be to, Tarnybai nebuvo pagrindo remtis Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato atsakymu. Tarnyba turi suvokti, jog yra ir meluojančių pareigūnų bei viršijančių savo įgaliojimus. Tarnyba turėjo pareikalauti papildomų paaiškinimų, kadangi ne visi ikiteisminiai tyrimai yra atliekami kompetetingai. Tarnyba savo veiksmais turi neprieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms teisėms bei laisvėms.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 23-26), prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėjas siekdamas kreiptis į teismą dėl policijos pareigūnų jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jį sumušus, Tarnybai pateikė Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 2510/2019(01). Specialisto išvadoje nurodyta, kad pareiškėjui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Būtent šiuo pagrindu, pareiškėjas ir siekia prisiteisti turtinę ir neturtinę žalą.
Pažymi, jog Tarnyba savo kompetencijos ribose turi nustatyti, ar pareiškėjo prašyme ir pateiktuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos pareiškėjo reikalaujamo procesinio dokumento parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.
Tarnyba gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. pranešimą (reg. Nr, (2.2)NO-l-5655), kuriame buvo nurodyta, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį „Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui“ dėl to, kad pareiškėjas pasipriešino (duomenys neskelbtini) E. T. ir A. V., t. y. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų. Pažymi, jog pranešime nurodoma, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais priešinosi siekdamas išvengti sulaikymo.
Atkreipia dėmesį, jog antrinė teisinė pagalba dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš policijos pareigūnų gali būti teikiama tik tada, kai yra konstatuota, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Nurodo, jog tiek sprendimo priėmimo metu atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, tiek pareiškėjo kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą metu, pareiškėjas nebuvo pateikęs Tarnybai dokumentų, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika ir minėti policijos pareigūnai yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjui nepateiktus reikalavimą pagrindžiančių dokumentų Tarnyba nenustatė, kad atsirado civilinė atsakomybė, t. y. nėra duomenų, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, taip pat nėra duomenų, kad dėl galimai neteisėtų veiksmų būtų atsiradusi turtinė ar neturtinė žala, todėl Tarnyba konstatavo, kad nėra teisinių prielaidų kreiptis į teismą.
Tarnybos manymu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl Tarnybos priimtas Sprendimas yra nepagrįstas, kokios teisės normos buvo pažeistos. Pareiškėjo pateikti teiginiai vertinami, kaip pareiškėjo subjektinė nuomonė. Tarnybos ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Akcentuoja, jog Tarnybos priimtas sprendimas neužkerta pareiškėjui kelio kreiptis į Tarnybą pakartotinai, teisėsaugos institucijoms nustačius, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstoma veika.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (8.1)TP-19-T-2662-5269 (b. l. 4 - 5), kuriuo pareiškėjui P. A. buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Tarnybai skirti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą jo interesams ginti.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (2.2) VTP-1-2662 suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog siekia kreiptis į teismą dėl policijos pareigūnų pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jį sumušus (b. l. 27 - 32).
Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (2.2)NO-2- 5046 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, prašydama per 10 darbo dienų pateikti informaciją ar yra pradėtas, vykdomas, ar baigtas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, ar pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl policijos pareigūnų A. V. ir E. T. veiksmų (b. l. 43).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Tarnyba buvo informuota, jog minėtame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 286 straipsnį „Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniu“ dėl to, kad 2019 m. liepos 21 d. apie 21 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), viename iš bendrabučio kambarių, P. A. pasipriešino policijos (duomenys neskelbtini) A. V. ir E. T., kas pasireiškė tuo, kad nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams siekdamas išvengti sulaikymo (b. l. 44).
Tarnyboje 2019 m. rugsėjo 23 d. gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad antrinė teisinė pagalba jam reikalinga pradėtame ikiteisminiame tyrime. Tarnyba, įvertinusi pateiktus dokumentus ir kitus turimus duomenis, 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-3986-15355 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas yra įtariamasis pagal BK 286 straipsnį (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas) (b. l. 44).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) – asis skyrius 2020 m. sausio 29 d. nutarimu nutraukė Ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje požymių (b. l. 17 - 20).
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) administracinėje byloje Nr. 12-1488-595/2020 priėmė 2020 m. balandžio 30 d. sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjo P. A. skundą ir įpareigojo Tarnybą išnagrinėti jo 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teismas minėtame sprendime nurodė, jog Tarnyba nebuvo išsprendusi pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašyme nurodyto reikalavimo dėl antrinės teisinės pagalbos jam teikimo civiliniame procese, siekiant prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Tarnyba, vykdydama aukščiau minėtą VAAT sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašymą ir priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą dėl policijos pareigūnų, anot pareiškėjo, padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jį sumušus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 15 d.). Įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal Įstatymą užtikrina Tarnyba (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba, be kita ko, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą.
Įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, šis sprendimas civilinėse, konstitucinės justicijos, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, baudžiamosiose bylose – iki proceso veiksmų atlikimo dienos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu pagal prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pateiktą informaciją sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo nuoseklioje praktikoje yra pažymėjęs, kad Tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose pagal Įstatymo 9 straipsnį administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus, kad būtų išvengta nepagrįstų teisminių ginčų, kurie kelia abejones dėl asmens prašyme nurodyto ginčo atstovavimo būtinumo bei teisių ir interesų pažeidimo realumo, kurių teismo sprendimu ginti nėra perspektyvu. Šį vertinimą Tarnyba atlieka ne tik jau teikdama antrinę teisinę pagalbą, bet privalo preliminariai įvertinti galimo reikalavimo pagrįstumą bei atstovavimo perspektyvumą ir prieš priimdama sprendimą teikti teisinę pagalbą (žr. pvz., LVAT 2019 m. birželio 12 d. administracinė byla Nr. A-4371-552). Be to, LVAT praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Valstybė apsisprendžia, kokios turtinės padėties asmenis gali paremti, t. y. padengti bylinėjimosi išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis - suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus ir nustato antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).
LVAT yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą, tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017 ir kt.). Atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4367-415/2019).
Pažymėtina, jog Įstatymo 11 straipsnio 7 dalis detaliai reglamentuoja atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba neteikiama. Vienas iš tokių atvejų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, be kita ko, yra kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus (Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktas).
Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl policijos pareigūnų padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jį sumušus. Pareiškėjas, kaip įrodymą, jog jis buvo sumuštas policijos pareigūnų, Tarnybai pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 25 d. Specialisto išvadą Nr. G 2510/2019(01), kurioje konstatuota, jog P. A. padarytas (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikdymas (b. l. 36 - 38).
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams.
Pažymėtina, jog antrinė teisinė pagalba dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš policijos pareigūnų Tarnybos gali būti teikiama pareiškėjui tik tada, kai būtų pagrindas konstatuoti, kad policijos pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėti.
Kaip minėta iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog Tarnyboje buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. pranešimas, kuriame nurodyta, jog yra atliekamas Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio „Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniu“ dėl to, kad pareiškėjas pasipriešino (duomenys neskelbtini) E. T. ir A. V., t. y. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų. Pranešime pažymėta, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais priešinosi siekdamas išvengti sulaikymo. Todėl nagrinėjamu atveju Tarnyba nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu ir 6.249 straipsnio 1 dalimi, nebuvo nustatyta, kad atsirado civilinė atsakomybė, t. y. nėra duomenų, kad policijos pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėti, taip pat nėra duomenų, kad dėl galimai neteisėtų veiksmų būtų atsiradusi jam turtinė ar neturtinė žala, todėl Tarnyba konstatavo, kad nėra teisinių prielaidų kreiptis į teismą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors pareiškėjo atžvilgiu aukščiau minėtas Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme administracinio nusižengimo byloje Nr. A 18.-4789-270/2019 buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnio 1 dalimi yra skirta 100 Eur dydžio bauda. Minėtu teismo nutarimu buvo konstatuota, jog: „P. A. 2019 m. liepos 21 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), bendrabučio koridoriuje, viešoje vietoje, būdamas neblaivus, nustatytas (duomenys neskelbtini) prom. neblaivumas, elgėsi agresyviai, įžeidinėjo pagal iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus E. T. ir A. V., sakydamas, kad į kambarį be teismo leidimo „musarai“, „sūkos“ čia neužeis“.
Taigi, Tarnyba turėjo teisę vertinti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą ir perspektyvumą, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, pareiškėjui atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad jo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas yra neperspektyvus.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnybos 2020 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. (8.1)TP-19-T-2662-5269 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas Įstatyme numatytu pagrindu (11 straipsnio 7 dalies 2 punktas; 18 straipsnio 2 dalimi), Tarnyba pagrįstai ir teisėtai ginčijamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos, Sprendime aiškiai nurodyti atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindai ir priežastys, išaiškinta jų apskundimo tvarka, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.