Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A.“ atstovei advokato padėjėjai R. A.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Ž., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, dėl ko sukėlė didelę žalą fiziniam asmeniui, t. y. jis, 2023-05-02 apie 20.05 val. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „A.“, vykdydamas UAB „A.“ apsaugos darbuotojo pareigas ir dėl to turėdamas atitinkamus administracinius įgaliojimus kitų asmenų atžvilgiu, pažeisdamas: Lietuvos Respublikos Asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto apsaugos funkcijas, turi teisę, užtikrindamas režimą saugomame objekte ir turėdamas duomenų, leidžiančių įtarti, kad rengiamas, daromas ar padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, paprašyti įtariamo teisės pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus ir, gavus jo žodinį ar rašytinį sutikimą, juos apžiūrėti; 17 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad apsaugos darbuotojas gali sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to. Įtariamo teisės pažeidėjo sulaikymo metu fizinė prievarta ar šaunamasis ginklas prieš įtariamą teisės pažeidėją gali būti panaudotas tik šio įstatymo VI skyriuje numatytais atvejais ir laikantis nustatytų fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo bendrųjų sąlygų; 24 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad atsiradus pagrindui panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas privalo įspėti įtariamą teisės pažeidėją apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą, jeigu šis nevykdys apsaugininko ar apsaugos darbuotojo nurodymų, duodamų įgyvendinant šio įstatymo jam suteiktas teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę apsaugininko ar apsaugos darbuotojo, ar saugomo asmens gyvybei ar sveikatai arba įspėti dėl susidariusios situacijos yra neįmanoma; 24 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš įtariamą teisės pažeidėją būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti ir sulaikomo įtariamo teisės pažeidėjo pasipriešinimui neutralizuoti; taip pat pažeisdamas UAB „A.“ Apsaugos darbuotojo pareiginės instrukcijos 3.1.2 punkto nuostatas, įtaręs, kad J. S. kėsinasi pagrobti iš parduotuvės prekių, neišnaudojęs švelnesnių galimybių užkardyti galimai neteisėtus veiksmus, be jokio įspėjimo iškart ėmėsi prieš J. S. smurtinio pobūdžio neproporcingų veiksmų, t. y. priėjęs prie J. S. iš nugaros, tyčia viena ranka sugriebė ją už plaukų, o po to, laikydamas ją už plaukų, kita ranka sugriebė ją už kairės rankos, vėliau jos ranką paleido, tačiau laikydamas už plaukų tempė ją iki apsaugos posto, pakeliui, pardavėjai liepus ją paleisti, ją paleido, tačiau tyčia 1 kartą spyrė jai į dešinę koją. Tokiais savo veiksmais sukėlė J. S. fizinį skausmą ir padarė jai didelę neturtinę žalą. T. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.