Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys – T. R. ir AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.249 straipsnių pagrindu. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą dėl netinkamai atliktos operacijos, gydant ją atsakovo įstaigoje.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

29. Ieškovė 2018 m. lapkričio 5 d. skundu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie LR Sveikatos ministerijos (tekste – ir Komisija).

30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. sausio 22 d. sprendime Nr. 56-7 padaryta išvada, kad atlygintina žala sveikatai pareiškėjai D. Š., Nacionalinio vėžio instituto sveikatos priežiūros specialistams teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta.

35. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius, 2020 m. sausio 17 d. – 2020 m. rugpjūčio 19 d. atlikęs ekspertizę, pateikė ekspertizės aktą Nr. EDG 22/2020 (01), kuriame, atsakant į teismo užduotus klausimus, konstatuota, kad: 1) D. Š. 2014 m. sausio 23 d. atlikta operacija atitiko šiuolaikinio medicinos mokslo lygį ir gerą patirtį; 2) gydytojai T. R. ir K. Ž. 2014 m. sausio 23 d. operacijos metu atliko visus būtinus veiksmus (pilvo ertmės reviziją; paimtos atitinkamos biopsijos, ieškant proceso supiktybėjimo; pašalintas vienas darinys, panašus aprašytam kompiuterinės tomografijos tyrime), siekiant rasti ir pašalinti pacientei piktybinį naviką; 3) oparecijos metu 2014 m. sausio 23 d. buvo pašalintas ne tas darinys, kuris buvo matomas 2013 m. lapkričio 27 d. atlikto pilvo kompiuterinės tomografijos tyrimo metu, nors pagal matmenis atitiko pastarajam. Tai galėjo nulemti kelios objektyvios priežastys: a) šios operacijos metu buvęs mažas darinys lokalizavosi riestinės žarnos pasaite, kuriame dėl pacientės IIIo nutukimo buvusiame pasaito riebaliniame audinyje galėjo būti nematomas; b) buvo rastas ir pašalintas darinys, panašus į aprašytą kompiuterinės tomografijos tyrime; c) radiologo kompiuterinės tomografijos tyrimo aprašyme 2013 m. lapkričio 27 d. darinio lokalizacija nebuvo patikslinta topografiškai; 4) po 2014 m. sausio 23 d. operacijos D. Š. buvo taikytas tinkamas pooperacinis gydymas ir tolimesni diagnostiniai tyrimai; 5) po 2015 m. sausio 15 d. operacijos D. Š. taikymas gydymas ir diagnostika atitiko šiuolaikinio medicinos mokslo lygį ir gerą patirtį; 6) D. Š. skausmas, tuštinimosi sutrikimai kilo dėl pooperacinių laikinų padarinių.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

36. Nagrinėjamoje byloje ieškovė D. Š. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė sveikatos priežiūros įstaigai už joje dirbančių gydytojų (darbuotojų) kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą. Tokia sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybė yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių (CK 6.283, 6.284 straipsniai) ir ji atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

37. Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo turi įrodyti pirmiau nurodytas tokios atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. ir neteisėtus veiksmus, ir žalos faktą bei dydį, ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

38. Kasacinio teismo yra nuosekliai pasisakoma, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę taikyti specialiąsias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Todėl teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių, jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

40. Nagrinėjamoje byloje esminis klausimas yra toks, ar ieškovę operavusio atsakovo gydytojo T. R. veiksmai atitiko maksimalių pastangų kriterijų ne tik rezultato aspektu (2014 m. sausio 23 d. operacijos metu ieškovei nebuvo surastas ir pašalintas navikas, dėl kurio pašalinimo ji buvo operuojama), bet ir gydymo proceso aspektu (ar operacija atlikta metodiškai, buvo taikytas tinkamas pooperacinis gydymas ir tolimesni diagnostiniai tyrimai, gydytojo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimams ir pan.).

43. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) 3 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad tik įstatymai, be kita ko, nustato pagrindines profesines sveikatos priežiūros specialistų pareigas ir teises. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. liepos 14 d.) 4 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numatė, kad gydytojo kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. spalio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) 3 straipsnis numatė, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, o kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Taigi, remiantis nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, kad gydytojo neteisėtais, kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, gali būti pripažinti veiksmai, kuriais jis pažeidžia įstatymais nustatytas teises ir pareigas, sveikatos apsaugos ministro priimtus norminius aktus ar gydymo įstaigos atitinkamais vidaus dokumentais patvirtintas kompetencijos ribas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, dėl ko jos neatitinka kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklių (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

45. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens sveikatos priežiūra – tai valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra apima asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą (Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo nuostatos). Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką (žr., pvz., sprendimus bylose Nr. C-394/98, C-443/04, C-106/05 ir kt.) sveikatos priežiūros paslaugos turi būti suprantamos kaip apimančios visas paslaugas, kurių pagrindinis tikslas – diagnozuoti, prižiūrėti ir tiek, kiek įmanoma, gydyti ligas ir sveikatos sutrikimus. Taigi, gydytojai, įskaitant dirbančius pas atsakovą, neturi besąlygiškos pareigos išgydyti ligą, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, turi pareigą konkrečioje situacijoje medicinos paslaugas teikti dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių, jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.

46. Pažymėtina, kad bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti. Gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą. Be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis bei jų galimybių ribos. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias objektyvias, o ne hipotetines aplinkybes.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų, diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus, teisėtumo reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys yra gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Visi aptarti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl netinkamai suteiktų medicinos paslaugų.

48. Kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovo administracijos vadovo įsakymu sudaryta komisija, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, nustatė, kad 2014 m. sausio 23 d. atliktos operacijos metu metastazinis navikas nebuvo rastas ir pašalintas dėl objektyvių priežasčių - ypatingo naviko augimo pobūdžio - jis augo žarnos sienelėje, plito pasaite, bet neperaugo pasaito serozinio dangalo; jo suradimą apsunkino didelio laipsnio visceralinis (pilvinis) pacientės nutukimas; darinys aiškaus ryšio tuo metu su žarnynu neturėjo, padidėjimas buvo nedidelis ir kliniškai jokių simptomų ieškovei nesukėlė. Be to, atsakovo komisija nustatė, kad ieškovei, atsiradęs gyvenimo kokybės pablogėjimas, yra dažna komplikacija pacientams, kurie operuojami ne vieną kartą, yra gimdę, nutukę, dėl ko susilpnėja pilvo raumenų siena, t. y. komplikacijos atsirado ne dėl atsakovo darbuotojų kaltų veiksmų, o buvo sąlygotos objektyvių veiksnių - ieškovės fiziologinių ir sveikatos pakitimų. Taip pat buvo pažymėta, kad ieškovės patirti tuštinimosi sutrikimai yra laikinai jos gyvenimo kokybę pabloginę reiškiniai, o maudimą pilvo apačioje ir pjūvio vietoje gali sukelti sąaugos ir pilvo sienos išvaržos.

49. Kaip nurodyta aukščiau, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (tekste – ir Komisija) 2019 m. sausio 22 d. sprendime Nr. 56-7 padaryta išvada, kad atlygintina žala sveikatai, pareiškėjai D. Š., Nacionalinio vėžio instituto sveikatos priežiūros specialistams teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta. Šiame sprendime taip pat konstatuota, kad 2014 m. sausio 23 d. operacijos metu navikinis darinys žarnos sienelėje galėjo būti neaptiktas dėl objektyvių priežasčių – ypatingo naviko augimo pobūdžio bei pacientės didelio laipsnio visceralinio nutukimo, naviko nenustatymo papildomai atliktų tyrimų metu; radikalus darinio pašalinimas tapo galimas jam padidėjus ir atsiradus aiškiam ryšiui su riestine žarna; 2014 m. sausio 23 d. operacijos tyrimai ieškovei buvo atlikti laiku ir tinkamai; 2015 m. sausio 15 d. operacija taip pat buvo atlikta laiku, sunkesnį pooperacinį gijimą galėjo lemti veiksniai, nepriklausantys nuo operuojančio gydytojo ar nuo operacijos apimties (nutukimas, cukrinis diabetas). Taigi, buvo konstatuota, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir pablogėjusios ieškovės sveikatos ir, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei pas atsakovą buvo suteiktos kokybiškai ir tinkamai.

50. Nurodyta Komisija, nagrinėdama ieškovės skundą, pasitelkė su ginču nesusijusius specialistus – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoją onkologą radioterapeutą prof. A. I. ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoją akušerį ginekologą prof. S. P., kurių pateiktų atsakymų (išvadų) pagrindu ir padarė aukščiau nurodytą išvadą.

53. Ieškovės prašymu teismo skirta deontologinė teismo medicinos ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai, ekspertizės akte Nr. EDG 22/2020 (01) iš esmės padarė analogiškas išvadas - kad D. Š. 2014 m. sausio 23 d. atlikta operacija atitiko šiuolaikinio medicinos mokslo lygį ir gerą patirtį; gydytojai T. R. ir K. Ž. operacijos metu atliko visus būtinus veiksmus (pilvo ertmės reviziją; paimtos atitinkamos biopsijos, ieškant proceso supiktybėjimo; pašalintas vienas darinys, panašus aprašytam KT tyrime), siekiant rasti ir pašalinti pacientei piktybinį naviką; operacijos metu, nors ir buvo pašalintas ne tas darinys, kuris buvo matomas 2013 m. lapkričio 27 d. atlikto pilvo KT tyrimo metu, bet pagal matmenis atitiko pastarajam, ką galėjo nulemti kelios objektyvios priežastys, o būtent: šios operacijos metu buvęs mažas darinys lokalizavosi riestinės žarnos pasaite, kuriame dėl pacientės IIIo nutukimo buvusiame pasaito riebaliniame audinyje galėjo būti nematomas; buvo rastas ir pašalintas darinys, panašus į aprašytą KT tyrime; radiologo KT tyrimo aprašyme 2013 m. lapkričio 27 d. darinio lokalizacija nebuvo patikslinta topografiškai; po 2014 m. sausio 23 d. operacijos D. Š. buvo taikytas tinkamas pooperacinis gydymas ir tolimesni diagnostiniai tyrimai; po 2015 m. sausio 15 d. operacijos D. Š. taikymas gydymas ir diagnostika atitiko šiuolaikinio medicinos mokslo lygį ir gerą patirtį; D. Š. skausmas, tuštinimosi sutrikimai kilo dėl pooperacinių laikinų padarinių.

54. Taigi, ieškovės teiginiai, kad jai nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, kad operaciją atlikęs gydytojas buvo nerūpestingas ir neatidus, aplaidžiai ir neatsakingai atliko savo profesines pareigas, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir grindžiami tik subjektyviais pačios ieškovės samprotavimais, tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai, kaip minėta, tvirtina priešingai.

55. Pažymėtina, kad, nors ieškovė akcentuoja, jog mediciniuose dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kad liga progresuoja kairėje pusėje, taigi, ir darinys yra kairėje pusėje, tačiau iš medicininių duomenų matyti, kad 2013 m. lapkričio 27 d. ieškovei buvo atliktas pilvo organų ir mažojo dubens kompiuterinės tomografijos tyrimas, išvada: tarp žarnų kilpų yra ~ 2 cm. dydžio darinys, proceso progresavimo įtarimas, tačiau kurioje vietoje (juo labiau, kurioje pusėje) nėra aprašyta, nurodyta kad randasi tarp žarnų mažajame dubenyje. Taigi, operaciją atlikdamas atsakovo gydytojas - trečiasis asmuo T. R. (jo paaiškinimai teismo posėdyje ir specialistų išvados) operaciją atliko metodiškai – buvo peržiūrėtas plonasis ir storasis žarnynas, revizuota pilvaplėvės ertmė, paimtos biopsijos, siekiant nustatyti, surasti KT pastebėtą darinį.

56. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų, diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus, teisėtumo reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys yra gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

57. Nagrinėjamu atveju ieškovė aukščiau aptartus rašytinius įrodymus – specialistų ir ekspertų išvadas prašo vertinti kritiškai, motyvuodama tuo, kad jas atliko gydytojai, kurie akivaizdžiai profesiniu pagrindu yra šališki (profesiškai solidarūs), todėl negali duoti objektyvaus vertinimo, tačiau sutikti su tokia ieškovės pozicija teismas neturi jokio pagrįsto pagrindo.

58. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį - oficialiuosius įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 straipsnis). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės aktuose esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose (rašytiniuose įrodymuose) esančius duomenis, teismas juos vertina kaip labiau patikimus ir objektyvius, nei tuos, kurie gauti kurios nors šalies užsakymu.

59. Ieškovė neteigia ir tokių duomenų byloje nėra, kad išvadas pateikę specialistai galėtų būti priklausomi nuo atsakovo Nacionalinio vėžio instituto, priešingai, bylos duomenys tvirtina, kad jie su atsakovu nėra nesusiję - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai išvadas pateikęs prof. A. I. yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas onkologas radioterapeutas, prof. S. P. - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas. Teismo paskirta ekspertizė buvo atlikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje ir ją atliko šio skyriaus medicinos ekspertas V. K. bei vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., o taip pat VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės II Chirurgijos skyriaus vedėjas abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. S. J.. Taigi, nė vienas iš nurodytų specialistų nėra tiesioginiame ryšyje su atsakovu, dėl to objektyviai (vien dėl to, kad jie yra gydytojai) nėra jokio pagrįsto pagrindo konstatuoti konkrečių ekspertų, specialistų suinteresuotumą ir šališkumą.

60. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra iš civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o, kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada priskirtina kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; kt.). Dėl to konkrečiu atveju teismas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje atliktos ekspertizės išvadas vertina kaip eksperto išvadas, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadas - kaip rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad šiuo atveju tiek minėti rašytiniai įrodymai, tiek ekspertų išvados iš esmės yra analogiškos, panašios, viena kitai neprieštaraujančios, todėl, nesant byloje kitų objektyvių, jas paneigiančių įrodymų, nesivadovauti jomis teismas neturi pagrindo (CPK 185 straipsnis).

61. Taigi, nešališki specialistai, atsakydami į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus, ir teismo paskirti ekspertai, atlikę ekspertizę ir atsakydami į teismo jiems užduotus klausimus, objektyviai konstatavo, kad 2014 m. sausio 23 d. ieškovei atliktos operacijos metu navikas nebuvo surastas dėl objektyvių, nuo atsakovę operavusio gydytojo valios nepriklausančių priežasčių, pati operacija buvo atlikta metodiškai ir tinkamai, operacijos metu atlikti visi būtini veiksmai (pilvo ertmės revizija; paimtos atitinkamos biopsijos, ieškant proceso supiktybėjimo; pašalintas vienas darinys, panašus aprašytam KT tyrime, siekiant rasti ir pašalinti pacientei piktybinį naviką), 2014 m. sausio 23 d. atlikta operacija atitiko šiuolaikinio medicinos mokslo lygį ir gerą patirtį, po 2014 m. sausio 23 d. operacijos D. Š. buvo taikytas tinkamas pooperacinis gydymas ir tolimesni diagnostiniai tyrimai. Todėl teismas neturi jokio pagrįsto ir pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovas ieškovei nesuteikė kvalifikuotų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus – kad atsakovo darbuotojas (ieškovę operavęs gydytojas T. R.) neatsakingai, neatidžiai, nerūpestingai ir/ar galimai aplaidžiai atliko savo profesines pareigas (CPK 185 straipsnis).

62. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad atsakovas nagrinėjamu atveju visiškai įrodė savo atsikirtimus, kad jokių ieškovės gydymo klaidų nebuvo padaryta, kad 2014 m. sausio 23 d. ieškovei atliktos operacijos metu navikas nebuvo surastas dėl objektyvių, nuo atsakovę operavusio gydytojo valios nepriklausančių priežasčių, pati operacija buvo atlikta metodiškai ir tinkamai operacijos metu atlikti visi būtini veiksmai, nustatytas teisingas pooperacinis stebėjimas ir gydymas, todėl atsakovas nėra atsakingas ir nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo suteiktų paslaugų ir ieškovės nurodytų aplinkybių.

63. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio tarp atsakovo darbuotojų veiksmų ir jai padarytos žalos buvimą ieškovė grindžia tik savo pačios pamąstymu, kad, jei gydytojas savo pareigą būtų atlikęs profesionaliai paskirtuoju laiku (2014 m. sausio 23 d. operacijos metu), jos sveikatai žala, kuri atsirado vėliau, nebūtų kilusi, nes, išoperavus dar neišplitusį naviką, nebūtų reikėję atlikti dar vienos operacijos su skaudesnėmis pasekmėmis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju, kaip jau buvo aptarta, neteisėti, kalti atsakovo darbuotojų veiksmai nekonstatuotini, be to, ieškovė neįrodo ir jai kilusių neigiamų padarinių.

64. Kaip tvirtina byloje esantys medicininiai duomenys, 2015 m. sausio 15 d. ieškovei atlikta operacija buvo ne atsakovo gydytojų veiksmų pasekmių šalinimas, o ieškovei nustatytos ligos ir sveikatos sutrikimo gydymas. Ši operacija, kaip buvo nustatyta Komisijos 2019 m. sausio 22 d. sprendime bei ekspertizės akte, buvo atlikta laiku, įsitikinus ir radiologiškai patvirtinus, kad pilvaplėvės ertmėje yra darinys ir jis didėja, o skubota pakartotinė operacija, vertinant galimą komplikacijų riziką, galėjo būti labiau žalinga nei naudinga. Ieškovės gydymas buvo atliktas maksimaliai įvertinant galimos naudos ir komplikacijų rizikos santykį, dėl ko buvo atsisakyta HIPEC (hiperterminės intraperitoninės chemoterapijos) procedūros, operacinio gydymo metu ieškovei neišsivystė sveikatai ir gyvybei grėsmingos komplikacijos, kurios galėjo atsirasti įvertinant ieškovės amžių, hipersteninę kūno sandarą ir gretutines ligas.

65. Teismo ekspertai pažymi, kad po 2014 m. sausio 23 d. operacijos D. Š. buvo taikytas tinkamas pooperacinis gydymas ir tolimesni diagnostiniai tyrimai; po 2015 m. sausio 15 d. operacijos D. Š. taikymas gydymas ir diagnostika atitiko šiuolaikinio medicinos mokslo lygį ir gerą patirtį; o skausmas, tuštinimosi sutrikimai kilo dėl pooperacinių laikinų padarinių.

66. Prof. S. P. savo išvadoje Komisijai taip pat pažymėjo, kad 2014 m. sausio 23 d. operacijos metu paimtose biopsijose histologiškai vėžio nebuvo nustatyta, po operacijos pacientė buvo stebima, aiškaus pagrindo manyti, kad vėžys progresuoja, nebuvo, o Ca 125 markerio padidėjimą gali sąlygoti ir kitos priežastys, nesusijusios su kiaušidžių vėžiu.

67. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė nei vienos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, žalos), ieškinys atmetamas. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis suteikia teisę pacientui į žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą tik tada, kai yra nustatytos (įrodytos) visos deliktinės atsakomybės sąlygos.

68. Pareikšdama ieškinį, ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o šiuo atveju atsakovas tokio reikalavimo nereiškė ir pretenzijų dėl ieškinio senaties termino praleidimo nekėlė, teismas plačiau šio klausimo nenagrinėja ir nepasisako.

69. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, atmetus ieškinį, žyminis mokestis valstybei nei iš ieškovės, nei iš atsakovo nepriteisiamas (CPK 96 straipsnis).

70. Atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir, priešingai, atsakovui atlygintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

71. Atsakovas prašo priteisti 2 700 EUR patirtų išlaidų advokato pagalbos atlyginimui, pateikia jas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį (netgi gydymuisi buvo skolinamasi iš kitų asmenų, ieškovė nuolat vartoja vaistus ir pan.), į tai, kad ieškinys buvo pareikštas dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, o tokiose bylose ieškovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteisimo, taip pat į tai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais ieškovei byloje buvo teikiama dalinė valstybės teisinė pagalba, nukrypsta nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ir iš ieškovės atsakovui priteisia 500 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. Š. atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui 500 EUR (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.