- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- I-1091-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03773-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–10 ).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Lukiškių TI-K buvo neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kuris nuo kameros ploto buvo atskirtas tik 1,5 m. sienele ir užuolaida. Pažymėjo, jog dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu buvo matomas kitų laikomų asmenų ir prižiūrėtojų. Nurodė, jog daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė. Be to, Lukiškių TI-K bandė įbauginti pareiškėją, psichologiškai palaužti, atskleidžiant jo duomenis kitiems nuteistiesiems, nuteikinėjo nuteistuosius prieš jį. Taip pat Lukiškių TI-K neskubama užregistruoti skundus. Teigė, jog 2015 m. liepos 1 d. įstaigos parduotuvėje buvo uždrausta nusipirkti sausainių, kadangi tai nebūtinos prekės kalinamiems asmenims. Šiuo metu galima nusipirkti tik vienos rūšies sausainių, tačiau meduoliai, avižiniai sausainiai, juostelės ir kiti sveriami sausainiai įstaigoje uždrausti. Nurodė, jog ne kartą Lukiškių TI-K administracijai teikė raštiškus prašymus dėl mokamo darbo, tačiau gaudavo atsakymus, kad nėra darbo vietų arba leisdavo pareiškėjui suprasti, jog yra per senas, nes yra jaunesnių. Dėl darbo nesuteikimo pareiškėjas buvo priverstas gyventi iš išmokos, nes artimųjų neturi ir gauna 11,40 Eur. Minėtos išmokos nepakako visoms norimoms prekėms nusipirkti. Matydamas, kad kiti asmenys apsiperka už dideles sumas pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, juolab kad kitiems asmenims darbas buvo suteikiamas, o pareiškėjui ne. Lukiškių TI-K suteikdavo teisę pasivaikščioti kiemelyje 1,5 valandos, tačiau mano, jog turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke arba už kameros ribų. Lukiškių TI-K nebuvo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Taip pat Lukiškių TI-K nėra įrengta vandens šildymo sistema, todėl jei vykdavo remonto darbai, likdavo nesiprausęs. Nurodė, jog kamerų ventiliacija neveikė, kamerose drėgna, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, dėl drėgmės rūdijo metalinės lovos. Kamerose taip pat buvo netinkama vedinimo ir oro kondicionavimo sistema, temperatūra, natūrali ir dirbtinė apšvieta. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė emocinius, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, nervų sistemos sutrikimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir prašo skundą atmesti (b. l. 35–45).
Nurodė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 17 d. ir nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d., numerius, jų plotus, laikomų asmenų skaičių gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiškėją. Paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Lukiškių TI-K skirstant suimtuosius ir nuteistuosius į gyvenamąsias kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų.
Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini), kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skiras lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji dažnai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka vėl daryti pakartotinį remontą.
Lukiškių TI-K kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Pažymėjo, kad nėra reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje.
Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, taip pat kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos atskiros kabinos su durimis arba užuolaidos privatumui užtikrinti.
Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėjo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kuri atitinka reikalavimus. Be to, Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, o šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.
Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami. Pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, pagalvė ir pusvilnonė antklodė. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius, juos patenkina. Naudojimui netinkamas minkštas inventorius yra pakeičiamas.
Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Be to, kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai.
Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema. Taip pat dušinėse yra nuolat tiekiamas karštas vanduo, o dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Atkreipė dėmesį, kad periodiškai (iš anksto žinomą dieną) Lukiškių TI-K vyksta hidrauliniai bandymai, kurių metu karštas vanduo nėra tiekiamas, Lukiškių TI-K direktorius įsakymu nustato kitą konkrečią savaitės dieną, kurią vedami į dušą nusiprausti tie nuteistieji (suimtieji), kurie dėl minėtų hidraulinių bandymų nebuvo išvesti nusiprausti į dušą įprastu grafiku.
Visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pareiškėjo prašymu jis buvo vedamaspasivaikščioti gryname ore kasdien 2 kartus po 45 minutes. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Paaiškino, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatas, 8 valandų rekomendacija yra taikoma įvairiai veiklai kalinimo metu, tačiau ne pasivaikščiojimui gryname ore.
Nurodė, jog nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir PĮVTT). Pareiškėjo skunde išvardintos prekės nėra įtrauktos į sąrašą, todėl jais nėra leidžiama prekiauti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl jo laikymo sąlygų. Atkreipė dėmesį, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateiktame atsiliepime į Lukiškių TI-K atsiliepimą nurodė, kad tualeto neatskyrimas nuo likusios kameros dalies iki lubų ir neįrengimas durų turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Akcentavo, kad Lukiškių TI-K kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose nėra atskiros oro šalinimo sistemos. Lukiškių TI-K yra bendra ventiliacija, kuri neveikia. Paaiškino, jog vėdinti per atidarytus langus žiemą yra sudėtinga, kadangi langai yra apklijuoti, nes per juos pučia vėjas. Nurodė, kad dėl apšvietimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, bei į NVSC, kuris jo skundą persiuntė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Lukiškių TI-K administracija pateiktame atsakyme nurodė, kad bendras apšvietimas turi būti 200 lx, o naktinis apšvietimas nenumatytas (b. l. 95).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl šioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas <...>, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus <...>. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pažymėtina, kad LVAT suformulavo taisyklę, nustatančią, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo matomas kitų asmenų ir prižiūrėtojų. Taip pat sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira mechaninė oro šalinimo sistema.
Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).
Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Pranešime ,,Dėl R. K. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (b. l. 46–47).
Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Iš atsiliepime į skundą nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu: 2018 m. liepos 4 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 202 (plotas 6,90 kv. m), kurioje iki 2018 m. liepos 17 d. buvo laikomas vienas; 2017 m. liepos 18 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), iš kurios atvyko 2018 m. liepos 25 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 202, kurioje buvo laikomas iki 2018 m. lapkričio 4 d. vienas (b. l. 35–45). Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta kameroje Nr. 202. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 202 buvo laikomas vienas, todėl teismas daro išvadą, jog nebuvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytą langą, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas (b. l. 39). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešime ,,Dėl R. K. skundo“ pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langai ir jų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 46–47). Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, todėl šiuo atžvilgiu Lukiškių TI-K neturėjo pareigos sanitariniame mazge įrengti atskirą ventiliaciją.
Pareiškėjas skunde teigė, jog daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė. Lukiškių TI-K bandė įbauginti pareiškėją, psichologiškai palaužti, atskleidžiant jo duomenis kitiems nuteistiesiems, nuteikinėjo nuteistuosius prieš jį. Taip pat Lukiškių TI-K neskubama užregistruoti skundus.
Pareiškėjas nekonkretizavo, kada atsirado jo skunde minimos aplinkybės, kokie pareigūnai galimai su juo netinkamai elgėsi, kokius duomenis atskleidė apie pareiškėją. Pažymėtina, jog į bylą pateikta pareiškėjo skundų išklotinė iš kurios matyti, jog pareiškėjas itin dažnai pateikia skundus dėl laikymo sąlygų (b. l. 75–81). Pareiškėjas nenurodė, kada ir kokius skundus Lukiškių TI-K atsisakė registruoti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų (b. l. 35–45). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo skundai dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų yra registruojami, atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo pareigūnų elgesio ir neregistruojamų skundų yra itin abstraktūs, nekonkretizuoti, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. liepos 1 d. Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje buvo uždrausta nusipirkti sausainių. Be to, parduotuvėje galima nusipirkti tik vienos rūšies sausainių, tačiau meduoliai, avižiniai sausainiai, juostelės ir kiti sveriami sausainiai įstaigoje uždrausti.
BVK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 92 straipsnio 4 dalis). PĮTVV 18 priede nustatyti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Žymėtina, jog minėtas teisės aktas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo „dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Teismas pažymi, jog nei anksčiau galiojusioje PĮVTT, nei šiuo metu galiojančioje akto redakcijoje, tarp leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų bei maisto produktų sausainių ir meduolių nenumatyta. Todėl pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ne kartą Lukiškių TI-K administracijai teikė raštiškus prašymus dėl mokamo darbo, tačiau gaudavo atsakymus, kad nėra darbo vietų arba Lukiškių TI-K administracija leisdavo pareiškėjui suprasti, jog yra per senas, nes yra jaunesnių. Dėl neužtikrintos galimybės dirbti, turėjo gyventi iš išmokos, kurios nepakako visoms norimoms prekėms nusipirkti.
Pagal BVK, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 straipsnis). Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnio 1 dalis). Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 straipsnio 3 dalis). Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 125 straipsnio 8 dalis). Aiškindamas nurodytą teisinį reguliavimą, LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016, konstatavo, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Administracinių teismų praktikoje aiškinant minėtas teisės normas yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo, atitinkamo asmens atžvilgiu, gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-407/2014, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškę tokį norą. Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti Įmonėje turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą prašymą užregistruoja, o vėliau, suderinus kartu su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pristato nuteistąjį Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Komisija atsižvelgia į keletą kriterijų, pvz. nuteistojo turimą specialybę, darbingumą, nuteistojo drausmę ir kitus. Pažymėjo, kad įmonėje yra ribotas darbo vietų skaičius, o norinčiųjų dirbti yra daug, todėl pirmenybė suteikiama tiems, kurie atitinka minėtus kriterijus. Per pastarąjį laikotarpį Įmonė dėl naujų darbuotojų poreikio į laisvas darbo vietas minėtoje įmonėje, į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Lukiškių TI-K administracija negali įpareigoti kito juridinio asmens priimti pareiškėją į darbą (b. l. 35–45).
Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas per bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas 7 kartus, t. y. 2016 m. lapkričio 9 d. jam buvo skirtas papeikimas už dienotvarkės pažeidimą, 2017 m. balandžio 19 d. jam buvo skirtas papeikimas už necenzūrinių žodžių vartojimą ir pareigūnų nurodymų nevykdymą, 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 parų už tyčinį spjūvį ant nuteistojo, palikto Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus (maisto dalintojo), 2017 m. gruodžio 15 d. jam buvo skirtas papeikimas už necenzūrinių žodžių vartojimą, 2018 m. sausio 3 d. buvo skirtas draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už žargono vartojimą, 2018 m. vasario 9 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų į drausmės grupę 6 mėnesiams už necenzūrinių žodžių vartojimą bei 2018 m. spalio 16 d. buvo skirtas draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už rūkymą neleistinoje vietoje (b. l. 82–83).
Iš byloje pateikto Lukiškių TI-K 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašto ,,Dėl prašymo suteikti darbą išnagrinėjimo“ Nr. 96-3002 matyti, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 9 d. pateikė prašymą dėl įdarbinimo. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, jog šiuo metu Įmonėje nėra laisvų darbo vietų. Be to, minėtame rašte pareiškėjui suteikta informacija apie tai, kad nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžiai organizuojami, atsižvelgiant į iš Įmonės gautą rašytinę informaciją apie laisvas ar numatomas atsirasti darbo vietas, pretendentams keliamus reikalavimus bei į Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1-175 „Dėl nuteistųjų įdarbinimo komisijos sudarymo“ patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, t. y.: 1) nuteistojo darbingumą, turimą specialybę, profesiją; 2) nuteistojo turimą darbinę patirtį (įskaitant laikotarpį, jei asmuo ankščiau dirbo įkalinimo įstaigoje), įstaigos atitinkamų tarnybų ir skyrių rekomendacijas apie nuteistąjį, nuteistojo drausmę (turimas drausmines nuobaudas ar paskatinimo priemones, elgesį) ir motyvaciją dirbti, taip pat į nuteistojo atžvilgiu vykdomus išieškojimus pagal vykdomąjį dokumentą; 3) įdarbinant nuteistąjį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas nėra kriterijus. Pirmenybė suteikiama tiems asmenims, kurie atitinka daugiausiai nurodytų kriterijų. Pažymėjo, kad atsiradus laisvoms darbo vietoms, informacija apie tai, bus patalpinama gyvenamųjų korpusų koridoriuose esančiuose stenduose, todėl pareiškėjo prašymas dėl darbo suteikimo tenkinamas nebuvo (b. l. 15–16).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad Lukiškių TI-K turi teisę, bet ne pareigą nuteistuosius priimti į laisvas darbo vietas. Teismas pažymi, jog pareiškėjas per bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas 7 kartus, jam buvo skirtos nuobaudos, o Nuteistųjų įdarbinimo komisija skirdama nuteistajam darbo vietą atsižvelgia į nuteistojo drausmę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas buvo vertinamas Nuteistųjų įdarbinimo komisijoje. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti, kad atsakovas turėjo pareiškėjo prašymo pateikimo metu laisvų darbo vietų, tačiau tyčiniais veiksmais atsisakė pareiškėją įdarbinti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog ginčo laikotarpiu Įmonė į Lukiškių TI-K administraciją dėl naujų darbuotojų poreikio nesikreipė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K darbo neužtikrinimo teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas teigė, jog matant, kad kiti asmenys apsiperka už dideles sumas jis jautėsi diskriminuojamas, juolab kad kitiems asmenims darbas buvo suteikiamas, o pareiškėjui ne.
Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia šio žodžio prasme reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Asmenų lygybės principas yra konstitucinės žmogaus prigimtinės teisės būti traktuojamam vienodai garantija. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 17/97).
Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, tai yra esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones pagal jų statusą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas yra asmuo turintis specifinį teisinį statusą, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, taip pat į aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skirtingai vertinamas su kitais nuteistaisiais. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas apsipirkinėjo Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje (b. l. 11). Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laisvų darbo vietų. Todėl pareiškėjo argumentai, jog matydamas, kad kiti asmenys apsiperka už dideles sumas jis jautėsi diskriminuojamas, juolab kad kitiems asmenims darbas buvo suteikiamas, o pareiškėjui ne, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad pasivaikščioti kiemelyje galėjo 1,5 valandos, nors mano, kad turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke arba už kameros ribų.
BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Pažymėta, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija, atsižvelgdama į Sveikatos priežiūros tarnybos pateiktą rekomendaciją dėl pareiškėjo sveikatos būklės bei jo paties prašymu, jis buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore kasdien 2 kartus po 45 minutes (b. l. 42, 73–74). Teismas neturi pagrindo abejoti dėl BVK nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai to neleido, byloje nėra. Kaip pats pareiškėjas skunde nurodo, 1,5 valandos per dieną buvo leidžiama pasivaikščioti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore teismas nenustatė.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Taip pat Lukiškių TI-K nėra įrengta vandens šildymo sistema, todėl jei vykdavo remonto darbai, likdavo nesiprausęs.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Situaciją, kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, EŽTT apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.44558/98)).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kad Lukiškių TI-K dušuose nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše iki 15 minučių (b. l. 41, 46–47). Priežiūros poste Nr. 12 laikomi nuteistieji (suimtieji) vedami nusiprausti į dušą penktadieniais (b. l. 73–74). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K metu turėjo galimybę kartą per savaitę iki 15 min nusiprausti po šiltu dušu, todėl Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą.
Lukiškių TI-K nurodė, kad periodiškai (iš anksto žinomą dieną) Lukiškių TI-K vyksta hidrauliniai bandymai, kurių metu karštas vanduo nėra tiekiamas, Lukiškių TI-K direktorius įsakymu nustato kitą konkrečią savaitės dieną, kurią vedami į dušą nusiprausti tie nuteistieji (suimtieji), kurie dėl minėtų hidraulinių bandymų nebuvo išvesti nusiprausti į dušą įprastu grafiku (b. l. 41, 73–74).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nekonkretizavo ir nenurodė, kada jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše dėl vykdomų remonto darbų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktu paaiškinimu, jog dėl įstaigoje vykdomų hidraulinių bandymų nuteistiesiems (suimtiesiems) nustatoma kita savaitės diena nusiprausti duše. Kadangi atsakovės atstovas tinkamai įgyvendino minėtą pareigą, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kamerų ventiliacija neveikė, kamerose drėgna, puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, dėl drėgmės rūdijo metalinės lovos. Kamerose taip pat buvo netinkama vedinimo ir oro kondicionavimo sistema, temperatūra, natūrali ir dirbtinė apšvieta. Žiemą vėdinti kameras per atidarytus langus buvo sudėtinga, kadangi jie buvo apklijuoti, nes per juos pučia vėjas.
Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).
Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).
Pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. liepos 17 d. ir nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. lapkričio 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 202 (b. l. 35–45).
Byloje pateikti NVSC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose atliekami patikrinimai. NVSC, periodiškai atliekantis sveikatos saugos kontrolę, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, temperatūros, natūralios ir dirbtinės apšvietos ar kenkėjų buvimo požymių, nenustatė (b. l. 64–66, 67–68, 69–70). Be to, NVSC 2018 m. liepos 11 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-4561 nurodyta, kad tikrinta buvo kamera Nr. 202, joje išmatuotas kameros drėgmės lygis atitiko teisės aktų reikalavimus. Taip pat nurodoma, jog tikrinta buvo kameros Nr. 212 dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė. Pažeidimų nenustatyta (b. l. 64–66).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešime ,,Dėl R. K. skundo“ nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, kamerų langai ir rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx. Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Lemputės atitinka Europos Sąjungoje numatytus kokybės standartus. ,,CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminimo ženklinimas ,,CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiūros institucijoms rodo, kad gaminys tos šalies rinkai yra tiekiamas legaliai. Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai (b. l. 46–47).
Pareiškėjas atsiliepime į Lukiškių TI-K atsiliepimą nurodė, kad dėl apšvietimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir į NVSC, kuris pareiškėjo skundą persiuntė Kalėjimų departamentui (b. l. 95). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad NVSC informavo pareiškėją, jog Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja naktinio apšvietimo verčių, todėl NVSC nėra įgaliotas šią aplinkybę vertinti. NVSC pagal kompetenciją pareiškėjo skundą persiuntė Kalėjimų departamentui (b. l. 96), kuris informavo pareiškėją, kad Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja naktinės apšvietos parametrų, o Lukiškių TI-K įrengta apie 500 kamerų, kurių naktinis apšvietimas vienodas, tačiau Kalėjimų departamentas skundų nėra gavęs (b. l. 98). Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 5 d. raštu ,,Dėl naktinio apšvietimo“ Nr. 96-4067 informavo pareiškėją, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. Lukiškių TI-K įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (b. l. 99).
Teismas pažymi, jog NVSC Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų kameroje Nr. 202, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nenustatė, be to, Lietuvos higienos norma 134:2015 naktinės apšvietos parametrų nenustato. Taip pat Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl to, kad žiemą vėdinti kameras buvo sudėtinga, nes jie buvo apklijuoti, vertintini kaip deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranešime ,,Dėl R. K. skundo“ nurodyta, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (b. l. 46–47). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį buvo sutarta, kad bus nuolat vykdoma patalpų priežiūra (išsiaiškinant kenkėjų buvimą ir atliekant jų naikinimo darbus) (b. l. 86–89). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių kenkėjams išvengti, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu taip pat nekonstatuotini.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo emociniais, psichologiniais ir dvasiniais išgyvenimais, psichologiniu sukrėtimu, nervų sistemos sutrikimu. Iš byloje pateiktos asmens sveikatos istorijos išrašo matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl sąnarių skausmų, diabeto, nemigos (b. l. 48–63). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas nesikreipė į medikus dėl jo nurodytų sveikatos sutrikimų. Kadangi pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie sveikatos būklės blogėjimą bei duomenų, kad patyrė kitus neigiamus potyrius, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala, todėl, teismo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos yra nepagrįsti ir nesusieti su konkrečiais atsakovės atstovo veiksmais. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta ir laikytina, kad atsakovės atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.