Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. L. dėl dalies išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 23 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl papildomų rašytinių paaiškinimų prijungimo, kuriame nurodė, kad 2019-02-28 teismui pateikta sąmata yra pirminė. Gavus šią sąmatą nukentėjusysis pateikė nepriklausomo vertintojo ataskaitą, kuria vadovaujantis remonto kaštai, įvertinus keičiamų dalių nusidėvėjimą, sudarė 6 413 Eur be PVM (7 760,50 Eur su PVM). Vertintojas nustatė rinkos vertę 6 934 Eur su PVM, liekanų vertę pagal aukcioną – 754 Eur, bei atitinkamai žalos dydį dėl sunaikinimo – 6 180 Eur. Nurodo, kad ieškovas nesutiko su tokia liekanų verte ir perskaičiavo ją pagal galiojančią vertinimo instrukciją 1 201 Eur. Tokiu būdu žalos dydis dėl sunaikinimo gavosi 5 733 Eur (6 934 Eur – 1 201 Eur = 5 733 Eur). Taip pat, prašo bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.

Atsakovui A. L. apie bylos užvedimą ir teismo posėdį pranešta CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2018 m. kovo 27 d. tarp ADB „Gjensidige“ ir A. L. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdrausta transporto priemonė „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2019 m. vasario 12 d. kelyje (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Atsakovas apie eismo įvykį ieškovei nepranešė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Vyriausybės patvirtintomis Eismo metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, ieškovė išmokėjo bendrą 5 733 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuodamas eismo įvykio metu padarytą žalą, bei įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl 20 proc. draudimo išmokos dydžio sumos sugrąžinimo, t. y. 1 146,60 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu (CK 6.1012 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60.3 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį; 60.4 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio. Taigi teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas draudikui nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

TPVCADĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo: imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą; apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais; tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, – eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi eismo įvykio dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos eismo įvykio dalyvių parašais. Pildoma tiek eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, kiek yra eismo įvykio dalyvių; pateikti kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną jo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti; per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas; per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją.

Tokia sąlyga taip pat numatyta Sutarties 3.2.3 punkte, kuriame taip pat papildomai nurodoma pareiga per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui ar jo atstovui, apie eismo įvykį, draudiko prašymu suteikti žinomą informaciją apie autoavarijos aplinkybes bei dalyvius.

Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovas prisiėmė iš draudimo sutarties kylančias teises ir pareigas, tame tarpe ir informuoti draudiką apie sukeltą eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas pažeidė Sutartį ir Taisyklių 60.3 ir 60.4 punktus. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 146,60 Eur išmokėtos draudimo išmokos (CK 6.38 straipsnis, 6.263 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis)

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 26 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,50 Eur, ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-274 straipsniais, 284 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 146,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 60 centų) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės ADB „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,50 Eur (šešis eurus 50 centų) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.