Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-11-24 · Byla Nr. A2.6.-15524-908/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
A2.6.-15524-908/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09565-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Pažeidėjas
M. Č.
Kategorijos
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15524-908/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09565-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Editai Petkuvienei,vertėjaujant Irinai Pikčilingienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Č.,

išnagrinėjusi M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 23 d. M. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 15 d. M. Č. pripažino kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. M. Č. už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, paskirta 600 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, o už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, jai paskirta 30 eurų dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, išnagrinėjęs M. Č. apeliacinį skundą, nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir šioje dalyje bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kitoje dalyje nutarimas paliktas galioti.

M. Č. 2015 m. birželio 23 d., apie 13.52 val., Rodūnės kelias 11, Vilniuje, vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. Č. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad ji sutinka, kad pasišalino iš įvykio vietos, bet paskui grįžo, išsigando. Pajuto, kad padarė eismo įvykį. Priekyje stovėjo autobusas, ji pavažiavo atgal ir atsitrenkė į kitą automobilį. Iš karto nesuprato, kad kažką padarė. Kai atvažiavo į sodą, tada ir suprato. Paskui sūnus paskambino ir paklausė, ką ji ten padarė. Tuomet grįžo į įvykio vietą. Kai atsitrenkė į tą automobilį, gal už 100 metrų pavažiavo ir apžiūrėjo savo automobilį, sugadinimų nebuvo. Smūgio nejuto. Pavažiavusi už 100 metrų sustojo, nes išsigando. Grįžusi vyrui papasakojo, kas atsitiko, vyras jai pasiūlė stiklinę alaus. Pasakė vyrui, kad gal apgadino automobilį ir tuomet paskambino sūnus. Sūnus paskambinęs jos paklausė, kokią ji avariją padarė. Automobilio savininkė yra ji. Policija paskambino jos sūnui. Ji į eismo įvykio vietą grįžo, kai sūnus jai paskambino. Grįžo į įvykio vietą, ten buvo policijos pareigūnai, jie jai nustatė 0,49 promilės girtumą. Susiklosčiusią situaciją vertina labai blogai. Vairuoja 6 metus. Jei būtų stipriau atsitrenkusi būtų neišvažiavusi, bet iš karto nesusivokė, išsigando. Prašo, kad teismas jai grąžintų vairuotojo pažymėjimą, kad skirtų tik baudą. Turi seną giminaitį, kuriuo reikia rūpintis, reikia į sodą važinėti. Vyras nevairuoja. Autobuse, su kuriuo jai tektų važiuoti, važinėja narkomanai, čigonai. Prašo teismo skirti baudą ir neskirti teisių atėmimo (b. l. 46).

Liudytojas P. P. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis stovėjo, laukė draugo. Prie šaligatvio šone stovėjo mėlynas automobilis. VW Passat žalios spalvos važiavo į priekį, o iš priekio važiavo autobusas ir moteris neprasilenkė, užkliuvo mėlyną automobilį. Nežino, ar moteris pajuto smūgį, ji stabtelėjo. Prisiminė, kad pradžioje su veidrodėliu kliudė automobilį, paskui važiuodama atbuliniu dar jį kliudė sparnu. Nepamena, ar moteris išlipo iš automobilio. Moteris sustojo maždaug 5 sekundėms. Jis dar nufotografavo tą įvykį. Bet kai nukentėjusioji paskambino ir pasakė, kad viską išsiaiškino, tai ištrynė nuotraukas. Pamatęs įvykį parašė raštelį ir išvažiavo. Policiją kvietė jis, bet jos nesulaukė (b. l. 58).

Liudytojas G. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra M. Č. sūnus, sutinka duoti parodymus. Sėdėjo namuose. Paskambino iš policijos, paprašė motinos numerio. Jis jiems numerio nedavė ir pats paskambino motinai. Policijos pareigūnai paskambino į jo asmeninį telefoną. Jis paskambino motinai ir sužinojo, kad buvo įvykis. Mama pasakė, kad buvo įvykis. Pasakė mamai, kad grįžtų į įvykio vietą, ten buvo netoli. Kai paskambino mamai ji žinojo, kad padarė įvykį. Sakė jam, kad kažkas tai buvo, bet nieko rimto. Pirmiausia policija jam skambino, o po to jis paskambino mamai ir perskambino policijai, pasakė, kad mama atvažiuos (b. l. 59).

Liudytojas R. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra Kelių policijos specialistas. Vairuotoja atsitrenkė į automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Į įvykio vietą atvyko, nes gavo pranešimą. Atvykus rado sugadintą automobilį. Kas pranešė apie įvykį, nepamena. Neatsimena, ar buvo liudininkai. Kai atvyko pažeidėjos įvykio vietoje nebuvo. Atvykus į įvykio vietą iš liudininkų ar palikto lapelio sužinojo pasišalinusio automobilio valstybinį numerį, pagal jį rado telefono numerį ir juo paskambino. Vairuotoja atvyko, nes jie pasakė, kad padarytas eismo įvykis. Tvirtina savo tarnybinius pranešimus. Į įvykio vietą vairuotoja atvyko, kai pradėjo jos ieškoti. Jie savininko ieškojo pagal registruotus automobilio pažeidimus, kokį telefono numerį rado, tokiu ir skambino. Atvykusi moteris paaiškino, kad suprato padariusi pažeidimą. Ji pareigūnams paaiškino, kad išsigando ir išvažiavo iš įvykio vietos (b. l. 46).

Liudytojas J. K. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra M. Č. sutuoktinis, sutinka duoti parodymus. Per įvykį nebuvo kartu su žmona, įvykio nematė. Apie įvykį sužinojo iš žmonos. Ji drebėjo ir pasakė, kad kliudė mašiną. Jis jai įpylė stiklinę alaus, nes norėjo jai padėti nusiraminti. Žmona suprato, kad padarė pažeidimą, paskui ji pati nuėjo pas policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai paskambino sūnui, sūnus po to paskambino žmonai ir ji nuėjo pas pareigūnus. Žmona pas policijos pareigūnus nuėjo po to, kai jai paskambino sūnus (b. l. 47).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialisto R. Č. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015 m. birželio 23 d., apie 14 val. gautas nurodymas vykti į eismo įvykį, kur apgadintas automobilis „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie įvykį pranešė liudininkas, kurio atvykus pareigūnams įvykio vietoje nebebuvo (b. l. 6). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialisto R. Č. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad forminant eismo įvykį atėjo automobilio „Chevrolet“ vairuotoja, kuri paaiškino, kad eismo įvykio nematė, nustatyta, kad automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. Č., kuri taip pat atėjo į įvykio vietą ir paaiškino, kad važiuodama atbula atsitrenkė į stovintį automobilį „Chevrolet“, bet iš įvykio vietos išvažiavo, nes išsigando, kiek toliau sustojusi apžiūrėjo savo automobilio apgadinimus ir nusprendė važiuoti namo, ten išgėrė stiklinę alaus, apie įvykį policijai nepranešė (b. l. 7).

Iš P. raštelio matyti, kad jis matė, kas apgadino stovintį automobilį (b. l. 15). Iš P. P. paaiškinimo matyti, kad 2015 m. birželio 23 d., apie 13.50 val. jis važiavo Rodūnios keliu link sodų, ties 11 namu pastebėjo žalią „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį „Chevrolet“, po įvykio moteris pavažiavo 200 metrų ir sustojusi apžiūrėjo savo automobilį ir nuvažiavo toliau, tada jis pranešė policijai (b. l. 16).

Iš J. Š. paaiškinimo matyti, kad ji 2015 m. birželio 23 d. atvyko į darbą 7.25 val., apie 14.37 val. sulaukė policijos skambučio, kad jos mašina pateko į eismo įvykį, kaltininkas pasišalino, jos mašina tuo metu stovėjo (b. l. 17).

Iš M. Č. 2015 m. birželio 23 d. paaiškinimo matyti, kad 2015 m. birželio 23 d., maždaug 14 val. vairavo automobilį VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Rodūnės keliu, važiavo dešine eismo juosta, norėjo praleisti lengvąją mašiną ir autobusą, pradėjo važiuoti atgal ir susidūrė su stovinčia mašina, paskui nuvažiavo į priekį, apžiūrėjo savo mašiną, išsigando ir nuvažiavo (b. l. 18).

Pažeidėja baustina.

Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Už minėto KET reikalavimo pažeidimą numatyta atsakomybė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. M. Č. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas pažymi, kad pati administracinėn atsakomybėn traukiama M. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji sutinka, jog įvyko eismo įvykis, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau paskui grįžo. Be to, ji nurodė, kad kai atsitrenkė į tą automobilį, gal už 100 metrų pavažiavo ir apžiūrėjo savo automobilį, sugadinimų nebuvo. Smūgio nejuto, pavažiavusi už 100 metrų sustojo, nes išsigando. Grįžusi vyrui papasakojo, pasakė vyrui, kad gal apgadino automobilį ir tuomet paskambino sūnus. Sūnus paskambinęs jos paklausė, kokią ji avariją padarė. Policija paskambino jos sūnui. Ji į eismo įvykio vietą grįžo, kai sūnus jai paskambino. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama M. Č. nurodė, kad ji smūgio nepajuto, kad iš karto nesuprato, kad kažką padarė, jog išsigando ir todėl išvažiavo, tačiau šias aplinkybes paneigia ne tik kiti byloje esantys įrodymai, tačiau ir pati M. Č., kuri nurodo, jog kai atsitrenkė į tą automobilį, gal už 100 metrų pavažiavo ir apžiūrėjo savo automobilį, sugadinimų nebuvo, pavažiavusi už 100 metrų sustojo, nes išsigando. Grįžusi vyrui papasakojo, kas atsitiko, vyras jai pasiūlė stiklinę alaus. Pasakė vyrui, kad gal apgadino automobilį ir tuomet paskambino sūnus. Tai, kad ji žinojo, jog padarė eismo įvykį, nurodė ir liudytojas J. K., jis parodė, kad apie įvykį sužinojo iš žmonos. Ji drebėjo ir pasakė, kad kliudė mašiną. Jis jai įpylė stiklinę alaus, nes norėjo jai padėti nusiraminti. Žmona suprato, kad padarė pažeidimą, paskui ji pati nuėjo pas policijos pareigūnus. Liudytojas G. Č. parodė, jog, kai jis paskambino mamai, ji žinojo, kad padarė eismo įvykį. Tokie liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina tai, kad M. Č. suprato, jog padarė eismo įvykį, tačiau vis tiek nuvažiavo. Nors teismo posėdžio metu M. Č. nurodė, jog ji į eismo įvykio vietą grįžo, tačiau teismo vertinimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sugrįžo į eismo įvykio vietą ne savo iniciatyva, o po to, kai įvykiu ėmėm domėtis policijos pareigūnai. Tai, kad tik po policijos pareigūnų skambučio ji sugrįžo, nors apie padarytą eismo įvykį žinojo dar prieš sūnaus skambutį, patvirtina liudytojo G. Č. parodymai, jis apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad policijos pareigūnai paskambino į jo asmeninį telefoną. Jis paskambino motinai ir sužinojo, kad buvo įvykis. Mama pasakė, kad buvo įvykis. Pasakė mamai, kad grįžtų į įvykio vietą, ten buvo netoli. Kai paskambino mamai ji žinojo, kad padarė įvykį. Pirmiausia policija jam skambino, o po to jis paskambino mamai ir perskambino policijai, pasakė, kad mama atvažiuos. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo J. K. teisme duoti parodymai, pastarasis nurodė, kad policijos pareigūnai paskambino sūnui, sūnus po to paskambino žmonai ir ji nuėjo pas pareigūnus, bei liudytojo R. Č. teisme duoti parodymai, kad į įvykio vietą vairuotoja atvyko, kai pradėjo jos ieškoti, jie savininko ieškojo pagal registruotus automobilio pažeidimus, kokį telefono numerį rado, tokiu ir skambino, atvykusi moteris paaiškino, kad suprato padariusi pažeidimą, ji pareigūnams paaiškino, kad išsigando ir išvažiavo iš įvykio vietos. Tokių aplinkybių neneigė ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama M. Č., ji nurodė, kad pasakė vyrui, kad gal apgadino automobilį ir tuomet paskambino sūnus, sūnus paskambinęs jo paklausė, kokią ji avariją padarė, automobilio savininkė yra ji, policija paskambino jos sūnui, ji į eismo įvykio vietą grįžo, kai sūnus jai paskambino. Minėti liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs ir juos patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga: Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialisto R. Č. 2015 m. birželio 23 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 6, 7); P. P. 2015 m. birželio 23 d. paaiškinimas (b. l. 16); J. Š. 2015 m. birželio 23 d. paaiškinimas (b. l. 17); M. Č. 2015 m. birželio 23 d. paaiškinimas (b. l. 18). Įvertinus nustatytas aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad M. Č., žinodama, jog padarė eismo įvykį, į eismo įvykio vietą grįžo tik po to, kai paskambino policijos pareigūnai, teismas daro išvadą, jog toks jos grįžimas į eismo įvykio vietą neturi jokios įtakos jos atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Taigi darytina išvada, kad M. Č., suvokdama, kad įvyko eismo įvykis, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas pažeidėjai nuobaudas teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į sukeltas pasekmes ir kaltininkės veiksmų turinį (dėl šio eismo įvykio neatsirado sunkių padarinių, nenukentėjo asmenys, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau paskambinus policijos pareigūnams atvyko į eismo įvykio vietą, neneigė eismo įvykio aplinkybių), į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į M. Č. asmenybę – nelinkusi pažeidinėti teisės normų, administracine tvarka bausta tik vieną kartą, maždaug prieš penkerius metus, paskirta bauda sumokėta ir ši nuobauda yra negaliojanti, todėl asmuo laikytinas administracine tvarka nebaustas, vyresnio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), turi senyvo amžiaus giminaitį, kuriuo reikia rūpintis, turi važinėti į sodą, jos vyras neturi vairuotojo pažymėjimo, dirba, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji gauna minimalias pajamas (darbo užmokestį, kurio dydis minimalus, ir nedidelę senatvės pensiją). Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, pažeidėjai skirtinos pagrindinė ir papildoma nuobaudos, tačiau teismo vertinimu net minimalios pagrindinės ir papildomos nuobaudos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, paskyrimas, pažeistų proporcingumo ir teisingumo principus, būtų neadekvatus padarytam pažeidimui bei per griežtas. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, šiuo konkrečiu atveju taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir M. Č. papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo minimalus terminas trumpinamas, be to, kartu įvertinus M. Č. sunkią materialinę padėtį mažintinas ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus baudos dydis. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju tik pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninus ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas bus užtikrinami proporcingumo ir teisingumo principai bei pasiekti nuobaudų skyrimui keliami tikslai.

M. Č. 2015 m. birželio 23 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Šiuo nutarimu sprendžiamas klausimas tik dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, buvimo, nes dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarimo dalį, kuria M. Č. už minėtus pažeidimus paskirtos administracinės nuobaudos. Teismas, siekdamas užtikrinti, kad visi su nagrinėjama byla susiję klausimai būtų išspręsti bei nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis, priimdamas šį nutarimą taip pat subendrina šiuo nutarimu M. Č. paskirtas administracines nuobaudas už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarimu paskirtomis nuobaudomis už pažeidimų, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹,30², 33, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. Č. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai penkių šimtų eurų (500 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu paskirtas nuobaudas subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarimu, kuriuo už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, paskirta 600 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, o už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta 30 eurų dydžio bauda, paskirtomis nuobaudomis ir M. Č. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – šešių šimtų eurų (600 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Eglė Gruodienė