Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. E. B. ir jos atstovui advokatui J. P., atsakovui F. K., jo atstovei advokatei V. S., institucijos, teikiančios išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. E. B. ieškinį atsakovui F. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė reikalauja pripažinti atsakovą jai gimusios dukros A. B. tėvu, patvirtinti jos ir atsakovo sudarytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir šioje dalyje bylą nutraukti. Ieškinyje nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu palaikė artimus santykius apie tris metus iki vaiko gimimo. Kai atsakovas sužinojo, kad ji laukiasi, jų santykiai nutrūko. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. B., kurios tėvas yra atsakovas. Po dukros gimimo, atsakovas neteikė išlaikymo nepilnametei dukrai.

Atsakovas ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo pripažino visiškai, prašo patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove palaikė artimus santykius apie tris metus iki vaiko gimimo. Po vaiko gimimo jų santykiai nutrūko, išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė.

Atsakovo atstovė palaikė savo atstovaujamojo poziciją dėl tėvystės nustatymo ir prašė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdyje paaiškino ir teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės ieškinys ir jo reikalavimai bei pateikta taikos sutartis atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja.

Ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas visiškai, byla dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo nutraukiama, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės. Spręsdamas vaiko tėvystės nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į prioritetinius vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), į jo teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad A. B. gimė (duomenys neskelbtini). Jos gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė G. E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), duomenys apie tėvą nenurodyti (b. l. 6). Šalys pripažino, kad palaikė santykius. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas F. K. yra vaiko A. B. tėvas su 99,9999999999732 proc. tėvystės tikimybe (b. l. 76-80). Šie duomenys yra pakankami įrodymai tėvystės faktui nustatyti CK 3.148 straipsnio prasme. Todėl atsakovas pripažįstamas A. B. tėvu.

Šalių pateikta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia jos šalių, nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas ją patvirtinti ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos ir žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis) - bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 3-4). Atsakovui teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 25-26). Kadangi abi šalys atleistos 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš šalių susidariusios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 260, 265, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti visiškai.

Pripažinti F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o A. B. – F. K. vaiku.

Patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp G. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokiomis sąlygomis:

„1. Atsakovas F. K. sutinka, kad būtų pripažintas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu ir susitaria, kad A. B. pavardė gimimo liudijime bus įrašyta K..

2. F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja mokėti dukters A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesinį periodinėmis - 120 (vieno šimto dvidešimt) eurų išmokomis nuo 2019 m sausio 1 d., kasmet indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaiko pilnametystės ir sutinka, kad lėšų tvarkytoja būtų paskirta jos mama G. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Susidariusį įsiskolinimą iki 2019-09-01 960 (devynių šimtų šešiasdešimt) eurų, F. K. įsipareigoja sumokėti iki 2020-01-01.

3. G. E. B. ir F. K. susitaria dėl sekančios bendravimo nustatymo su dukra tvarkos:

3.1. F. K. bendrauja su dukra A. B. pirmą mėnesio savaitgalį, kol sueis dveji metai, lankant ją jos namuose, suderinus laiką su mama, vėliau pasiimant ją iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. parvežant namo sekmadienį 18 val. Prieš dieną F. K. praneša G. E. B. apie savo ketinimus atvykti ar neatvykti pas dukrą.

3.2. Dukra A. B. neporiniais metais Šv. Velykas švenčia su tėčiu, o Šv. Kalėdų šventes su mama, o poriniais metais Šv. Velykas su mama, o Šv. Kalėdas su tėčiu.

3.3. Tėvo dieną dukra A. B. praleidžia su tėvu - F. K., Motinos dieną su mama – G. E. B..

3.4. G. E. B. informuoja F. K. apie pasikeitusią dukters A. B. gyvenamąją vietą, nurodant adresą, taip pat kontaktinį telefono numerį, dukters telefono numerį, jai pradėjus naudotis asmeniniu telefonu. Taip pat informuoja apie dukters sveikatos būklę, jai susirgus.

4. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 str., t. y. mums žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebegalėsime pakartotinai kreiptis į teismą ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai.

5. Prašo teismo patvirtinti šią taikos sutartį nurodytomis sąlygomis ir vadovaujantis CPK 293 str. 1 d. 5 p. civilinę bylą Nr. 2-4185-1086/2019 nutraukti.“

Civilinę bylą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, nutraukti.

Išaiškinti, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo CK 3.201 straipsnyje nustatyta tvarka. Pasikeitus aplinkybėms, nepilnamečio vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Įsiteisėjus sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Biržų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.