Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei teisininkei Aldonai Majienei,

atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei teisininkei Rūtai Sasnauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl pripažinimo nuomininko šeimos nare ir įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį.

Ieškovė prašo pripažinti ją buto nuomininkės L. M. šeimos nare, įpareigoti atsakovus pakeisti (duomenys neskelbtini)gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą su L. M., ir buto nuomos sutartį sudaryti su ieškove. Anot ieškovės, ji nuo 2015 m. iki šiol gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuris buvo suteiktas ir neterminuotai išnuomotas ieškovės motinai L. M.. (duomenys neskelbtini) sutartimi atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir L. M. pratęsė buto nuomos santykius, tačiau (duomenys neskelbtini) ieškovės motina mirė. Ieškovės teigimu, ji savo motinos sutikimu ilgą laiką gyveno bute kartu su motina, vedė kartu su ja bendrą ūkį (kartu pirko daiktus, gaminosi maistą, tvarkėsi butą-buitį) ir finansiškai prisidėjo prie buto išlaikymo ir gerinimo.

Atsakovas BĮ Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti. Anot atsakovo, ieškovė nepakankamai pagrindė savo nurodomas aplinkybes, be to, nuslėpė dalį aplinkybių. Atsakovo nuomone, ieškovės įmokos už buto išlaikymą galėjo būti atliekamos ir iš motinos duotų lėšų. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nuo 2011 m. nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos bute (duomenys neskelbtini), faktiškai gyveno ir savo gyvenamąsias vietas deklaravo kitur, tikėtina, kad gyveno kartu su sutuoktiniu.

Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo ieškinį atmesti. Iš esmės pritardamas-palaikydamas savivaldybės administracijos atsikirtimus, atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, kad jis netinkamas atsakovas, nes jis negali (neturi atitinkamų įgaliojimų-kompetencijos) sudaryti-pakeisti nuomos sutarties, neturėdamas atitinkamo savivaldybės institucijos sprendimo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad 2016 ir 2019 metais buto patikrinimų metu ieškovės nebuvo rasta bute.

Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teisėmis priklauso 37/100 dalys buto (duomenys neskelbtini). Šis butas (nurodytos buto dalys) nuo 2001 m. balandžio 3 d. buvo išnuomotas L. M., kuri (duomenys neskelbtini). mirė. Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu nurodė ieškovei, kad įmonės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija nutarė netenkinti ieškovės prašymo dėl pagrindinio buto nuomininko pakeitimo.

Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Pagal CK 6.588 straipsnio 4 dalį artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. CK 6.588 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka.

Nurodytų teisės normų kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti tiek jos apsigyvenimą išnuomotame bute ir bendrą (ne mažiau kaip vienerius metus) namų ūkio tvarkymą su motina, tiek motinos, kaip pagrindinės buto nuomininkės, sutikimą su tuo, kad ieškovė įgytų šeimos nario teises nurodytų Civilinio kodekso nuostatų prasme. Šiuo aspektu, viena vertus, ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos nuo 2017 m. mokėtus mokesčius už komunalines paslaugas. Be to, atsakovai neneigė-neginčijo, todėl teismas vertina kaip pakankamus įrodymus ir tuos ieškovės žodinius paaiškinimus, kuriais teigiama apie buto išlaikymą-remontą ieškovės lėšomis. Kita vertus, atsakovai nesutiko su ieškovės žodiniais paaiškinimais dėl jos faktinio gyvenimo išnuomotame bute. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina (tik) atitinkamas jos darbo vietas ir (arba) pasirinktas sveikatos priežiūros įstaigas Vilniaus mieste, tačiau tai savaime nepatvirtina, kad, dirbdama nurodomose darbovietėse ir (arba) naudodamasi nurodomos sveikatos priežiūros įstaigos paslaugomis, ieškovė būtinai gyveno bute (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nors kai kuriose aptariamose pažymose ir nurodomas ieškovės adresas (duomenys neskelbtini), tačiau visos šios pažymos surašytos jau po šios civilinės bylos iškėlimo arba po L. M. mirties (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kuriame dar iki 2019 m. gegužės 17 d. būtų užfiksuotas ieškovės adresas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė rėmėsi ir liudytojos O. D. parodymais, tačiau teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad šios liudytojos parodymai buvo apibendrinto-abstraktaus pobūdžio ir netgi tam tikru mastu skirtingi-prieštaringi ieškovės paaiškinimams (dėl ieškovės ir jos motinos kambarių). Vertindamas liudytojos parodymus kaip nepakankamus-neinformatyvius, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nurodyta liudytoja savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) (juolab kur liudytojai priklauso (tik) 7/100 dalys buto).

Teigdami apie ieškovės gyvenimą kitur (bet ne jos motinai išnuomotame bute), atsakovai, teismo vertinimu, pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad buto patikrinimų metu ieškovės nebuvo bute – 2016 m. kovo 16 d. buto patikrinimo akte (akto 18 punkte) neįrašyta jokių duomenų apie faktiškai kartu su L. M. gyvenusius asmenis, o 2019 m. vasario 6 d. patikrinimo metu į butą nepavyko patekti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės motina mirė (duomenys neskelbtini), kur ieškovė nurodė turėjusi patalpas nuomai. Šios dvi kartu vertinamos faktinės aplinkybės – atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ negalėjimas 2019 m. vasario 6 d. patekti į išnuomotą butą ir ieškovės motinos (duomenys neskelbtini)mirties vieta (duomenys neskelbtini) mieste – ne tik kelia pagrįstų abejonių ieškovės teiginiais apie jos faktinį gyvenimą bute (duomenys neskelbtini), bet ir tam tikru mastu pastiprina atsakovų keliamą versiją, kad ieškovės motina (viena ar kartu su ieškove) buvo faktiškai persikėlusi gyventi į (duomenys neskelbtini), o tai reikštų, kad ieškovė negalėjo kartu su motina tvarkyti bendro ūkio, o jeigu ir tvarkė bendrą ūkį, tai ne išnuomotame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šias atsakovų objektyvaus pobūdžio (rašytiniais) įrodymais patvirtinamas aplinkybes teismas vertina kaip pakankamą priežastį ieškovės pateiktus subjektyvaus pobūdžio įrodymus (žodinius ieškovės paaiškinimus ir liudytojos parodymus) vertinti kaip nepakankamus išvadai, kad ieškovė kartu su savo motina gyveno bute (duomenys neskelbtini), ir ne mažiau kaip vienerius metus šiame bute tvarkė bendrą ūkį (CPK 178, 185 straipsniai). Šių aplinkybių (faktinio gyvenimo bute ir bendro ūkio tvarkymo) taip pat nepatvirtina ir ieškovės mokėti komunaliniai mokesčiai. Nenustačius pagrindo ieškovę pripažinti nuomininko šeimos nare, nėra ir pagrindo įpareigoti atsakovus pakeisti nuomos sutartį.

Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo; priešingai atsakovai pateikė pakankamai argumentų-įrodymų, keliančių pagrįstų abejonių ieškinio pagrįstumu. Taigi ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas-neįrodytas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.