Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-968-544/2017

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ir atsakovės UAB „Baumano padėklai“ apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-31-228/2017 pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovams UAB „Baumano padėklai“, Utenos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir priežiūros inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl pažeistų teisų gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. U. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. spalio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti statytoją UAB „Baumano padėklai“ savo lėšomis per šešių mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą nugriauti rekonstruoto gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 276,87 m2 dalį, kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (stoginę ir pjuvenų nusiurbimo įrenginį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; priteisti iš UAB „Baumano padėklai“ 2500 Eur žalos už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ir po 250 Eur žalos už kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 0,0670 ha ploto žemės nuomos sutarties sudarymo.Ieškovė nurodė, kad ji asmeninės nuosavybės teise valdo 0,6070 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame stovi UAB „Baumano padėklai“ priklausantis gamybinis pastatas ir kiti statiniai. Iki žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo jos tėvui R. A. G., mirusiam (duomenys neskelbtini), pagal 2004 m. balandžio 27 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), šis žemės sklypas valstybės buvo išnuomotas nuomininkei UAB „Baumano padėklai“ 25 metų laikotarpiui. Po nuosavybės teisių atkūrimo žemės sklypo savininkas R. A. G. tapo ir šio žemės sklypo nuomotoju pagal 2004 m. kovo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Paveldėjusi žemės sklypą, iš 2015 m. gruodžio 7 d. NTR duomenų banko išrašo sužinojo, kad 2007 metais atsakovas padidino jam priklausantį gamybinį pastatą 276,87 m². Nors dėl pastato padidinimo kreipėsi į atsakoves, tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2016 m. gegužės 18 d. raštu nurodė, jog prašymo nenagrinės, nes nuo statybą leidžiančio dokumento praėjo daugiau kaip metai. Tik 2016 m. birželio 2 d. raštu atsakovė Utenos rajono savivaldybės administracija suteikė informaciją, kad žemės sklypo savininko sutikimas, išduodant 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimą, gautas nebuvo. Be to, atsakovas dėl leidimo išdavimo kreipėsi 2007 m. gegužės 16 d., o kartu su prašymu pateikė 2004 m. gegužės 20 d. NTR registro centrinio duomenų banko išrašą ir 2004 m. kovo 30 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su neaktualiais duomenimis apie žemės sklypo savininką, kurioje atsakovei nebuvo suteikta teisė išsinuomotame žemės sklype vykdyti statybos darbus. Utenos rajono savivaldybės administracija nepareikalavo duomenų, kas yra žemės sklypo, kuriame ketinama rekonstruoti pastatą, savininkas bei jo sutikimo. Kadangi išduodant atsakovei 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos imperatyvios statybos įstatymo nuostatos, leidimas pripažintinas negaliojančiu, o kaip išvestinis rezultatas yra neteisėtas ir statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas.Ieškovė taip pat nurodė, jog 2009 m. rugsėjo 9 d. jos tėvas su atsakove UAB „Baumano padėklai“ buvo pasirašęs žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Nors prašė atsakovę sudaryti naują sutartį, tačiau atsakovė teigė, kad galioja pirminė valstybinės žemės nuomos sutartis, nors šalys nebuvo sutarę, jog po 2015 m. rugsėjo 1 d. prasitęsia ankstesnės sutarties galiojimas. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės žalą už neteisėtą neatlygintiną naudojimąsi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu po 250 Eur už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki naujos nuomos sutarties sudarymo, taip pat 2500 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., skaičiuojant po 250 Eur vieną mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Baumano padėklai“ ieškovės A. U. naudai 1387,59 Eur žemės nuomos mokesčio; panaikino 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. spalio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovę UAB „Baumano padėklai“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti rekonstruotą gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (276,87m²), kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (stoginę (duomenys neskelbtini), pjuvenų nusiurbimo įrenginį (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Likusią ieškinio dalį atmetė, o taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas sprendė, jog atsakovė UAB „Baumano padėklai“, kreipdamasi į Utenos rajono savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo, kartu su prašymu pateikė 2004 m. gegužės 20 d. NTR centrinio duomenų banko išrašą, kurio duomenys nebeatitiko faktinės situacijos, kadangi R. A. G. nuosavybės teisės į šį žemės sklypą atkurtos 2004 m. balandžio 27 d., o juridinis faktas byloje esančio NTR centrinio duomenų banko duomenimis buvo įregistruotas 2006 metų lapkričio 22 d. Atsakovė UAB „Baumano padėklai“, kreipdamasi dėl statybos leidimo išdavimo, taip pat nepateikė ir R. A. G. 1999 metais pasirašyto sutikimo, kuriuo jis sutinka, kad jam grąžinamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Baumano prekyba“ (vėlesnis pavadinimas UAB „Baumano padėklai“) statytųsi džiovyklas ir sandėlį. Tokius šios atsakovės veiksmus pirmosios instancijos teismas pripažino nesąžiningais, dėl ko buvo nuspręsta pripažinti neteisėtais 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginčijamą statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pagal neteisėtą statybos leidimą rekonstravus statinį, šis aktas negali būti laikomas teisėtu.Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovai, teigdami, kad ieškovė praleido vieno mėnesio termino administracinio akto apskundimo terminą, nurodytas aplinkybes grindė prielaidomis, o ne įrodymais. Ieškovė nurodė, jog, sužinojusi apie jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio gamybinio pastato padidinimą, kreipėsi į UAB „Baumano padėklai“, tačiau atsakymo negavo. Vėliau du kartus kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos skyrių, Utenos rajono savivaldybės administraciją, iš kurios tik 2016 m. birželio 2 d. gavo informaciją ir nuo tada, teismo nuomone, jai tapo žinoma apie statybos leidimo išdavimo aplinkybes. Todėl buvo padaryta išvada, kad su ieškiniu į teismą 2016 m. birželio 21 d. ieškovė kreipėsi nepraleidusį vieno mėnesio termino.Dėl reikalavimo priteisti žalą už naudojimąsi žemės sklypu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal 2004 m. kovo 30 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Baumano padėklai“ 25 metams buvo išnuomotas 6070 m² ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugsėjo 9 d. tarp šios atsakovės ir ieškovės tėvo R. A. G. buvo sudaryta 6070 m² ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), terminuota nuomos sutartis – terminui iki 2015 m. rugsėjo 1 d. pagal sutarties sąlygas nustatytas 724 Eur (2500 Lt) dydžio nuomos mokestis per metus, nuomos mokestį mokant kas pusę metų. Pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, nauja sutartis sudaryta nebuvo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančias aplinkybes, laikė, jog atsakovė iki šiol naudojasi minėtu žemės sklypu, o ieškovė, kaip žemės sklypo nuomotoja, tapusi sklypo savininke po paveldėjimo, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, nustatyta tvarka ir terminais tam neprieštarauja. Byloje nesant duomenų apie tai, kad būtų iškelta byla dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį ar dėl nuomos mokesčio dydžio nustatymo, teismo nuomone, 2009 m. rugsėjo 9 d. minėto žemės sklypo terminuota nuomos sutartis tapo neterminuota, todėl jos sąlygos, tame tarpe ir nuomos mokesčio dydis, galioja ir šiuo metu, nes minėtoje sutartyje nėra numatyta, jog šiai sutarčiai pasibaigus, toliau galios ankstesnė 2004 m. kovo 30 d. nuomos sutartis.Kadangi atsakovė UAB „Baumano padėklai“ naudojasi žemės sklypu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki šiol ir nemoka nuomos mokesčio, teismas sprendė, jog ieškovei yra padaryta žala, kurią, esant visoms civilinei atsakomybei kilti sąlygoms, atsakovė privalo atlyginti, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki sprendimo priėmimo dienos (23 mėnesiai), skaičiuojant po 60,33 Eur nuomos mokesčio kas mėnesį (724:12), viso sprendimo priėmimo dienai 1387,59 Eur (60,33x23), ir toliau mokant kas mėnesį po 60,33 Eur žemės nuomos mokestį iki bus sudaryta nauja 6070 m² ploto žemės sklypo nuomos sutartis ar kitaip susitarta dėl žemės nuomos mokesčio dydžio.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. U. prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti turtinę žalą už neteisėtą neatlygintinį naudojimąsi žemės sklypu bei procesines palūkanas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti iš atsakovės UAB „Baumano padėklai“ 2500 Eur žalos už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ir po 250 Eur žalos už kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 0,6070 ha žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, bei priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo 2500 Eur dydžio skolos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 procentų metines palūkanas nuo kiekvienos 250 Eur mėnesinės žalos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kartu ieškovė prašo iš atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – 57 Eur žyminio mokesčio apeliacinėje instancijoje ir 350 Eur už apeliacinio skundo paruošimą bei 25,92 Eur žyminio mokesčio pirmojoje instancijoje, 50 Eur už UAB „Verslavita“ konsultaciją ir 155,75 Eur advokato išlaidų pirmosios instancijos teisme.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias nuomos, o ne specialiąsias – žemės nuomos teisinius santykius. Apeliantė pabrėžia, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-93/2010, 3K-3-96/2008, 3K-3-294/2006) pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, o po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuota. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso.Šiuo atveju, nesant viešojoje erdvėje duomenų apie komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypų nuomos kainas Utenos rajone, buvo remtasi Šaulių rajono komercinės paskirties objektų teritorijų žemės sklypų nuomos kainomis, t. y. vidutiniškai 17 eurų už arą. Į bylą buvo pateikta ir UAB „Verslavita“ Panevėžio skyriaus konsultacija dėl kitos (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypų nuomos kainos Utenos rajone, kurioje nurodyta, kad kitos paskirties žemės sklypų nuomos kaina Utenos rajone gali būti nuo 145 iki 252 Eur už hektarą. Šių duomenų atsakovas neginčijo ir nepaneigė. Todėl tvirtina, kad jai kiekvieną mėnesį padaroma 250 Eur dydžio žala, dėl ko už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. jai priteistina 2500 Eur žala, o nuo 2016 m. liepos 1 d. iki nuomos sutarties sudarymo – po 250 Eur kas mėnesį.Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visai nesprendė klausimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, nors toks reikalavimas buvo pareikštas. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Baumano padėklai“ prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl 2007 m. gegužės 16 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. spalio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, o taip pat dėl įpareigojimo nugriauti rekonstruotą gamybinį pastatą (dalyje dėl 276,87 m².), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (stoginę ir pjuvenų nusiurbimo įrenginį) bei įpareigojimo sutvarkyti statybvietę. Kartu apeliantas prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad neskundžia ir sutinka su sprendimo dalimi dėl priteisto žemės nuomos mokesčio, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta panaikinti išduotą statybos leidimą, statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą, kadangi šioje dalyje teismo sprendimas prieštarauja galiojančioms teisės normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nurodo, kad teismas šioje dalyje neteisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias administracinių aktų apskundimo terminų skaičiavimą bei taikymą, dėl ko nepagrįstai panaikino individualius administracinius aktus – 2007 m. gegužės 16 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. spalio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nors buvo akivaizdžiai ir žymiai praleisti jų apskundimo senaties terminai. Be to, ieškovė net neprašė atnaujinti praleistus apskundimo terminus, nepateikė jokių šių terminų praleidimo priežastis pagrindžiančių įrodymų. Mano, kad teismas akivaizdžiai nepagrįstai vertino, kad pareiškėja nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) 29 straipsnyje nustatyto 1 mėnesio individualaus administracinio akto apskundimo termino ir tai nepagrįstai motyvavo tuo, kad ieškovė informaciją ir dokumentus iš Utenos rajono savivaldybės dėl leidimo išdavimo aplinkybių gavo 2016 m. birželio 2 d., o į teismą kreipėsi 2016 m. birželio 21 d. Mano, kad toks teismo atliktas procesinių terminų skaičiavimas akivaizdžiai prieštarauja materialinėms ir procesinėms teisės normoms, kadangi Statybos leidimas buvo išduotas 2007 m. gegužės 16 d., o tuo metu žemės sklypo savininkas buvo R. A. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė šį žemės sklypą paveldėjo 2015 m. lapkričio 19. Juridinis faktas apie atliktą statybą viešame registre įregistruotas ir išviešintas 2007 m. spalio 25 d. Todėl akivaizdu, kad ankstesnis žemės sklypo savininkas R. A. G. apie galimą savo teisių pažeidimą dėl atliekamų statybos darbus jam nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype sužinojo arba turėjo sužinoti dar 2007 m. gegužės 16 d. arba vėliausiai 2007 m. spalio 25 d. Tai reiškia, kad skundas galėjo būti paduotas iki 2007 m. birželio 16 d. arba vėliausiai iki 2007 m. lapkričio 25 d. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas ieškovei terminą skundui (ieškiniui) paduoti skaičiavo iš naujo, nepagrįstai nevertindamas iki žemės sklypo nuosavybės teisės ieškovei perėjimo paveldėjimo būdu jau praėjusios senaties termino dalies. Be to, ieškovė nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo paveldėjimo teisės būdu, dėl ko jai negalėjo atsirasti daugiau teisių, nei jų turėjo testatorius, kuris, kaip jau minėta pirmiau, žinojo apie atliktus statybos darbus, tačiau jokių skundų ar ieškinių pateikęs nebuvo. Priešingai, jis dar 1999 metais atsakovei UAB „Baumano padėklai“ notariškai patvirtinu sutikimu patvirtino leidžiantis atlikti statybos darbus jam grąžinamame žemės sklype. Po juridinio fakto apie atliktą statybą įregistravimo viešame registre 2007 m. spalio 25 d. R. A. G. su skundu kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos. 2007 m. gruodžio 18 d. Žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), be paties pareiškėjo, pasirašė ir tuometinis UAB „Baumano padėklai“ direktorius V. Z.. Minėtame akte nurodyta aplinkybė, kad dėl statinių, esančių sklype, teisėtumo buvo informuotas Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas. Todėl labai tikėtina, kad dar 2007 m. spalio – gruodžio mėnesiais R. A. G. kėlė klausimą dėl UAB „Baumano padėklai“ atliktų statybos – rekonstrukcijos dabų teisėtumo, tai yra žinojo ir suprato, kad jo žemės sklype UAB „Baumano padėklai“ atliko 2007 m. gegužės 16 d. leidime nurodytus statybos – rekonstrukcijos darbus, o jų rezultatą 2007 m. spalio 25 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre. R. A. G., pasirašęs šį Aktą turėjo žinoti ir suprasti, kad informacija apie atliktus statybos – rekonstrukcijos darbus buvo perduota pagal kompetenciją institucijai, privalančiai kontroliuoti statybos darbų atlikimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau ir po to jis jokiomis gynybos priemonėmis beveik 8 metus negynė savo galimai pažeistų teisių. Visos šios faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, apeliantės nuomone, pagrindžia išvadą, kad ankstesnis žemės sklypo savininkas R. A. G. ne šiaip praleido administracinių aktų apskundimo senaties terminus, tačiau jų sąmoningai 8 metus neskundė, kadangi laikė, kad jie nepažeidžia jokių jo teisių, todėl ieškovė jo valios, kuri buvo pakankamai aiškiai išreikšta, pakeisti negali. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Baumano padėklai“ apeliacinį skundą ieškovė A. U. prašo apeliacinio skundo netenkinti, atsakovo skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad, jai kreipiantis į teismą, nebuvo suėjęs skundo (ieškinio) padavimo senaties terminas. Ieškovė pabrėžia, kad R. A. G. nebuvo tas asmuo, kuriam skundžiami administraciniai aktai buvo adresuoti. Nei vienas iš atsakovų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, kad priimant skundžiamus administracinius aktus dalyvavo R. A. G., kad tie aktai jam buvo išsiųsti. Taigi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad ji ar testatorius R. A. G. su skundžiamų administracinių aktų turiniu susipažino ankščiau nei 2016 m. birželio 2 d., nuo ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skaičiavo senaties termino pradžią. Atsiliepimu į ieškovės A. U. apeliacinį skundą atsakovė Utenos rajono savivaldybės administracija prašo šio apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, kadangi apeliacinio skundo dalykas nėra susijęs su jos kompetencija ir vykdomomis funkcijomis. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Baumano padėklai“ apeliacinį skundą ši atsakovė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai nevertino byloje esančių įrodymų apie R. A. G. 1999 metais duotą notarinį sutikimą bei senaties termino suėmimą individualaus administracinio akto apskundimui. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo parteiktą apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos priteisimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į atsakovės UAB „Baumano padėklai“ apeliacinį skundą nurodoma, kad pritaria tai jo daliai, kuria prašoma panaikinti teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmesta ieškovės ieškinio dalis dėl 2007 m. spalio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Atsiliepimu kartu pritariama apeliantės UAB „Baumano padėklai“ apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ieškovės ieškinio padavimo terminus, nes teismas, skaičiuodamas terminus ieškovės ieškiniui paduoti, juos skaičiavo iš naujo ir neatsižvelgė į tai, kad iki žemės sklypo nuosavybės teisės ieškovei perėjimo pavedėjimo būdu jau buvo praėjusi senaties termino dalis. Atsiliepimu į ieškovės pateiktą apeliacinį skundą atsakovė UAB „Baumano padėklai“ prašo ieškovės A. U. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyta teismų praktika prieštarauja pateikto apeliacinio skundo reikalavimams, kadangi net ir aptariamoje teismų praktikoje yra nurodoma, jog žemės nuomos sutarties pasibaigimo pasekmės yra susijusios su valstybinės, o ne privačios žemės nuoma. Taigi apeliantės keliami reikalavimai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žemės nuomos mokesčio ieškovės naudai priteisimo yra naikinama ir šioje dalyje civilinė byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovės UAB „Baumano padėklai“ apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2007 m. gegužės 16 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. spalio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, o taip pat įpareigojimo nugriauti rekonstruotą gamybinį pastatą (dalyje dėl 276,87 m².), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (stoginę ir pjuvenų nusiurbimo įrenginį) bei įpareigojimo sutvarkyti statybvietę yra panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. G. atkurtos nuosavybės teisės į tris 6,7570 ha bendro ploto tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini), tame tarpe į 0,6070 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris paveldėjimo pagrindu po ieškovės tėvo R. A. G. mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovei A. U.. Šiame žemės sklype yra statiniai: gamybinis pastatas, pastatytas 1988 m., kuris rekonstruotas 2007 metais, kiemo statiniai (lauko tualetas) bei kiemo statiniai (stoginė, pjuvenų nusiurbimo įrenginys), kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Baumano padėklai“.Utenos rajono savivaldybės administracija 2016 m. birželio 2 d. raštu ieškovei pateikė atsakymą ir dokumentų kopijas, iš kurių matyti, jog 2007 m. gegužės 16 d. UAB „Baumano padėklai“ kreipėsi į Utenos rajono savivaldybę su prašymu išduoti statybos leidimą priestato prie gamybinio pastato projekto korektūrai (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu buvo pateikti: žemės sklypo nuosavybės, nuomos ar kitos naudojimo teisės dokumentas - NTR centrinio duomenų banko 2004 m. gegužės 20 d. išrašas, pagal kurio duomenis 0,6070 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei, statinio projektas, statybos techninės priežiūros sutartis. Savivaldybės administracija taip pat pateikė 2004 m. kovo 30 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Baumano padėklai“ 25 metams buvo išnuomotas 6070 m² ploto žemės sklypas, Utenos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2007 m. gegužės 16 d. posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, jog rekomenduojama išduoti statybos leidimą bei 2007 m. gegužės 16 d. Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statinio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2007 m. spalio 18 d. buvo surašytas statinio – medienos apdirbimo cecho, įrengto rekonstruotose daržovių sandėlio patalpose, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini).Pirmosios instancijos teisme vykusio šios civilinės bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. tarp atsakovės UAB „Baumano padėklai“ ir ieškovės tėvo R. A. G. buvo sudaryta 6070 m² ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), terminuota nuomos sutartis iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Pagal sutarties sąlygas numatytas nuomos mokestis 724 Eur (2500 Lt) per metus, nuomos mokestį mokant kas pusę metų. Be to, pagal žodinį R. A. G. skundą Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento vyriausiasis specialistas A. J. 2007 m. gruodžio 18 d. surašė žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktą, tikrinimo metu žemės naudojimo pažeidimų nenustatyta, dėl statinių teisėtumo nuspręsta informuoti Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentą, su šiuo aktu supažindintas pareiškėjas R. A. G. ir UAB „Baumano padėklai“ direktorius V. Z..

Dėl ieškovės A. U. apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog, 2015 m. rugsėjo 1 d. pasibaigus 2009 m. rugsėjo 9 d. terminuotai žemės sklypo nuomos sutarčiai, sudarytai tarp R. A. G. ir atsakovės UAB „Baumano padėklai“, sutartis tapo neterminuota, dėl ko ieškovei visiškai nepagrįstai nebuvo priteista jos prašoma priteisti žala už tai, kad atsakovė neatlygintinai naudojosi aptariamu žemės sklypu. Ieškovė tvirtina, kad, esant specialiosioms teisės normoms, reglamentuojančioms žemės nuomos santykius, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi bendrosiomis nuomos nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.481 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu iš esmės sutinka. Pabrėžtina, jog teismas nagrinėja bylą tik pareikštų reikalavimų ribose ir analizuoja bei vertina tik tas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Tai yra teismas gali nagrinėti tik tokį ginčą, kokį savo pasirinktiems atsakovams kelia ieškovas, ir pagal byloje surinktą medžiagą spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-554/2000; 3K-3-483/2004). CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.Nagrinėjamu atveju ieškovė A. U., kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, reikalavo priteisti žalą už tai, kad atsakovė UAB „Baumano padėklai“ pasibaigus žemės nuomos sutarčiai neteisėta naudojasi ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Taigi ieškinio dalykas buvo žalos už neteisėtą naudojimąsi žemės sklypu atlyginimas. Iš ieškinio kartu matyti ir tai, jog ieškovė vertino, kad terminuota žemės sklypo nuomos sutartis yra pasibaigusi, o nauja šio žemės sklypo nuomos sutartis nėra sudaryta. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškovės pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo, o ieškinį iš dalies dėl piniginių sumų priteisimo tenkino visiškai kitu faktiniu ir teisiniu pagrindu. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 4.681 straipsnio nuostatomis ir sprendė, jog žemės nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Baumano padėklai“ tapo neterminuota. Tačiau apeliaciniu skundu ieškovė A. U. nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir teisinio santykio kvalifikavimu, iš esmės nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo jos reikalavimo dėl žalos atlyginimo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai prieštarauja nutarties 31 punkte nurodytoms CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, kadangi pirmosios instancijos teismas, nesant tam jokio pagrindo, peržengė ieškovės pareikšto reikalavimo ribas, savo iniciatyva pripažino tarp šalių esant sudarytą neterminuotą žemės nuomos sutartį, kai tuo tarpu ieškovė tvirtino, jog jokie sutartiniai santykiai šalių nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. nesieja, atsakovė UAB „Baumano padėklai“ ieškovei nuosavybės teise priklausančia žeme naudojasi be teisinio pagrindo, dėl ko jai turi būti priteisiama žala. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimų priteisti žalą, procesines palūkanas teisėtumo ir pagrįstumo, dėl ko dalis ieškinio reikalavimų iš esmės liko išvis neišnagrinėta.Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo už naudojimąsi žemės sklypu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta bylą šioje dalyje (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šių procesinės teisės pažeidimų pats ištaisyti negali, kadangi ieškinio reikalavimų dalis, susijusi su žalos atlyginimu dėl neteisėto naudojimosi žemės sklypu, pirmosios instancijos teismo išvis nebuvo nagrinėta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ieškovei priteisimo ir, atsižvelgdamas dar ir į tai, jog faktinių aplinkybių, sudarančių ieškinio dalyką dėl ieškovės patirtos žalos, kurios nebuvo tiriamos pirmosios instancijos teisme, nustatymas bei vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos tvarka, grąžina civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Teisėjų kolegijos nuomone, kaip pagrįstai nurodoma ieškovės A. U. apeliaciniame skunde, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal CK 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina joje nurodytas nuomos terminas. CK Šeštosios knygos XXVIII skyriaus nuomos bendrųjų nuostatų skirsnio CK 6.481 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu pasibaigus nuomos terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Civilinio kodekso skirstymas į atitinkamus skyrius, o tų skyrių skirstymas į skirsnius leidžia daryti išvadą, kad kodekso XXVIII skyriuje yra reglamentuojama nuomos sutarčių grupė, kuriai yra taikytinos ir šios grupės nuomos sutarčių bendrosios nuostatos, taip pat ir CK 6.481 straipsnis, reglamentuojantis šios grupės terminuotų nuomos sutarčių tapimo neterminuotomis tvarką. Tuo tarpu žemės nuomos sutarties nuostatos yra neatsitiktinai išdėstytos jau kitame – CK XXIX skyriuje, kuris nustato būtent žemės nuomos sutarties, kuri dėl specifinio sutarties dalyko turi savitus bruožus, pasibaigimo nuostatas. Pagal CK XXIX skyriaus 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Todėl pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, taigi po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-294/2006, 3K-3-96/2008, 3K-3-93/2010 ir kt.).Be to, pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant civilinę bylą šioje dalyje yra reikšminga nustatyti, ar ieškovės A. U. reikalaujamos žalos, kuri yra apskaičiuota už 6070 m² žemės sklypo plotą, ar, nustatant galimą žalos dydį, nereikia įvertinti pastatais užstatyto ploto, ar ieškovė nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. išties neturėjo galimybės naudotis atsakovės UAB „Baumano padėklai“ pastatais neužstatyta žemės sklypo dalimi.

Dėl atsakovės UAB „Baumano padėklai“ apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Baumano padėklai“ prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2007 m. gegužės 16 d. leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. spalio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, o taip pat įpareigojimo nugriauti rekonstruotą gamybinį pastatą (dalyje dėl 276,87 m².), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (stoginę ir pjuvenų nusiurbimo įrenginį) bei įpareigojimo sutvarkyti statybvietę. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ABTĮ nuostatų ir jose įtvirtino 1 mėnesio senaties termino ieškovės reikalavimams dėl individualaus administracinio akto pareikšti, neatsižvelgė, jog R. A. G. dar 1999 metais buvo davęs notariniu būdu patvirtintą sutikimą dėl statybos darbų jam grąžinamame žemės sklype, kad jis žinojo apie 2007 metais atliktus statybos darbus, šių atliktų darbų teisėtumo neskundė, ieškovė, kaip įpėdinė, negalėjo paveldėti daugiau teisių, nei jų turėjo testatorius. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, tenkinęs ieškovės reikalavimus dėl statybos leidimo bei statinio pripažinimo tinkamu akto panaikinimo bei įpareigojimo nugriauti nurodytus statinius, netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senatį, dėl ko šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys šioje dalyje atmetamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS325-575/2010). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS8-61/2012, Nr. TA8:,8-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra nurodęs, jog ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, kad 2007 m. gegužės 16 d. leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. spalio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra individualūs administraciniai aktai. Atsižvelgiant į tai, jų apskundimo tvarką reglamentuoja ABTĮ, kurio 29 straipsnyje numatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vieno mėnesio terminas taip pat buvo nustatytas ir ieškovės ginčijamų individualių administracinių aktų metu galiojusioje ABTĮ redakcijoje (30, 33 straipsniai). Ieškovė A. U. ieškinį, kuriuo taip pat prašė panaikinti aptariamus 2007 metų statybos leidimą bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, padavė tik 2016 m. birželio 21 d., tai yra daugiau kaip po 9 metų nuo šių administracinių aktų priėmimo, kas akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, jog yra suėję individualių administracinių aktų apskundimo senaties terminai, kuriuos atsakovai nagrinėjat šią civilinę bylą prašė taikyti bei kurių ieškovė neprašė atnaujinti.Teisėjų kolegija pabrėžia, jog byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog R. A. G. nežinojo apie ieškovės skundžiamus individualius administracinius aktus, kas leistų vertinti, kad ieškovė galėjo įgyti teisę juos skųsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad juridinis faktas apie atliktas statybas išviešintas jį įregistravus viešajame registre 2007 m. spalio 25 d. Taigi ankstesnis žemės sklypo savininkas R. A. G. apie galimą savo teisių pažeidimą UAB „Baumano padėklai“ atliekant statybos darbus jam nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype sužinojo arba turėjo sužinoti dar 2007 metais, dėl ko skundas dėl šių individualių administracinių aktų galėjo būti paduotas vėliausiai iki 2007 m. lapkričio mėnesio pabaigos. Nepaisant to, palikėjas R. A. G. dar 1999 m. rugpjūčio 13 d. notariškai patvirtintu (Utenos rajono I-ojo notaro biuro notarė D. M.) Sutikimu Registro Nr. (duomenys neskelbtini) davė UAB „Baumano padėklai“ sutikimą atlikti statybos darbus jam grąžinamame žemės sklype, kas reiškia, kad jis žinojo, kad šie statybos darbai turi būti atlikti. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog R. A. G., atkūrus jam nuosavybės teisę į žemės sklypą, būtų ginčijęs 2004 m. kovo 30 d. žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Baumano padėklai“. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie R. A. G. ketinimą ar siekį nutraukti sudarytą žemės nuomos sutartį ir po juridinio fakto apie atliktą statybą įregistravimo viešame registre 2007 m. spalio 25 d. Byloje nustatyta, kad R. A. G. su skundu kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos. 2007 m. gruodžio 18 d. buvo surašytas Žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, be paties pareiškėjo, pasirašė ir tuometinis UAB „Baumano padėklai“ direktorius V. Z.. Akte nurodyta aplinkybė, kad dėl statinių, esančių sklype, teisėtumo buvo informuotas Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad R. A. G. būtų kreipęsis su skundais į Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentą ir siekęs panaikinti atsakovei UAB „Baumano padėklai“ išduotą statybos leidimą ar statybos padarinius. Visi šie byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai vertinti, kad R. A. G. dar 2007 m. spalio-gruodžio mėnesiais sužinojo apie atsakovės UAB „Baumano padėklai“ atliktus statybos – rekonstrukcijos darbus, kuriems jis dar 1999 metais buvo davęs notarine tvarka patvirtintą sutikimą, tačiau pagal bylos duomenis nesiekė nutraukti su atsakove UAB „Baumano padėklai“ sudarytos žemės nuomos sutarties ar skųsti individualių administracinių aktų, susijusių su atsakovės atliktais statybos – rekonstrukcijos darbais. Kartu nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog būtų egzistavusios aplinkybės, objektyviai užkirtusios R. A. G. kelią laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti 2007 m. gegužės 16 d. statybos leisimą ar 2007 m. spalio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Šios aplinkybės leidžia atmesti kaip nepagrįstus ir ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodytus argumentus, jog R. A. G. negalėjo žinoti apie atliekamus statybos darbus, kadangi nė vienas iš individualių administracinių aktų nebuvo jam adresuotas ir išsiųstas. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad senaties terminas dėl individualių administracinių aktų apskundimo buvo suėjęs dar R. A. G. būnant gyvam, t. y. iki 2015 metų, dėl ko, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, senaties terminas negalėjo būti pradėtas skaičiuoti iš naujo ieškovei A. U. paveldėjus R. A. G. turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl palikimo priėmimo ne kartą pažymėta, jog palikimo priėmimas yra universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų priėmimas, neatsižvelgiant į tai, ar įpėdinis žinojo ar nežinojo apie atitinkamas palikėjo teises ir pareigas. Palikimo negalima priimti dalimis. Jeigu įpėdinis pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį, tai pripažįstama, kad jis priėmė visą palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą, pagal jį negali pereiti daugiau teisių, nei jų turėjo palikėjas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir jų apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-240/2008; 3K-3-583/2013). Atsižvelgdama į visus pirmiau išdėstytus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias individualių administracinių aktų apskundimo senaties terminus bei jų skaičiavimą (ABTĮ 29 straipsnis), netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su palikėjo R. A. G. turimais duomenimis bei galimybe skųsti individualius administracinius aktus, dėl ko šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl ši teismo sprendimo dalis naikinama, priimamas naujas sprendimas ieškovės reikalavimus dėl 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. spalio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, dėl įpareigojimo statytoją UAB „Baumano padėklai“ savo lėšomis per šešių mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą nugriauti rekonstruotą gamybinį pastatą (dalyje dėl 276,87 m2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (stoginę ir pjuvenų nusiurbimo įrenginį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės A. U. apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies ir šioje dalyje civilinė byla perduodama nagrinėti iš naujo, o atsakovės UAB „Baumano padėklai“ apeliacinis skundas yra tenkinamas visiškai ir priimamas sprendimas dalį ieškinio reikalavimų atmesti, naikinama skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo. Teisėjų kolegijos nuomone, galutinai išsprendus visus reikalavimus, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos pilnai ir teisingiau (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais

nusprendžia:

panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir nuspręsta panaikinti 2007 m. gegužės 16 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti 2007 m. spalio 18 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė UAB „Baumano padėklai“ įpareigota per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti rekonstruotą gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (276,87m²), kiemo statinius (lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (stoginę (duomenys neskelbtini), pjuvenų nusiurbimo įrenginį (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės A. U. ieškinį atmesti.

Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovės UAB „Baumano padėklai“ ieškovės A. U. naudai priteista 1387,59 Eur žemės nuomos mokesčio, tarp šalių paskirstytos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, atmestas reikalavimas priteisti procesines palūkanas ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.