Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-134-932/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-31
Bylos Nr.
AN2-134-932/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02303-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-134-932/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02303-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1; 16.9.10; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo S. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. S. R. 2020 m. liepos 6 d., apie 13.59 val., Vilniuje, Ukmergės g. 283B, vairuodamas automobilį ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono ta pačia eismo juosta ir kryptimi dviračiu važiuojančiam nukentėjusiajam M. R., jį kliudė ir abi transporto priemones apgadino; iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 219.1, 219.4 punktų reikalavimus; eismo įvykio metu M. R. padarė nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir 1 386,65 eurų turtinę žalą (viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį).

2. Šiuos S. R. veiksmus pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. Už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teismas S. R. paskyrė 200 eurų dydžio baudą, o už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – 1 400 eurų dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę teismas subendrino ir S. R. paskyrė 1 400 eurų dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

3. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarimu, S. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai tyrimui papildyti; 2) nenustačius pagrindo dėl bylos grąžinimo, jo veiksmus vertinti tik pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais.

3.1. Pirmiausia apeliantas nurodo, jog surašytas nutarimas akivaizdžiai neatitinka įstatymo reikalavimų, kas užkirto asmeniui galimybę tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir sudarys esminę kliūtį teismui išsamiai išnagrinėti skundą, atsakyti į visus pateiktus argumentus. Toliau apeliantas cituoja ANK nuostatas ir teismų praktiką, susijusią su administracinio nusižengimo protokolo surašymu, jo turiniu. Apeliantas teigia, kad nėra aišku, kuria KET redakcija yra vadovaujamasi protokole. Be to, protokole nurodyti KET punktai (9, 126, 222) niekaip nesusiję su jo esą padarytais ANK pažeidimais, kas turėtų būti vertinama kaip jo teisės į gynybą suvaržymas.

3.2. Toliau apeliantas skunde aptaria nukentėjusiojo dviratininko M. R. veiksmus, mano, kad teismas juos įvertino neteisingai. Apelianto teigimu, neatitinka tikrovės nukentėjusiojo teiginiai, kad šis turėjo važiuoti kelio važiuojamąja dalimi, nes šalia nebuvo įrengti dviračių takai. Apeliantas savo poziciją grindžia remdamasis liudytojo policijos pareigūno A. K. parodymais, eismo įvykio vietos schema, savo atstovo advokato L. Bagdono pateiktomis nuotraukomis, paties teismo advokatui persiųstomis nuotraukomis, Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje pateikiama informacija. Apeliantas laikosi pozicijos, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atkarpoje ties Vilnius, Ukmergės g. 283B nebūtų įrengtas dviračių takas, jis būtų remontuojamas ar netinkamas važiuoti.

3.3. Toliau apeliantas atkreipia dėmesį į paties dviratininko padarytus pažeidimus, o būtent tai, kad jis važiavo tinkamai nesukomplektuotu dviračiu, ne su tinkama apranga. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis važiavo dviračiu, kuriame nėra garso signalo, iš šono ant ratų stipinų nepritvirtinti oranžiniai atšvaitai, dviračio priekyje nebuvo baltos spalvos žibinto, o nukentėjusysis nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais. Apeliantas mano, kad savo veiksmais pats dviratininkas pažeidė KET 56, 57, 64 punktus, tačiau teismas to visai nevertino. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad dviratininkas šiuo atveju negalėjo važiuoti dviračių taku (nepagrįstai vertindamas ratų siaurumą, padangų slėgį, gatvės, šaligatvio ir dviračių tako išsidėstymą (reljefą)), nes KET neišskiria, kokiais dviračiais galima važiuoti tik dviračių takais, o kokiais tik keliu. Mano, kad esant akivaizdiems dviratininko KET pažeidimams, byla turi būti grąžinama Vilniaus apskrities VPK tyrimui papildyti.

3.4. Toliau apeliantas skunde pasisako dėl jo esą pasišalinimo iš įvykio vietos. Apeliantas neneigia, kad jis galėjo kliudyti dviratininką, tačiau teigia, kad to nepajautė ir nepastebėjo, važiavo leistinu greičiu, visą laiką susikoncentravęs žiūrėjo į priekį, automobilyje garsiai grojo muzika. Nors vėliau pastebėjo apgadintą dešinį veidrodėlį, į tai neatkreipė dėmesio, o apie patį įvykį sužinojo tik iš draugo, kuriam priklauso transporto priemonė. Skunde jis pacituoja liudytojos S. M. parodymus. Ši liudytoja teigė, kad S. R. prieš įvykį per kairės pusės automobilio langą bendravo su kito automobilio vairuotoju. Pasak apelianto, akivaizdu, kad tuo metu, kai jo dėmesys buvo nukreiptas į kitą automobilį, taip pat į kelio priekį, jis galėjo nepastebėti kontakto su dviratininku, nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis. Be to, net ir pats teismas konstatavo, kad eismo įvykį apeliantas padarė būdamas itin neatidus, o ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Pasak apelianto, nors ir galima sutikti, kad jis padarė ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau neįrodyta, kad jis padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

3.5. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tiek vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, tiek ANK 426 straipsnio 7 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už teismo nustatytus nusižengimus galima skirti, tačiau neprivaloma. Nei tai, kad anksčiau yra teistas, nei tai, kad anksčiau baustas už administracinių nusižengimų padarymą, neduoda pagrindo teigti, kad jam šiuo atveju turėjo būti skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šioje byloje tokia poveikio priemonė neturėtų būti paskirta. Be to, apeliantas savo kaltę dėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, žalą yra atlyginusi draudimo bendrovė, o eismo įvykiui įtakos turėjo ir paties dviratininko KET pažeidimai, todėl už minėtą nusižengimą turėtų būti paskirta minimali bauda.

Atsiliepimas

4. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į skundą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžiama, kad nėra pagrindo išvadai, jog važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi nukentėjusysis būtų pažeidęs KET reikalavimus. Automobilio apgadinimas buvo vairuotojo matomumo zonoje, be to, teisme apklausta liudytoja parodė, kad vairuotojas po kontakto kiek pristabdė ir tada padidino greitį, kas rodo, kad jis iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Nurodoma, kad S. R. 21 kartą yra baustas už įvairius administracinius nusižengimus/teisės pažeidimus, taip pat ne sykį teistas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarimą ginčija įvairiais aspektais: tiek dėl teismo nustatytų administracinių nusižengimų, tiek dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, tiek dėl esą padarytų teisės į gynybą pažeidimų. Taigi, nagrinėdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas toliau atskirai pasisako dėl skunde keliamų klausimų.

Dėl teisės į gynybą pažeidimo

6. Apeliantas skunde teigia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje buvo pažeista jo teisė į gynybą. Nors skunde teisės į gynybą pažeidimas grindžiamas teiginiais dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio nutarimo surašymo, vis tik toliau skunde jis nurodo aplinkybes, susijusias ne su nutarimo, o su administracinio nusižengimo protokolo surašymu, taip pat nurodo būtent administracinio nusižengimo protokolo turinį reglamentuojančias normas. Teismo vertinimu, būtent su netinkamu administracinio nusižengimo protokolo surašymu apeliantas sieja savo teisės į gynybą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra išvardijamas išsamus sąrašas aplinkybių ir duomenų, kurie turi būti nurodyti surašytame administracinio nusižengimo protokole. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nevardina visų duomenų ir aplinkybių, kurie turi būti nurodyti administracinio nusižengimo protokole. Teismas tik pažymi, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas laikantis ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, iš jo yra aiškus administracinį nusižengimą padaręs asmuo, įvykio aplinkybės (laikas, vieta, įvykio esmė), yra nurodyti tiek administracinę atsakomybę numatantys ANK straipsniai, tiek ir pažeidimus konkretizuojantys KET punktai. Čia atkreiptinas dėmesys, jog administracinio nusižengimo protokole apelianto pažeisti KET punktai buvo nurodyti kiek netiksliai, pirmosios instancijos teismas apelianto pažeistus KET punktus patikslino, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad buvo surašytas reikalavimų iš esmės neatitinkantis administracinio nusižengimo protokolas.

8. Atmestinas apelianto teiginys, kad nėra aišku, kuria KET punktų redakcija šiuo atveju buvo vadovautasi. Administracinių nusižengimų teisenoje galioja bendra nuostata, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju įstatymo redakcija, kuria yra vadovaujamasi priimant procesinį sprendimą, atskirai nėra nurodoma. Pagrindas nurodyti, kuria redakcija vadovaujasi teismas priimdamas sprendimą kyla tik tuo atveju, jei po administracinio nusižengimo padarymo pasikeičia byloje taikytinas teisės aktas (konkreti jo nuostata). Šiuo atveju po administracinių nusižengimų padarymo bylai aktualios KET nuostatos nepasikeitė, teismas vadovavosi KET nuostatų redakcija, galiojusia nusižengimų padarymo metu ir jos atskirai nurodyti (išskirti) nebuvo pagrindo.

9. Toliau apeliantas pasisako dėl administracinio nusižengimo protokole inkriminuotų KET punktų ir mano, kad protokole nurodyti KET punktai – 9, 126 ir 222 – nėra niekaip susiję su jo padarytais pažeidimais. Čia pirmiausia pastebėtina, kad, kaip minėta, apylinkės teismas patikslino administracinio nusižengimo protokole nurodytus pažeistus KET punktus ir vietoje KET 222 punkto kaip taikytinus šioje byloje nurodė KET 219.1 ir 219.4 punktus. Pabrėžtina, kad, priešingai nei mėgina įrodyti apeliantas, KET 9, 126, 219.1 ir 219.4 punktai būtent ir apibūdina apelianto padarytus nusižengimus, kadangi šiuose KET punktuose yra įtvirtinama vairuotojo pareiga būti atsargiam kelyje, laikytis saugaus atstumo nuo priekyje esančių transporto priemonių, palikti tokius tarpus iš šonų, kad eismas būtų saugus, nustato, kokių veiksmų turi imtis transporto priemonės vairuotojas įvykus eismo įvykiui.

10. Galiausiai atkreiptinas dėmesys, kad viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas naudojosi profesionalaus teisininko – advokato pagalba. Tiek pats asmeniškai, tiek jo atstovas buvo aktyvūs bylos nagrinėjimo dalyviai. Apeliantui buvo gerai žinoma, dėl kokių aplinkybių yra nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog tiriant ir nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą būtų padaryta kokių nors pažeidimų, sudarančių pagrindą įžvelgti pažeistą apelianto teisę į gynybą.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu pripažino, kad apeliantas padarė ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 423 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį KET pažeidimą. Apeliantas pateiktame skunde neneigia galėjęs nepastebėti ir kliudyti dviračiu važiavusį nukentėjusįjį M. R. Kita vertus, apeliantas skunde nemažai dėmesio skiria dviračio vairuotojo veiksmų aptarimui. Apeliantas akcentuoja, kad nukentėjusysis nepagrįstai važiavo dviračiu kelio važiuojamąja dalimi, vairavo tinkamai nesukomplektuotą dviratį, nedėvėjo KET reikalavimų atitinkančios aprangos, kas esą turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Iš to galima numanyti, kad apeliantas ginčija, kieno konkrečiai veiksmai – jo ar nukentėjusiojo M. R. buvo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi.

12. Analizuodamas nukentėjusiojo dviratininko veiksmus, apeliantas pirmiausia ginčija tai, ar nukentėjusysis turėjo teisę važiuoti dviračiu važiuojamąja kelio dalimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas aptaria KET nustatytą reguliavimą. KET 64.1 punkte yra nustatyta, kad dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytus atvejus. KET 57 punkte nurodoma, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus KET 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.

13. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis M. R. parodė, kad nuo Šeškinės poliklinikos iki P. Žadeikos g. sankryžos yra dviračių takas, ties P. Žadeikos g. jis persivedė dviratį į kitą pusę, kur dviračių tako nėra, todėl važiavo keliu. Ukmergės g. 283B, kur buvo partrenktas, ant kelio dangos matyti dažais pažymėta dviračių eismui skirta kelio dalis. Jis važiavo su plento dviračio ratais, borto aukštis 20 cm ir ant jo užvažiuoti nebuvo galimybės. Toliau toje vietoje, kurioje teoriškai galėtų įvažiuoti į dviračių taką, dviračių takas yra prastos būklės, tokios būklės dviračių taku važiuoti su plentiniu dviračiu negalima, nes būtų sugadintos padangos (2 t., b. l. 1-5).

14. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė nemažą dėmesį kelio sudėtinių elementų, kelio ženklinimo nustatymui, dviračių takų, pėsčiųjų ir dviračių takų, dviračių juostų, šaligatvių būklei nustatyti, dėl to buvo atnaujintas įrodymų tyrimas. Vykdant teismo pavedimą buvo apžiūrėta Ukmergės g. atkarpa nuo P. Žadeikos g. pastato Nr. 279 iki Ukmergės g. pastato Nr. 297A. Kaip matyti iš kelių eismo įvykių vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 173-184), už sankryžos su P. Žadeikos g. dviračių tako nebuvo – nebuvo nei kelio ženklo, nei horizontaliojo ženklinimo su kelio simboliu, nei jokio kitokio išskyrimo (skirtinga danga, nubrėžtos linijos ir t. t.), iš ko būtų galima suprasti, kad tam tikra erdvė yra skirta dviračių eismui. Tik už autobusų stotelės paviljono atsiranda šaligatvio išplatėjimas ir šaligatvis yra raudonų plytelių juosta yra perskiriamas į dvi dalis, viena kurių (tolimesnė nuo važiuojamosios kelio dalies) yra pažymima horizontaliuoju dviračio ženklinimu ir skiriama dviračių eismui.

15. Vertinant nukentėjusiojo veiksmų teisėtumą, svarbu tai, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tęsdamas savo judėjimą už Ukmergės g. sankryžos su P. Žadeikos g., pagal KET nuostatas nukentėjusysis dviratininkas turėjo dvejopą teisėtą pasirinkimą. Jis galėjo arba važiuoti šaligatviu, arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis pasirinko būtent pastarąjį variantą ir tokiu pasirinkimu KET nuostatų nepažeidė. Tiesa, pats eismo įvykis kilo toje Ukmergės g. dalyje, ties kuria šaligatvyje jau buvo išskirta ir paženklinta atskira erdvė, skirta dviračių eismui, tačiau čia pritartina pirmosios instancijos teismo, nevertinusio šios aplinkybės formaliai, išvadoms. Išties labai svarbu, jog būtų sudarytos ne tik formalios, bet ir realios sąlygos dviratininkams važiuoti dviračių eismui skirta erdve. Šiuo atveju iš kelių eismo įvykių vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 173-184) matyti, kad eismo įvykio vietoje kelio važiuojamoji dalis nuo šaligatvio ir dviratininkų eismui skirtos jo dalies yra atskirta borteliu, specialus nuolydis nėra įrengtas. Vadinasi, saugiai, nekeliant grėsmės eismo saugumui, užvažiuoti ant dviračių eismui skirtos šaligatvio dalies nebuvo objektyvios galimybės. Tokioje situacijoje natūraliai svarstytinas kitas elgesio variantas – sustoti ir užsikelti dviratį ant šaligatvio dalies, skirtos dviračių eismui, tačiau tai taip pat nebūtų saugus veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad dviratis turėtų būti stabdomas kelio važiuojamoje dalyje. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusysis M. R. turėjo teisę važiuoti dviračiu kelio važiuojamąja dalimi ir tokiais savo veiksmais KET 57 punkto pažeidimo nepadarė.

16. Toliau pasisakytina dėl nukentėjusiojo aprangos ir jo dviračio komplektacijos. Byloje esančiame kompaktiniame diske pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 115), iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusysis vilkėjo baltos ir juodos spalvų liemenę su ryškiais logotipais, taip pat dėvėjo baltos spalvos šalmą. Nors iš pateiktų nuotraukų galima pastebėti, kad nukentėjusiojo dviratis galimai turėjo tam tikrų komplektacijos trūkumų (pvz., iš nuotraukų matyti, kad ant dviračio ratų stipinų nėra oranžinių šviesą atspindinčių atšvaitų), tačiau jie niekaip nenulėmė pagrindinės eismo įvykio kilimo priežasties. Iš byloje esančių nuotraukų spręstina, kad eismo įvykis įvyko gerai apžvelgiamoje vietoje (nėra pastatų, kitų objektų, reljefo kliūčių, trukdančių matyti kelio plotą), esant normalioms oro sąlygoms (iš nuotraukų matyti, kad yra apsiniaukę, tačiau nuotraukose nesunkiai įžvelgiami tolumoje esantys pastatai), viduryje dienos. Neturima duomenų, kad įvykio metu būtų buvęs neįprastai didelis (net ir turint galvoje tą dieną buvusią nedarbo dieną dėl valstybinės šventės) transporto priemonių judėjimas. Byloje nenustatyta, kad dviratininkas būtų atlikęs staigius, neprognozuojamus veiksmus. Taigi automobilio vairuotojui nebuvo jokių objektyvių kliūčių, dėl kurių jis galėtų nepastebėti ta pačia eismo kryptimi judančio dviratininko. Eismo įvykį lėmė vien tik paties apelianto neatidumas vairuojant automobilį. Teismo vertinimu, apeliantas nebuvo pakankamai susikoncentravęs į automobilio vairavimą. Tai matyti iš jo paties parodymų (1 t., b. l. 85-90), o taip pat ir liudytojos parodymų (1 t., b. l. 131-136). Antai, pats apeliantas neneigia, kad vairuodamas garsiai klausėsi muzikos. Be to, tiek jis, tiek liudytoja parodė, jog sustojęs prie Ukmergės g. ir P. Žadeikos g. sankryžos apeliantas pabendravo su greta sankryžoje sustojusio kito automobilio vairuotoju. Taigi, būdamas prie automobilio vairo, apeliantas užsiėmė ne tik transporto priemonės vairavimu, bet ir pašaliniais veiksmais, kurie nukreipė apelianto dėmesį ir sukliudė pastarajam laiku pastebėti kelio važiuojamąja dalimi judantį dviratininką, todėl būtent apelianto veiksmai pagrįstai pripažinti pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi.

17. Byloje yra nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam M. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 25). Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Nustačius, kad šis sužalojimas padarytas eismo įvykio metu, o eismo įvykio pagrindine priežastimi yra apelianto padaryti KET pažeidimai, laikytina esant įrodyta S. R. kaltę padarius ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį

18. Apeliantas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu taip pat buvo pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. ANK 426 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

19. Apeliantas kategoriškai nesutinka padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pastarasis laikosi pozicijos, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukė ne dėl tyčinio siekio išvengti teisinės atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą, o todėl, jog vairuodamas automobilį nepastebėjo bei neužfiksavo kontakto su dviratininku. Apelianto teigimu, apie eismo įvykį jis sužinojo tik iš savo draugo, kuriam priklauso įvykio metu vairuotas automobilis. Vis tik byloje surinkti įrodymai paneigia tokią apelianto versiją.

20. Teismas pažymi, kad byloje esančioje eismo įvykio schemoje (1 t., b. l. 4) yra pažymėtos po eismo įvykio likusios automobilio nuolaužos. Šios nuolaužos užfiksuotos ir kompaktiniame diske esančiose nuotraukose (1 t., b. l. 115). Vienoje iš nuotraukų yra matyti ant šaligatvio besimėtanti gana nemaža automobilio šoninio veidrodėlio dangtelio dalis. Kitoje nuotraukoje, kurią padarė eismo įvykio liudytoja, užfiksuotas tolstantis automobilis ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nors nuotraukoje jį vairavusio asmens nematyti, apeliantas neneigia, kad tai buvo jis), kurio kairysis šoninio vaizdo veidrodėlis yra nulaužtas. Tiek užfiksuotos nuolaužos, tiek ir nulūžęs kairysis šoninis veidrodėlis leidžia spręsti, kad automobilio ir dviračio kontaktas buvo stiprus ir teismui nėra abejonių, kad apeliantas tokį smūgį turėjo pajusti. Nors pastarasis tikina apie eismo įvykį sužinojęs tik vėliau iš draugo, o į apgadintą veidrodėlį neatkreipęs dėmesio, tokia jo versija laikytina gynybine ir yra vertintina kritiškai. Pabrėžtina, jog šiuo atveju veidrodėlis buvo ne minimaliai apgadintas, o nulaužtas taip, kad išsyk po eismo įvykio jis nebebuvo tinkamas naudoti pagal savo tiesioginę paskirtį, taigi, nė kiek neabejotina, kad apeliantas, tuo metu turėjęs didesnių nei septynerių metų vairavimo stažą (1 t., b. l. 24), tokį automobilio defektą turėjo pastebėti nedelsiant ir, įvertinęs tai, kad važiuoti be tinkamai funkcionuojančio dešiniojo šoninio vaizdo veidrodėlio nėra saugu, spręsti dėl galimybės toliau tęsti važiavimą automobiliu. Nepaisydamas to, apeliantas ne tik nesustojo, bet, kaip nurodė liudytoja, netgi dar labiau padidino greitį, dėl ko pastaroji negalėjo jo pasivyti ir spėjo tik nufotografuoti (1 t., b. l. 131-136). Toks apelianto elgesys, teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir, pažeisdamas KET 219.1 ir 219.4 punktus, iš jo vietos neteisėtai pasišalino. Įvertinus tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryta 1 386,65 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 27-28) ir tokia suma viršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių, laikytina, kad apelianto veiksmuose yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį kaltu padarius šį administracinį nusižengimą.

Dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

21. ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta bauda vairuotojams nuo 150 iki 300 eurų, ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo 1 100 iki 2 000 eurų. Atsižvelgiant į ANK 423 straipsnio 4 dalies, taip pat į ANK 426 straipsnio 7 dalies nuostatas, už abiejų administracinių nusižengimų padarymą teismas gali skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (atitinkamai nuo vienerių iki dvejų metų ir nuo vienerių iki trejų metų).

22. Atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nustatydamas baudos dydį, taip pat administracinio poveikio priemonės terminą, teismas įvertina padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas būtent ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes: buvo atsižvelgta į tai, kad apeliantas yra jauno amžiaus, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (baudas yra sumokėjęs), nagrinėjamu atveju apgadino dvi transporto priemones, šiurkščiai pažeidė KET, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir už kiekvieną nusižengimą paskyrė švelnesnę nei vidurkis baudą, vėliau baudas subendrino, o administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą nustatė minimaliam laikotarpiui.

23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės klausimą išsprendė netinkamai. Tokią poziciją apeliacinės instancijos teismas pirmiausia motyvuoja tuo, kad šiuo atveju nėra nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliantas atkakliai neigė savo kaltę dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nors, ką patvirtina ir ši nutartis, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Dėl ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo apeliantas nors ir iš esmės ir neneigė galėjęs užkliudyti dviratininką, tačiau savo elgesio kritiškai nevertino ir nesigailėjo. Pabrėžtina, kad pastarasis nuolat apeliavo ne į savo, o į dviratininko veiksmus, iš ko galima suprasti, kad būtent nukentėjusįjį dviratininką laikė atsakingu dėl kilusio eismo įvykio, nors, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir kam pritaria apeliacinės instancijos teismas, būtent apeliantas yra kaltas sukėlęs nagrinėjamą eismo įvykį. Be to, bylos nagrinėjimo metu apeliantas rūpinosi tik savo interesais, neparodė jokio susidomėjimo nukentėjusiojo sveikata, nors pabrėžė, kad pastarajam žala yra atlyginta, tačiau pabrėžtina, kad žalos atlyginimas nulemtas ne apelianto veiksmų (žalą padengė draudimas).

24. Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka, įvykio metu turėjo galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, o apeliantui buvo skirtos baudos, savo dydžiu mažesnės nei ANK 423 straipsnio 2 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijų vidurkiai, bei minimaliam įstatymo numatytam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones, nėra pagrindo spręsti apie per griežtą administracinę atsakomybę. Teismo vertinimu, esamoje situacijoje sušvelninus skirtinas baudas bei neskyrus administracinio poveikio priemonės ar nustačius trumpesnį, nei įstatyme numatytą minimalų terminą, nebūtų įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje išvardinti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apelianto S. R. (S. R.) skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė