Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-02-08 · Civilinė byla Nr. e2-43-874/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
e2-43-874/2016
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-01205-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-43-874/2016Proceso Nr. 2-18-3-01205-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.17.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4. (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 8 d.Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, iškeltą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „RES Transportas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, ieškinį atsakovu A. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas bankrutavusi UAB „RES Transportas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. R. 29172,32 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovui A. R. ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti viešo paskelbimo būdu 2015-12-02, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str.), teismo nustatytas terminas pasibaigė 2015-12-22, tačiau atsakovas A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2015-12-30 nutartimi 2016-01-19 skirtas parengiamasis posėdis ir ieškovas įpareigotas iki parengiamojo posėdžio pradžios pateikti teismui UAB „RES Transportas“ 2014-05-15 balansą, pasirašytą atsakovo, ir dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovo kasoje 2014-05-15 turėjo būti 28432,70 Eur. Atsakovui A. R. apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu. Ieškovo atstovas į parengiamąjį posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą parengiamajame teismo posėdyje ieškovui bankrutavusiai UAB „RES Transportas“ ir (ar) jo atstovui UAB „Lexuna“ nedalyvaujant, nurodė teismui, kad negali pateikti ieškovo pasirašyto balanso, kadangi pasirašytas balansas ieškovo atstovui nebuvo perduotas, tačiau pateikė teismui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-10-05 specialisto išvadą Nr. 5-4/81 „Dėl UAB „RES Transportas“ ūkinės finansinės veiklos“ (toliau – specialisto išvada), parengtą atlikus ieškovo ūkinės finansinės veiklos auditą pagal ieškovo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-0132-15. Ieškovo atstovas nurodė, kad specialisto išvadoje pateikti specialisto atsakymai yra aktualūs ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškiniu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Šiaulių apygardos teismo 2014-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-759-2010/2014, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, 2014-05-15 UAB „RES Transportas“ balanso kopija, Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015-04-02 raštu Nr. S5-17408 „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo“, Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015-04-01 raštu Nr. S5-17245 „Dėl nutarimo“, Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015-04-01 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-05-09 raštu Nr. (36.11)S-5760 „Dėl informacijos apie UAB „RES Transportas“ apskaitą tvarkančius asmenis pateikimo“, BUAB „RES Transportas“ 2014-06-03 bylų (dokumentų) perdavimo aktu, 2015-09-10 pavedimu atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-10-06 raštu Nr. 25/13-217-17620 „Dėl specialisto išvados pateikimo“, specialisto išvada – nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-759-210/2014 iškėlė bankroto bylą UAB „RES Transportas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lexuna“, įpareigojo UAB „RES Transportas“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2014-04-22. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovas įregistruotas nuo 2011-08-22, vienintelis ieškovo akcininkas ir vadovas iki pat nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo atsakovas A. R.. Nuo 2014-01-16 ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Fideka“ įgaliotas asmuo J. J., kuris ir sudarė paskutinį 2014-05-15 ieškovo balansą, perdavė jį ir kitus jo žinioje buvusius ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus bankroto administratoriui. 2014-05-15 ieškovo balanse nurodyta, kad ieškovas 2014-05-15 nuosavybės teise iš viso turėjo turto už 40293,96 Eur, iš kurių daugiau nei pusė 28426,70 Eur sudarė pinigai ir jų ekvivalentai, tačiau minėta pinigų suma, turėjusi būti įmonės kasoje, bankroto administratoriui perduota nebuvo.

Teismui ieškovo atstovo pateiktas 2014-05-15 balansas yra nepasirašytas jį sudariusių asmenų. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas savo nutartyje, nepasirašyto balanso finansiniai rodikliai dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys dėl tos priežasties, kad jų tikrumas nėra patvirtintas atsakingų asmenų parašais, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Dėl šios priežasties teismas taip pat remiasi byloje esančia specialisto išvada, pateikta atlikus UAB „RES Transportas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-2-132-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. Specialisto išvadoje nurodyta, kad iš tyrimui pateiktų UAB „RES Transportas“ kasos knygos už laikotarpį nuo 2011-08-22 iki 2013-04-30 ir UAB „RES Transportas“ bankų sąskaitų operacijų išrašų už laikotarpį nuo 2011-08-22 iki 2014-04-22 nustatyta, kad dokumentinis pinigų likutis bendrovėje yra 98 282,68 Lt (28 464,63 Eur), kurį sudaro 2013-04-30 kasos likutis 98275,68 Lt (28462,62 Eur), AB SEB banko sąskaitos Nr. LT82 7044 0600 0789 3355 likutis 7,00 Lt (2,03 Eur). 2014-05-15 balanso eilutėje „Pinigai ir jų ekvivalentai“ neįvertintos lėšos, esančios banko sąskaitoje, t. y. 7,00 Lt (2,03 Eur), todėl kaip matyti iš ieškovo atstovo teismui pateikto 2014-05-15 balanso, eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ nurodyta pinigų ir jų ekvivalentų suma 98276 Lt (28462,70 Eur), t. y. dviem eurais mažesnė nei nurodyta specialisto išvadoje. Kadangi specialisto atliktam tyrimui UAB „RES Transportas“ nepateikė turto inventorizacijos dokumentų 2014-05-15, specialistas negalėjo nustatyti, ar tyrimui pateikto bendrovės 2014-05-15 balanso eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ nurodytas pinigų likutis atitiko faktinį pinigų likutį. Tačiau kita vertus, iš specialisto išvados matyti, kad pagal pateiktą kasos knygą ir pirminius kasos dokumentus (kasos pajamų ir išlaidų orderius) laikotarpiu nuo 2011-08-22 iki 2013-04-30 kasos knygoje ir pirminiuose kasos dokumentuose kasininko vardu pasirašė UAB „RES Transportas“ direktorius A. R., tyrimui nebuvo pateikti duomenys apie kasininko paskyrimą ir visiško materialinės atsakomybės sutarties su juo sudarymą, vėlesni buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2014-04-22 bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (toliau – Kasos taisyklės), kasos operacijas atlieka kasininkas – ūkio subjekto darbuotojas, kuriam šias pareigas pavedama atlikti ūkio subjekto vadovo įsakymu (2, 25 punktai). Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo (22 punktas). Kasoje laikomų [...] pinigų saugumą privalo užtikrinti ūkio subjekto vadovas (20 punktas). Iš viso to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad įmonės kasininko pareigas faktiškai ėjo atsakovas A. R., todėl atsakovas buvo atsakingas ne tik už tinkamą apskaitos dokumentų surašymą ir saugojimą kaip įmonės vadovas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14, 19 str.), bet ir kaip kasininkas už tinkamą kasos knygos tvarkymą ir kasos darbo organizavimą, todėl ieškovo 2014-05-15 balanse nurodyta piniginių lėšų suma turėjo būti ieškovo kasoje ir už tai buvo atsakingas atsakovas.

Pagal įstatymą įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai ir protingai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu bei laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., 37 str. 12 d.; CK 2.87 str. 1–6 d.). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma būtent civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1130/2003; Nr. 3K-3-335/2009).

Pagal įstatymą būtent įmonės vadovui tenka pareiga organizuoti tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, jai priklausančių piniginių lėšų ar turto saugojimą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11, 12, 21 str.; Kasos taisyklių 22, 30 p.), todėl nagrinėjamoje byloje neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neperdavė bankroto administratoriui įmonės kasoje esančių piniginių lėšų. Šiaulių apygardos teismas 2014-04-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-759-210/2014 buvo nustatęs 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „RES Transportas“ valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, tačiau minėtos pareigos atsakovas tinkamai neįvykdė – bankroto administratoriui neperdavė piniginių lėšų, turėjusių būti įmonės kasoje. Tokiu savo neveikimu atsakovas pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintą įpareigojimą per teismo nustatytus terminus perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto byla įsiteisėjimo dienos duomenimis, bet ir CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir lojaliai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą veikti bendrovės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų.

Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Šioje byloje nenustatytas faktas, kad bendrovės kasoje buvusi piniginių lėšų suma būtų buvusi kaip nors realizuota, panaudota. Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad ieškovo atstovui perduotame bendrovės 2014-05-15 balanse pinigų ir jų ekvivalentų suma nėra išgalvota, ji faktiškai atitinka pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (į balansą neįtraukti tik 2,00 Eur, buvę banko sąskaitoje). Atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi, privalėjo užtikrinti bendrovės turto išsaugojimą ir jo perdavimą bankroto administratoriui, jis yra atsakingas dėl neperduoto turto, todėl privalo atlyginti turinę žalą, atsiradusią bankrutuojančiai įmonei dėl balanse užfiksuoto ir realiai neperduoto turto. Teismas sprendžia, kad ieškovui padaryta 28462,70 Eur turtinė žala.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pažymėtina, kad atsakovas kaip buvęs įmonės vadovas turėjo pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir lojaliai (CK 2.87 str. 1, 2 d. ), pareigą veikti bendrovės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d.). Atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, t. y. kad jam neperdavus piniginių lėšų bankroto administratoriui, bus padaryta žala ne tik ieškovui, bet ir jo kreditoriams. Šiuo konkrečiu atveju žalos atsiradimą lėmė neteisėti atsakovo veiksmai, kurie yra priešingi juridinio asmens tikslams. Taigi nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.

Esant nustatytiems atsakovo A. R. neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, teismas konstatuoja, kad atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 2.87 str. 7 d., CK 6.246-6.249 str.).

Ieškovas taip pat nurodė, kad vadovaujantis CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu, atsakovui atsiranda įstatyminė pareiga sumokėti 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki 2014 m. spalio 19 d., kas sudaro 709,62 Eur. Teismas vertina, kad atsakovas savo neveikimu – nevykdydamas įstatyminės pareigos, jam konkrečiai nurodytos 2014-04-11 Šiaulių apygardos teismo nutartyje, per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui visą įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, padarė žalos ne tik ieškovui, bet ir jo kreditoriams. Atsakovas privalo ieškovui sumokėti kompensuojamąsias palūkanas. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Terminas įvykdyti piniginę prievolę, t. y. perduoti pinigines lėšas bankroto administratoriui, suėjo po 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2014-05-07, todėl palūkanos skaičiuojamos ne nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, bet nuo 2014-05-08 iki 2014-10-19 ir sudaro 639,44 Eur (28462,70 Eur x 5 proc. /365 d. x 164 d.). Iš viso ieškovui priteistina žalos atlyginimo suma yra 29102,14 Eur.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo priteistinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai žyminis mokestis valstybei – 653,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263–268 str., 270 str., 271 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 29102,14 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius vieną šimtą du eurus 14 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo bankrutavusios UAB „RES Transportas“, kodas 302657994, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, kodas 302618226, buveinės adresas I. Kanto 23, Kaunas, LT-44296, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 653,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė