Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

P. M. (P. M.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) montuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) anksčiau teistas 1998 m. vasario 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2020 m. gegužės 4 d., apie 17-18 val. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - mamos G. M. atžvilgiu, t. y. tyčia mažiausiai 5 kartus delnu sudavė jai į veido sritį tuo nukentėjusiajai G. M. sukeldamas fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, P. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2020 m. gegužės 10 d., apie 12:00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - mamos G. M. atžvilgiu, t. y. paėmė už dešinės kojos ir nutempė ją nuo kėdės ant grindų, tuo savo veiksmais G. M. sukeldamas fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu P. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad įtarimas jam įteiktas, aiškus ir suprantamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas, nesigydė. 2020 m. gegužės 10 d., apie 11 val., tikslaus laiko pasakyti negali, nes neatsimena, jis grįžo iš žvejybos, nuėjo namo ir pamatė, kad yra kūrenama krosnis, kurioje buvo gaminama mėsa, tačiau vandens jau nebebuvo. Jis išsigando, kad galėjo sudegti namas. Paskambino mamai G. M. ir paklausė, kur ji yra. Ji pasakė, kad yra pas tetą B. L.. Tuomet jis nuėjo pas tetą. Įėjęs į tetos namus pamatė, kad virtuvėje sėdėjo mama ir B. L., jos vartojo alkoholinius gėrimus. Jis liepė mamai eiti namo. Tada tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu jis paėmė mamai už dešinės kojos, kuri buvo neseniai operuota, ir patraukė. Mama nukrito nuo kėdės ant grindų. Tada jis paleido koją. B. L. pradėjo jį varyti iš namų. Jie susistumdė, jis ją pastūmė. Ji nukrito ant kelių, o jis viena ranka paėmė ją už plaukų. Kas tiksliai toliau vyko, pasakyti negali, nes neatsimena. Neatmeta tokios galimybės, kad galėjo tetos galvą mušti į grindis, tačiau tiksliai pasakyti negali. Taip pat atsimena, kad 2020 m. gegužės 4 d., vakare, tikslaus laiko pasakyti negali (apie 17-18 val.), jis neblaivus mamos kambaryje gulėjo ir žiūrėjo televizorių, galimai buvo užsnūdęs. Tuomet į kambarį atėjo mama ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis dažnai būna neblaivus. Jis atsistojo. Jie toliau konfliktavo. Mama jam toliau priekaištavo, o jis jai atsikalbinėdamas kažką atsakinėjo, tačiau ką, pasakyti negali, neatsimena. Tuomet konflikto metu dešiniu delnu jis sudavė mamai į veido sritį, kiek kartų tiksliai - pasakyti negali, nes neatsimena, neatmeta galimybės, kad galimai, kaip mama sako, 5 kartus. Vėliau jis išėjo parūkyti. Grįžęs jis mamos atsiprašė, ji jam atleido ir jis nuėjo į mamos kambarį toliau žiūrėti televizoriaus ir ten užmigo. Kitą dieną matė, kad ant mamos veido, o tiksliau, po dešine ir kaire akimi, buvo kraujosruvos. Jie su mama gyvena viename name. Mama gyvena pirmame aukšte, o jis gyvena antrame aukšte. Labai gailisi, jog mamai G. M. sukėlė fizinį skausmą. Sutiktų, jei ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 60, 67, 75).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. gegužės 10 d., apie 12 val., ji buvo svečiuose pas savo pusseserę B. L., gimusią (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) virtuvėje prie stalo gėrė šampaną bei kavą, bendravo. Tuomet netikėtai atėjo neblaivus jos sūnus P. M. ir pradėjo reikalauti, kad ji eitų namo ir pagamintų jam valgyti. Ji jam pasakė, kad tuoj ateis. Tada jai sėdint ant kėdės jis paėmęs ją už dešinės kojos, kuri buvo operuota, nutempė ją ant žemės. Ji nukrito nuo kėdės ir tai jai sukėlė fizinį skausmą, ji suriko. Tai pamačiusi B. L. pradėjo ją ginti, prašė nekonfliktuoti. Tada sūnus pastarąją pastūmė, tačiau kaip būtent, pasakyti negali, nes neatkreipė dėmesio. B. L. atsistojusi nuo grindų teigė, kad jai skauda uodegikaulį, ji matė ant pastarosios nugaros mėlynes. Vėliau ir ji nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini) tačiau sūnus užsidarė ir nenorėjo jos įsileisti. Ji pradėjo kviesti policijos pareigūnus. Tai išgirdęs sūnus atidarė jai duris ir iki atvykstant pareigūnams pasišalino. Taip pat 2020 m. gegužės 4 d., vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, nes neatsimena, tarp jos ir sūnaus P. M. jos miegamajame įvyko žodinis konfliktas, nes grįžusi namo ji pamatė, kad jos sūnus vėl neblaivus. Ji pastarajam pradėjo priekaištauti, kad per daug geria alkoholinius gėrimus ir neduoda pinigų produktams. Sūnus atsikėlė iš lovos, esančios miegamajame kambaryje, ir jai būnant virtuvėje priėjo prie jos bei žodinio konflikto metu delnu (kurios rankos, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena) sudavė jai mažiausiai 5 kartus į veido sritį, pataikė 1 kartą į nosį ir 4 kartus į skruostą. Ji patyrė fizinį skausmą. Panaudojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą sūnus nuėjo miegoti. Įvykio metu ji buvo blaivi. Kitą dieną ant jos veido, o tiksliau, ties dešine ir kaire akimi, atsirado kraujosruvos, tačiau į policiją nesikreipė, nes pagailėjo sūnaus. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, į gydytojus taip pat, greitoji medicinos pagalba nebuvo kviesta. Sūnus jos atsiprašė, žadėjo daugiau taip nedaryti, ji jam atleido. Civilinio ieškinio nereikš, dėl šio įvykio sūnui jokių pretenzijų neturi. Įvykio daugiau niekas nematė. Jos sūnus P. M. prieš savaitę jai grasino, kad ją nužudys, nepaisant to atvejo, jeigu jis bus nuteistas. Taip pat nori pažymėti, kad jos sūnus smurtauja jos atžvilgiu jau daugybę kartų (t. 1, b. l. 5-8, 25-27, 36, 39);

- akistatos tarp G. M. ir P. M. protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. M. laikėsi anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, P. M. su nukentėjusiosios parodymais sutiko, kad konflikto metu dešiniu delnu sudavė mamai į veido sritį, bet kiek kartų - neatsimena. Galimai, kaip mama sako, 5 kartus (t. 1, b. l. 65);

- liudytojo M. R. (M. R.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. gegužės 10 d., jam dirbant kartu su vyriausiąją patrule I. V. apie 12:46 val. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau VPK OVS) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus pranešėjos sūnus P. M. dabar jos neįleidžia į namus ir prieš 1,5 val. primušė pusseserę. Atvykus anksčiau minėtu adresu juos pasitiko pranešėja G. M., kuri paaiškino, kad jai būnant pas pusseserę, atėjo jos sūnus ir liepė jai eiti namo. Vėliau sūnus griebė G. M. už dešinės kojos ir nutempė nuo kedės ant grindų. Nukentėjusioji teigė patyrusi fizinį skausmą. Taip pat G. M. pasakojo, kad po to, kai sūnus panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, ją užstojo jos pusseserė B. L.. Jie susistumdė, tačiau daugiau nieko nedetalizavo. B. L. pareiškimą rašyti atsisakė, ant jos kūno jokių akivaizdžiai matomų sužalojimų nebuvo. G. M. buvo išgėrusi, iš burnos sklido alkoholio kvapas, tačiau kalba buvo rišli, kalbėjo adekvačiai, alkotesterio matuokliu blaivumas jai nebuvo patikrintas. Ant nukentėjusiosios kūno, o tiksliau - ant dešinės kojos - buvo randas ir nubrozdinimai, kurie, pagal nukentėjusiąją, liko po operacijos, taip pat ant veido, po dešine ir kaire akimis, buvo kraujosruvos. Nukentėjusioji paaiškino, kad kraujosruvos liko iš anksčiau, nes prieš savaitę sūnus taip pat naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, tačiau ji į pareigūnus nesikreipė. Apie įvykį daugiau nieko nepapasakojo. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, tačiau neverkė. Taip pat pasakojo, kad sūnus jos neįsileidžia į namus. Iki jų atvykimo sūnus pasišalino. Nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė, teigė, kad jei skaudės, ji pati kreipsis į medikus. Buvo užpildytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas. Vėliau jis vyko ieškoti įtariamojo, tačiau nerado (t. 1, b. l. 43);

- liudytojos B. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad G. M. yra jos pusseserė, o P. M. - jos sūnėnas. Maždaug prieš 3 savaites pas ją svečiuose buvo G. M.. Jos virtuvėje gėrė šampaną. Kažkur tarp 10-11 val. atbėgo neblaivus ir labai piktas, išsprogusiomis akimis, P. M. ir pradėjo konfliktuoti su savo mama. Jis kažką sakė apie valgį ir mėsą, tačiau tiksliai neatsimena. Konfliktas įvyko virtuvėje, G. M. sėdėjo ant kėdės. Konflikto metu P. M. abiem rankom paėmė G. M. už kojos, kurios tiksliai, neatsimena, ji vos nenukrito nuo kėdės. Tada ji atsistojo ir pasakė jam, kad čia nekonfliktuotų, bei paėmusi P. M. už pečių norėjo jį išstumti iš namų, tačiau jai nepavyko. Jis atsisukęs viena ranka paėmė ją už plaukų, pastūmė ją į kitą kambarį. Ji nukrito ant grindų. Jis priėjęs paėmė ją už plaukų bei koja sudavė mažiausiai 5 kartus jai į uodegikaulį. Vėliau jis atsistojo ir išėjo iš jos namų. Vėliau ji kartu su G. M. nuėjo pas ją namo. P. M. buvo užsirakinęs ir nenorėjo motinai atidaryti durų. G. M. iškvietė policijos pareigūnus. Tai išgirdęs P. M. atidarė duris ir įleido motiną į namus, o pats pasišalino. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Nori pabrėžti, kad po įvykio P. M. jos atsiprašė, ji pastarajam atleido, todėl pareiškimą rašyti atsisakė, jokių pretenzijų jam neturi. Pas gydytojus dėl sužalojimų nesikreipė, patyrė tik fizinį skausmą (t. 1, b. l. 48);

- tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą 01-1-18023-20, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susiskambinta su nukentėjusiąja, tačiau pokalbio metu paaiškėjo, kad jai reikalingas rusų kalbos vertėjas. G. M. nurodė, kad lietuvių kalbą supranta, tačiau silpnai bei pageidavo telefoninio pokalbio metu kalbėti rusiškai. Todėl tikslinga kitus procesinius veiksmus su nukentėjusiąja atlikti dalyvaujant rusų kalbos vertėjui (t. 1, b. l. 19);

- tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 10 d., apie 20:00 val., dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-18023-20, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) Procesinių veiksmų atlikimo metu buvo nustatyta, kad įtariamasis P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), iki policijos pareigūnų atvykimo buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Patruliuojant gatvėmis asmens, atitinkančio P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), požymius, pastebėta nebuvo (t. 1, b. l. 51);

- tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – VA VPK Vilniaus r. PK) 1-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-18023-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2020 m. gegužės 10 d., apie 12.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), P. M. be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - mamos G. M. atžvilgiu, t. y. paėmęs už dešinės kojos nutempė ją nuo kėdės ant grindų, tokiais savo veiksmais sukeldamas G. M. fizinį skausmą. Aiškinantis įvykio aplinkybes taip pat paaiškėjo, kad P. M. 2020 m. gegužės 4 d. būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš mamą G. M. t. y. mažiausiai 5 kartus delnu sudavė į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 69);

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta. Nurodyta, kad įėjus į vieno aukšto namą, patenkama į koridorių. Dešinėje pusėje yra durys į patį namą ir kitas patalpas. Įėjus pro duris patenkama į virtuvę, kairėje pusėje yra viryklė, spintelės, šiek tiek dešiniau, prie lango, stovi virtuvinis stalas su kėdėmis. Tiesiai bei dešinėje pusėje matomos durys į kitus kambarius. Iš viso name trys kambariai. G. M. buvo susijaudinusi, verkė, blaivi, ant dešinės kojos kelio buvo matyti nubrozdinimas, o blauzdos srityje - pooperacinis randas. Veido srityje po akimis buvo matyti mėlynės. Buvo padarytos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 5-8);

- kitų objektų apžiūros protokolu ir prie jo pridėtu garso įrašu. Protokole užfiksuota, kad apžiūrimas garso įrašas „2020_05_10_12-43-36_(duomenys neskelbtini)“. Garso įrašo data: 2020 m. gegužės 10 d., garso įrašo pradžia: 12:43:36. Garso įrašo trukmė: 2 minutė 6 sekundės. Garso įraše girdima, kaip moteris, prisistačiusi G. M. skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir prašo policijos pagalbos, nes jos sūnus P. M. šiuo metu užsidarė namuose ir jos neįleidžia bei prieš 1,5 val. atėjęs neblaivus pradėjo muštis, sumušė jos pusseserę. Nuo greitosios atsisakė. Pokalbis vyksta rusų kalba (t. 1, b. l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad P. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdamas neblaivus tyčia du kartus mušė savo šeimos narį – mamą G. M. - 2020 m. gegužės 4 d. suduodamas 5 kartus delnu į veido sritį, 2020 m. gegužės 10 d. paimdamas už dešinės kojos ir nutempdamas ją nuo kėdės ant grindų, bei šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose bei kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami P. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos).

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir draudimais. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 p.).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais ir draudimais, jo trukmę nustatant ilgesnę už šios bausmės vidurkį. Atsižvelgus į išdėstytus duomenis apie kaltinamąjį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi kaltinamasis padarė 2 smurtines nusikalstamas veikas prieš savo šeimos – mamą – jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. M. (P. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir skirti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. gegužės 4 d. veika) – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį:

- įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą (jo netekus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), gydytis nuo alkoholizmo;

- uždraudžiant: lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, įgyti, vartoti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. gegužės 10 d. veika) – 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį:

- įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą (jo netekus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), gydytis nuo alkoholizmo;

- uždraudžiant: lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, įgyti, vartoti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir subendrintą bausmę P. M. (P. M.) paskirti 2 metų laisvės apribojimą, per bausmės vykdymo laikotarpį:

- įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą (jo netekus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), gydytis nuo alkoholizmo;

- uždraudžiant: lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, įgyti, vartoti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę P. M. (P. M.) paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, per bausmės vykdymo laikotarpį:

- įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą (jo netekus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), gydytis nuo alkoholizmo;

- uždraudžiant: lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, įgyti, vartoti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu įpareigoti P. M. (P. M.) bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti P. M. (P. M.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.