- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-100-134-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- R. G.
- Advokatai
- Valentina Pimpičkienė
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą 2006 m. gruodžio 15 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal BK 300 str. 2 d. areštu 15 parų, bausmę paskiriant atlikti areštinėje poilsio dienomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio mėn., tyrimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) turgavietėje iš nenustatyto asmens nusipirkdamas įsigijo suklastotą dokumentą - Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą LE (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jis yra išduotas 2001-11-13 d. Šiaulių VPK VP KP EP R. G., laikė šį pažymėjimą bei jį panaudojo vykdamas iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, pateikdamas jį 2006-10-20 d., apie 17 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) Jungtiniame sienos perėjimo punkte patikrinimą atliekantiems Lietuvos Respublikos valstybės institucijų pareigūnams.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir pakeisti jam paskirtą arešto bausmę bauda. Skunde nurodo, kad byloje esančios aplinkybės : nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, augina nepilnametį sūnų, prižiūri neįgalią motiną - suteikia pagrindą taikyti BK 62 str. 2 d. ir skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teismas negalėjimą taikyti BK 62 str. motyvavo tuo, kad nėra vienos būtinų sąlygų – jis savo noru neatvyko ir nepranešė apie nusikalstamą veiką. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ši sąlyga būtina taikant BK 62 str. 1 d. nuostatas ir nėra būtina taikant to paties straipsnio 62 str. 2 d. Apeliantas teigia, kad teismo motyvai dėl bausmės paskyrimo yra prieštaringi : teismas pripažino, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principui, nustatęs, jog yra visos BK 62 str. 2 d. taikymui būtinos sąlygas, jam nepagrįstai nepaskyrė švelnesnės, nei BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatyta, bausmės.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas, skunde neginčydamas savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, prašo skirti jam švelnesnę negu BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytą arešto bausmę, taikant jam BK 62 str. 2 d. nuostatas. Taikyti BK 62 str. 2 d. teismas turi teisę, konstatavęs, kad yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta, ir bent viena iš BK 62 str. 2 d. 1-6 p. nurodytų alternatyvių aplinkybių. Nagrinėdamas bylą, teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, jų neprašoma nustatyti ir apeliaciniame skunde. Taigi BK 62 str. 2 d. negali būti taikoma todėl, kad yra tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltininkas neįgalią motiną ir nėra kam jos prižiūrėti, t.y. esant BK 62 str. 2 d. 1 p. nurodytą aplinkybę. Bausmės skyrimo motyvuose teismas nurodė, kad R. G. ,,gyvena kartu su motina, kuriai suteiktas antros grupės invalidumas”. Tačiau teismas nenagrinėjo kitų bylos aplinkybių, susijusių su faktine apelianto motinos priežiūra, ir nepadarė išvados, kad dėl R. G. paskirtos bausmės atlikimo jos nebus kam prižiūrėti, todėl šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto teiginys, jog jis vienintelis prižiūri neįgalią motiną, yra neteisingas. Tai rodo jo paties parodymai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Duodamas parodymus teisme, R. G. teigė, kad gyvena kartu su sugyventine, dirba Rygoje, statybos firmoje. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad vyko į darbą pirmadienį, o suklastotą vairuotojo pažymėjimą pareigūnams pateikė penktadienį, grįždamas iš darbo Rygoje. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. K.. Tai, kad apeliantas dirba Latvijos Respublikoje, Rygoje, patvirtina iš pažyma iš jo darbovietės (83 b.l.), o pažymoje apie jo anketinius duomenis nurodyta, kad be apelianto, jo motinos ir sūnaus, toje pačioje gyvenamoje vietoje gyvena jo sesuo su dukromis (34-35 b.l.). Iš šių duomenų darytina išvada, kad R. G. darbo savaitę praleidžia Rygoje, namo grįžta savaitgaliais, o namuose jo neįgalią motiną gali prižiūrėti kiti kartu su ja gyvenantys suaugę šeimos nariai.
Apeliantas iš dalies teisus teigdamas, kad nuosprendžio motyvai dėl bausmės paskyrimo yra prieštaringi. Juose teismas juose nurodė, kad BK 54 str. 3 d. norma numato galimybę skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau teismas šios normos netaikė, nes apeliantui paskyrė BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tokių aplinkybių skunde nuteistasis nenurodo ir neprašo taikyti BK 54 str. 3 d. normos, todėl laikytina, kad ši norma nuosprendyje nurodyta nepagrįstai.
Skirdamas bausmę, teismas teisingai taikė BK 54 str. 1 d. ir 2 d. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nes arešto bausmės dydį nustatė atsižvelgdamas į BK 49 str. 3 d. numatytas šios bausmės rūšies ribas ir įvertinęs kiekvienos iš BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžiui. Nustatydamas minimalią už nusikaltimus skirtiną arešto bausmę ir skirdamas bausmę atlikti poilsio dienomis, teismas įvertino apelianto šeiminę padėtį, darbo santykius, nes dėl tokios bausmės atlikimo trukmės ir tvarkos nebus nutraukti apelianto socialiniai ryšiai.
Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.