Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-02-25 · Civilinė byla Nr. 2S-316-125/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-25
Bylos Nr.
2S-316-125/2010
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03675-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Rimvida Zubernienė
Pareiškėjas
M. S.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-316-125/2010Teisėjas Raimondas Dilys (Proceso Nr. 2-06-3-03675-2009-3)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 128.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio Giedriaus Jonausko, pareiškėjo M. S. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7425-676/2009 pagal pareiškėjo M. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Giedriui Jonauskui, V. M. M., J. S., S. S., D. S. dėl neteisėtų antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/00031, kol bus išnagrinėtas bylos atnaujinimas civilinėje byloje Nr. 2-39-543/2007, bei panaikinti antstolio G. Jonausko 2009-03-09 ir 2009-04-14 patvarkymus Nr. 0091/09/00031. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-11-26 sprendimu solidariai priteisė 12 400 Lt nuostolių atlyginimo V. M. M.. Antstolis 2009-03-09 patvarkymu nurodė, kad išieškotinos sumos yra 12 400 Lt ir 299,50 Lt, tame pačiame patvarkyme nurodyta visa išieškotina suma – 6 424,15 Lt. Pareiškėjas nurodė, kad nurodoma suma yra prieštaringa, neaiški, suma patvarkyme nepagrindžiama ir nemotyvuojama. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į antstolį dėl vykdomosios bylos sustabdymo, nes jis pradėjo civilinės bylos proceso atnaujinimą, tačiau antstolis 2009-04-14 patvarkymu nutarė nestabdyti vykdomosios bylos. Pareiškėjas nurodė, kad jo teisė į atnaujinimo procesą bus apginta, prašymas dėl proceso atnaujinimo bus tenkintas, todėl dėl šių aplinkybių prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo turi būti patenkintas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-20 nutartimi skundą tenkino iš dalies, panaikino antstolio 2009-03-09 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/00031, kitą skundo dalį netenkino. Nurodė, kad kai prievolė yra solidari, tai numatyta įstatyme teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jo dalį, todėl teismas konstatavo, kad antstolis nepažeidė teisės normų reikalavimų, nutaręs skolos sumą išieškoti iš dviejų skolininkų. Vykdymo išlaidos antstoliui gali būti sumokamos arba paties skolininko gera valia, arba teismo nutarties, priimtos dėl antstolio pareiškimo dėl vykdymo išlaidų priteisimo, pagrindu, todėl teismas padarė išvadą, jog antstolis 2009-03-09 patvarkymu nurodydamas priverstinai iš darbovietės išieškoti ne tik skolos sumą, bet ir vykdymo išlaidas, pažeidė vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką ir skundo dalį dėl 2009-03-09 patvarkymo tenkintino. Dėl 2009-04-14 patvarkymo teismas konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, kad procesas yra atnaujintas, kad sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą civilinėje byloje Nr. 2-39-546/2007 būtų pateiktas ar sprendžiamas klausimas dėl vykdymo proceso sustabdymo, pareiškėjo nurodytas vykdomosios bylos galimas sustabdymo pagrindas nėra įstatymo nurodytas kaip privalomas, sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo naikinti 2009-04-14 antstolio patvarkymo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis G. Jonauskas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-20 nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, ir pažymi, kad teismas neįvertino 2009-03-09 patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą turinio. Apeliantas teigia, kad pareiškėjas suklaidino teismą, nurodydamas, jog 2009-03-09 patvarkyme reikalaujama išieškoti ne tik skolą, bet ir papildomas vykdymo išlaidas. Antstolis nurodo, kad patvarkymu į darbovietę buvo išsiųsti du vykdomieji raštai, t. y. dėl 12 400 Lt ir 299,50 Lt skolų išieškojimo ir nebuvo reikalaujama jokių vykdymo išlaidų.

Atskiruoju skundu pareiškėjas M. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-20 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad antstolis, 2009-03-09 patvarkymu nurodydamas priverstinai išieškoti ne tik skolos sumą, bet ir vykdymo išlaidas, pažeidė vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką. Dėl reikalavimo sustabdyti vykdymo veiksmus apeliantas teigia, kad teisingam skundo išnagrinėjimui teismas turėjo išsireikalauti civilinę bylą, kurioje vyksta pareiškimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas, tačiau to nepadarė. Apeliantas nurodo, kad byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo objektyvių aplinkybių nustatymui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens antstolio G. Jonausko atskirąjį skundą išieškotoja V. M. M. prašo antstolio atskirąjį skundą tenkinti ir nurodo, kad pareiškėjas tiek skųsdamas antstolio veiksmus, tiek teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo siekia vilkinti vykdymą. Taip pat išieškotoja nurodo, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-39-546/2007 pareiškėjas privalo padengti 299,50 Lt teismo išlaidas, todėl palaiko antstolio argumentus, jog teismas neįvertino vykdomojoje byloje esančius duomenis.

Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą išieškotoja V. M. M. nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas teismui neteisingus duomenis, vengia skolos mokėjimo ir pažymi, kad procesas civilinėje byloje nėra atnaujintas, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atmesti.

Daugiau atsiliepimų į atskiruosius skundus nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. S. atskirasis skundas atmestinas.

Antstolio G. Jonausko atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/00031 vykdo 12 400 Lt nuostolių išieškojimą V. M. M. naudai iš solidarių skolininkų M. S., J. S., S. S., D. S.. 2009-03-09 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti dokumentų dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko M. S. darbo užmokesčio.

Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 str. 1 d.). Atsisakymas yra suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t. y. jeigu savo patvarkymu, raštu arba veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinį veiksmą, kurį atlikti jį įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas M. S., skųsdamas antstolio veiksmus dėl priimto patvarkymo, nurodė, kad jam nesuprantama patvarkymo esmė, nepagrįsta 6 424,15 Lt išieškoma suma. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis nepažeidė teisės normų reikalavimų, nutaręs skolos sumą išieškoti iš dviejų skolininkų. Kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, priimdamas patvarkymą, išieškotinos sumos dydį padalijo į dvi dalis. Kadangi yra teisė reikalauti, kad solidariąją prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog antstolis nepažeidė teisės normų reikalavimų. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog antstolis neturėjo teisės 2009-03-09 patvarkyme reikalauti iš skolininko darbovietės išieškoti ne tik skolą, bet papildomai ir vykdymo išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad į skolininko darbovietę buvo siųsti du vykdomieji raštai. Tiek antstolis vėlesniame patvarkyme ir paaiškinimuose teismui, tiek išieškotoja paaiškino, kad 299,50 Lt suma yra ne vykdymo išlaidos, o teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių išieškojimui taip pat buvo išduotas vykdomasis raštas. Kolegija sutinka su apelianto antstolio atskirojo skundo motyvais, kad teismas neįvertino 2009-03-09 patvarkymo turinio, todėl esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas, jog antstolis 2009-03-09 patvarkyme nurodė priverstinai išieškoti ir vykdymo išlaidas, ir nepagrįstai dėl šios dalies tenkino pareiškėjo skundą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Pagal CPK 625 str. 1 d. sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavęs CPK 626 str. įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 str. nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą stabdyti vykdymo veiksmus, motyvuodamas, kad pagal pareiškėjo prašymą vykdomųjų veiksmų sustabdymo atvejai CPK nenustatyti, pagal kuriuos būtų galima sustabdyti pradėtus vykdymo veiksmus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl vykdomosios bylos sustabdymo, nurodė, kad pradėjo civilinės bylos 2-39-546/2007 atnaujinimo procesą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog procesas būtų atnaujintas, taip pat nėra duomenų, kad civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdymo proceso sustabdymo, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo naikinti 2009-04-14 patvarkymo. Dėl pareiškėjo atskirojo skundo motyvų, jog teismas turėjo išreikalauti civilinę bylą, kurioje vyksta pareiškimo nagrinėjimas dėl proceso atnaujinimo pažymėtina, jog įstatymų normos neįpareigoja teismo nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, išsireikalauti ir civilinę bylą, tai yra teismo diskrecijos teisė. Jei, teismo manymu, byloje pakanka duomenų skundui išnagrinėti, teismas neprivalo reikalauti papildomų duomenų (CPK 178 str., 185 str.), todėl šie pareiškėjo atskirojo skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina – nutarties dalis, kuria panaikintas antstolio 2009-03-09 patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/00031, naikintina, dėl šios dalies priimtina nauja nutartis – pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria panaikintas antstolio G. Jonausko 2009-03-09 patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/00031, panaikinti, dėl šios dalies priimti naują nutartį – pareiškėjo M. S. skundo netenkinti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasRimvida Zubernienė