Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-04-25 · Civilinė byla Nr. 2-2504-613/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-25
Bylos Nr.
2-2504-613/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00796-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Pareiškėjas
L. G.
Suinteresuotas asmuo
Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje
Advokatai
Ilona Mickevičienė
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2504-613/2014(Proceso Nr. 2-06-3-00796-2014-0)Procesinio sprendimo kategorijos 116.1.; 128.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant pareiškėjai L. G., jos atstovei advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei, atstovui pagal įgaliojimą V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), buvo išlaikoma savo vyro J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 2,3). Nurodė, kad 2013-01-24 mirė pareiškėjos vyras J. G. (b.l. 16-mirties liudijimo nuorašas). J. G. gaudavo pensiją iš Rusijos Federacijos pagal Rusijos Federacijos įstatymą „Dėl asmenų, tarnavusių kariuomenėje Vidaus reikalų institucijose, Valstybės priešgaisrinėje tarnyboje, institucijose, kontroliuojančiuose narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosiose ir vykdymo sistemos institucijose ir jų šeimų pensijinio aprūpinimo“. Pagal minėto įstatymo 29 straipsnį teisę į pensiją netekus maitintojo turi nedarbingi mirusio pensininko, buvusio kariškio šeimos nariai, kurie buvo jo išlaikomi. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje atsisakė skirti pareiškėjai pensiją netekus maitintojo, kadangi jų teigimu, pareiškėja kartu su vyru negyveno. Toks teiginys neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėja gyveno santuokoje kartu su vyru adresu (duomenys neskelbtini), tiesiog pareiškėjos sutuoktinis buvo deklaravęs gyvenamąją vietą sutuoktiniams priklausančiame name Rusnėje. Pareiškėjos vyras J. G. pareiškėją išlaikė. Pareiškėja gauna 760,33 Lt pensiją, pareiškėjos sutuoktinis gaudavo 1500 Lt pensiją. Mirus sutuoktiniui, pareiškėja be piniginės paramos nebeturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms. Dėl amžiaus ir ligos pareiškėja neturi jokios galimybės įsidarbinti ar kitais būdais gauti pajamų.

Suinteresuotas asmuo Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje, tinkamai informuotas apie bylos iškėlimą, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų nepateikė, byla nagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. G., gim. 1956-05-16, buvo susituokusi su J. G., gim. 1948-10-01 (b.l. 17-santuokos liudijimo nuorašas). J. G. mirė 2013-01-25 (b.l.16-mirties liudijimo nuorašas). Pareiškėja L. G. ir J. G. gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Šias aplinkybes patvirtino bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas pagal įgaliojimą V. G., apklaustos liudytojos I. U. ir R. A..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. CPK 444, 445 straipsniuose nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja gyveno kartu su sutuoktiniu J. G.. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje 2013-02-23 rašte Nr. 243 nurodo, kad skyrius neturi galimybės nustatyti, kad pareiškėja buvo mirusio J. G. išlaikytinė ir pasiūlė pareiškėjai šio fakto nustatymui kreiptis į teismą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėjas prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus įrodinėja rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos I. U. ir R. A. patvirtino, kad pareiškėja gyveno kartu su sutuoktiniu J. G. adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo jo išlaikoma, jie vedė bendrą ūkį. Pažymėtina, kad kaip analogiją, nustatant šeimos narių sudėtį, taikant CK 6.588 straipsnio 2 dalį prie šeimos narių priskiriami sutuoktiniai, jų vaikai ir sutuoktinių tėvai, taigi pareiškėja ir jos sutuoktinis J. G. laikomi šeimos nariais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civilinio proceso metu įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Pagrindinis akcentas įrodymų vertinimo procese yra teismo konstatavimas, kad pateiktų įrodymų visumos pakanka reikšmingos bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 185 str. 1 d.). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), buvo išlaikoma savo vyro J. G., a.k. (duomenys neskelbtini). Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai siekiant gauti iš Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje maitintojo netekimo pensiją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), buvo išlaikoma savo vyro J. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai L. G. siekiant gauti iš Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje maitintojo netekimo pensiją.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Seselskytė