Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. L. (A. L.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir/(ar) (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 3 kartus, paskutinį iš jų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri pakeista į 90 parų areštą (2019 m. gruodžio 6 d. bausmę atliko),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jį nusipirko 2020 m. 2021 m. gruodžio 23 d. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, šventė Šv. Kalėdas. 2021 m. gruodžio 24 d. apie 9.40 val. važiavo su dviem draugais jam priklausančiu minėtu automobiliu Audi 100, vairavo jis. Važiuojant Drujos gatve, tuo metu vyko reidas ir jį sustabdęs policijos pareigūnas patikrino blaivumą. Pirmuoju testavimu įpūtė 1,74 promiles, o antruoju – 1,67 promiles. Tą rytą alkoholinių gėrimų nevartojo. Labai gailisi dėl tokio poelgio, daugiau taip nesielgs. Prašo tolimesnius procesinius dokumentus jam siųsti adresu – Vilnius, Pergalės g. 15 (b. l. 70).

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 24 d. Vilniuje, Drujos g., netoli įsukimo į Lapų g., dirbdamas nustatytame maršrute, sustabdė patikrinti automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo sustabdytas Drujos g. netoli. Buvo pastebėta, jog automobilyje sėdi ne tik vairuotojas, bet taip pat pašaliniai asmenys. Vairuotojo vietoje sėdėjusio vyriškio buvo paprašyta pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei vairuotojo teises. Nustačius asmens asmenybę paaiškėjo, kad jį vairavo A. L.. Pagal duomenų bazę, minėtas automobilis priklauso V. L.. Taip pat vairuotojas A. L. paminėjo, kad automobilis yra nupirktas, bet prie savęs pirkimo–pardavimo sutarties neturėjo, kadangi pametė ir įrodyti, kad jo automobilis negalėjo. Patikrintas bekontakčiu alkoholio detektoriumi, prietaiso LED indikatorius užsidegė raudonai, o ekrane buvo rodomas ženklas „X“, tai reiškė, jog vairuotojo išpūstame ore yra alkoholio koncentracija. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholį, jis atsakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš 10 valandų. Apie 9.42 val. patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas 1,74 promilės girtumo laipsnis. Apie 10 val. antro patikrinimo metu, buvo nustatytas 1,67 promilės girtumo laipsnis. Prieš uždarant automobilį į saugojimo aikštelę, jis buvo apžiūrėtas. Automobilio gale matėsi alkoholinių gėrimų tara. „Body“ kamera nebuvo filmuota, kadangi nėra išduota (b. l. 15).

2021 m. gruodžio 30 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti tarnybinio automobilio Audi A6 kamerų vaizdo įrašai. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, matosi kaip A. L. buvo tikrinamas blaivumas, antrasis testavimas blaivumo neužfiksuotas. Taip pat matyti, kad A. L. buvo sustabdytas vairuojantis automobilį Audi 100, valstybinis numeris vaizdo įraše neužfiksuotas (b. l. 12–13).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Audi, 1991 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 700 Eur (b. l. 30).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naujas savininkas nuo 2020 m. lapkričio 18 d. yra A. L. (b. l. 31).

Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB–0261 2021 m. gruodžio 24 d. 9.42 val. patikrinus A. L. blaivumą, nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, o 10 val. – 1,67 promilės (patikros sertifikatas Nr. 1526810). 2021 m. gruodžio 24 d. neblaivumo nustatymo akte A. L. užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai (b. l. 59–62).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi 100, kai jo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. L. vairavo automobilį Audi 100, be kita ko, patvirtina liudytojo D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėto liudytojo objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. L. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir dydžiu (b. l. 89–91).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. L. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

A. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. teistas (b. l. 78–79), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 80–82), nedirba (b. l. 87), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 88). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, A. L. skirti baudą nėra tikslinga, nes kaltinamasis nemoka paskirtų baudų, jis nedirba, todėl prokurorės siūloma 60 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. L. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Audi konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore pirmu pūtimu yra 1,74 promilių etilo alkoholio koncentracija, o antruoju – 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį dienos metu, Vilniaus mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 24 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

A. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Audi, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 31). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. L. priklausantis automobilis Audi konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 700 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

A. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 73–74, 75–76). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. L. priklausančiam automobiliui Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. kovo 27 d. (b. l. 33–34). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Bylos duomenimis, A. L. savanoriškai pateikė vairuotojo pažymėjimą (b. l. 18), todėl teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 24 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą valstybės naudai.

A. L. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu perduoti VĮ „Regitra“.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) A. L. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.