Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-23 · Byla Nr. 1SA-19-172/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-23
Bylos Nr.
1SA-19-172/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavelas Frolovas
Nuteistasis
N. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1SA-19-172-2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.13.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas,sekretoriaujant Violetai Budžienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo N. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu N. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 129 str. 2 d. 9 p., 214 str., 22 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., 187 str. 2 d. bei nubaustas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 1 p. N. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.

N. J. nuteistas už tai, kad veikdamas su A. L. bendrininkų grupe, dėl savanaudiškų paskatų, nužudė kitą žmogų, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai pasikėsino ją panaudoti. Be to, N. J. nuteistas už tai, kad sunaikino didelės vertės svetimą turtą. Nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis: 2007 m. lapkričio 20 d., apie 00.13 val., degalinėje „Statoil žiedas“, esančioje (duomenys neskelbtini), N. J. pasiūlius plėšimo būdu užvaldyti A. R. priklausantį turtą, A. L. su šiuo pasiūlymu sutiko. Susitaręs su A. L., N. J. pasiūlė A. R. nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur, kaip jis teigė, turėjo supažindinti A. R. su savo pažįstamomis merginomis. N. J., A. L. ir nukentėjusysis, kuris vairavo automobilį „Volvo“ XC 90“, atvyko į N. J. nurodytą vietą apie 1 val., tikslus laikas nenustatytas, kur nukentėjusiojo automobilis įklimpo. N. J., tuo pasinaudodamas, turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, užmetęs diržą ant kaklo už automobilio vairo sėdinčiam nukentėjusiajam, pradėjo jį smaugti, po to ištraukė apsvaigusį A. R. iš automobilio. Kai nukentėjusysis atsipeikėjo ir bandė pabėgti nuo jį užpuolusių N. J. ir A. L., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. L. pasivijo nukentėjusįjį, susigrūmė su juo, atėmė iš jo turimą peilį bei dūrė nukentėjusiajam į nugarą, taip padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Po to N. J. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, taip atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, pareikalavo atiduoti vertingus daiktus – mokėjimo korteles ir pinigus. Nukentėjusiajam perdavus reikalaujamus daiktus ir pasakius mokėjimo kortelės kodą, N. J. su A. L. užvaldė A. R. priklausančius daiktus: „Hansabanko“ mokėjimo kortelę, 200 Lt vertės baltojo metalo grandinėlę, 229 Lt vertės laikrodį „Swatch“ bei 1000 Lt. Nuteistieji, užvaldę nukentėjusiajam priklausantį turtą, vykdydami bendrą susitarimą, nužudė A. R.: po to, kai A. L. peiliu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, N. J. sužalotą ir negalintį pasipriešinti A. R. pargriovė ant žemės ir, A. L. stebint, užvaldęs pagrobtas vertybes, rankomis smaugė nukentėjusįjį, kol šis mirė nuo mechaninės asfiksijos.

2007 m. lapkričio 21 d. 1.53 val. N. J. ir A. L., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą užvaldyti A. R. priklausančius pinigus, pasinaudodami pagrobta nukentėjusiojo „Hansabanko“ mokėjimo kortele, pasikėsino iš bankomato užvaldyti nukentėjusiojo sąskaitoje esančius pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nežinojo tikrojo mokėjimo kortelės kodo.

Be to, iki 2007 m. lapkričio 22 d., tikslus laikas nenustatytas, N. J., turėdamas tikslą nuslėpti A. R. nužudymą ir vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą – sudeginti nukentėjusiajam priklausantį automobilį „Volvo“, paliktą nusikaltimo vietoje, – kurį padėjo įgyvendinti A. L., siekdamas užtikrinti N. J. alibi, jeigu jis būtų sulaikytas policijos pareigūnų, ir pavaizduoti, tarsi pastarasis, kaip taksi vairuotojas, važiavo pagal iškvietimą į Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) tris kartus paskambino N. J. į mobilųjį telefoną. N. J., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, 2007 m. lapkričio 22 d., apie 1 val., atvyko į nurodytą kaimą, su savimi turėtu benzinu apipylė automobilį „Volvo“, kurio vertė 91 389,10 Lt, ir šį padegė, taip sunaikino didelės vertės svetimą turtą.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl N. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos 187 str. 2 d.: pašalino iš nuosprendžio N. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad šią veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi kasacinį skundą atmetė.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis N. J. prašo kruopščiai susipažinti su bylos medžiaga, jo pateikta medžiaga. 2013 m. balandžio 22 d. generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pripažinti nepagrįstu. Nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, nes remiantis Lietuvos Respublikos BPK 52 str., kategoriškai atsisako valstybės skirto advokato ir savo interesus nori ginti pats. Taip pat nori pateikti papildomus įrodymus, kad nėra kaltas, ir kad generalinės prokuratūros atsisakymai (nutarimai) yra nepagrįsti.

N. J. skunde teigia, kad 2011 m. lapkričio 24 d. prokuroro S. S. nutartis atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nepagrįsta, nes yra akivaizdus pareigų neatlikimo faktas arba korumpuotos prokuratūros požymis. Pažymi, kad versija, jog A. R. nužudymas buvo „užsakytas“ nebuvo nagrinėta.

Nuteistasis teigia, kad nusikaltimo užsakovo nustatymas negali nebūti bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu. Nurodo, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio įvykio liudytojo, nėra daiktinių įrodymų, nėra vienareikšmės eksperto išvados, nebuvo atlikta eilė būtinų procesinių veiksmų.

Teigia, kad A. L. parodymai yra melagingi, ką patvirtina bylos medžiaga. Nurodo, kad tyrimas ir teismas rėmėsi A. L. parodymais ir savo įsitikinimo nepakeitė nepaisant to, kad juose buvo akivaizdžių nesutapimų, kad jie buvo nelogiški, netgi pripažinę A. L. parodymus melu ir bandymui išvengti bausmės.

Nuteistasis nurodo, kad jo A. R. nepažinojo, pažinojo A. L., žinojo kur jis dirbo, turėjo jo telefono numerį, vardą ir kitus duomenis. Teigia, kad motyvo nužudyti jis neturėjo, atvirkščiai, jam nebuvo naudinga A. R. mirtis, nes jis priėmė nuteistąjį į darbą.

Teigia, kad teismo posėdis buvo vedamas kaltinančia linkme, neobjektyviai, neprofesionaliai, korumpuoto teismo, kurio nuomonė iš anksto buvo suformuota remiantis neteisėtais straipsniais žiniasklaidoje. Pažymi, kad bausmė yra neadekvati padarytam nusikaltimui. Nurodo, kad pas jį nebuvo jokių A. R. daiktų, nei apiplėšimo, nei nužudymo jis neplanavo ir jo nežudė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. J. skundas atmestinas.

Baudžiamoji byla gali būti atnaujinama tik dėl aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d., kurios paaiškėjo po nuosprendžio įsiteisėjimo. Šios aplinkybės yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo, 3) kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis bei 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Šiuo konkrečiu atveju tokių įstatyme numatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindu pradėti procesą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d., byloje nėra.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, priimdamas 2013 m. balandžio 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo N. J. prašyme atnaujinti baudžiamąją bylą nurodytas aplinkybes ir pagrįstai nurodė, jog N. J. prašyme nurodytos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 d. 4 p. numatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos Klaipėdos apygardos teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, ir kurios leistų abejoti teismų sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu. Teismas pažymi, kad nagrinėjant N. J. bylą visų instancijų teismuose, pastarojo skunde nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir išsamiai vertinamos, todėl nėra pagrindo abejoti minėtų teismų sprendimais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu ir nubaustas, teisėtumas bei pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine ir kasacine tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinės instancijos teismai konstatavo, jog pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo ištirtos visapusiškai ir nešališkai, Lietuvos Respublikos BPK nuostatos nebuvo pažeistos. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. priimtu nuosprendžio teisėtumu bei pagrįstumu. Ta aplinkybė, jog teismas priėmė nepalankų sprendimą N. J. atžvilgiu negali būti laikoma pagrindu abejoti teismo objektyvumu.

N. J. teiginys, kad A. R. nužudymas buvo užsakytas grindžiamas tik jo paties žodžiais. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. R. nužudymas buvo užsakytas, N. J. teismui nepateikė, todėl generalinio prokuroro argumentas, jog N. J. teiginys neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas pradėti baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėtas ir pagrįstas.

N. J. teigia, kad teismas rėmėsi A. L. parodymais, kurie, anot N. J., yra melagingi. Tačiau nuteistasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius jo žodžius, todėl teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo vertinti A. L. parodymus kritiškai.

Teismas nenustatė jokių papildomų aplinkybių, kurių pagrindu, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 444 str. nuostatomis, galima būtų atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 64 str., 447 str. 2 d., 440 str. 2 d.,

nutarė:

nuteistojo N. J. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Pavelas Frolovas