- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- 1-460-990/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
teismo posėdžių sekretorėms Aušrai Tumbrotaitei, Akvilei Nemanienei, Rasai Glovickytei – Liobienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 20.35 val. Taikos gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 1 A. Š. vairavo mopedą „Direct Bikes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu A. Š. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltu nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis nevairavo motorolerio ir šalia pastato, esančio Taikos g. 1, Vilniuje, jis nebuvo. Jis matė paliktą motorolerį prie degalinės „Neste“, esančios Justiniškių mikrorajone, Vilniuje. Motorolerio savininkas yra S. Č., tačiau nagrinėjamo įvykio metu motoroleris buvo jo žinioje. Jis turėjo raktą nuo garažo, esančio (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kuriame stovėjo motoroleris. Jis kartu su B. nuvažiavo motoroleriu iš garažo iki degalinės, esančios Justiniškių gatvėje (motorolerį vairavo B.). Jų tikslas buvo nuvažiuoti su motoroleriu kuo arčiau, kad nereikėtų eiti pėsčiomis iki miesto, nes jis planavo važiuoti į Žirmūnų mikrorajoną. Nuvažiavę motoroleriu iki degalinės, jie paliko minėtą motorolerį ir jis viešuoju transportu išvažiavo į Žirmūnų mikrorajoną. Iš Žirmūnų mikrorajono jis nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“. Išlipęs iš autobuso jis ėjo pro parduotuvę „Maxima“ ir pamatė išėjusius pažįstamus, kurie pasiūlė nueiti į miškelį išgerti. Pažįstamų rate B. ar S. Č. nebuvo. Jis miškelyje gėrė degtinę ir ten buvo iki pat nakties. Vėliau jis su keliais pažįstamais atėjo iki motorolerio, kurį norėjo pastatyti į draugo rūsį. Tuo metu jo draugas kažkur išėjo ir jis ėjo minėto draugo ieškoti. Po to jis lyg paskambino minėtam draugui paklausti, kur šis yra. Jo draugas atsakė, kad tuoj bus. Jis nuo Rygos gatvės nuėjo iki Justiniškių vaikų žaidimų aikštelės, kur apie 300 – 400 metrų atstumu nuo vietos, kur jis paskutinį kartą matė motorolerį, prie jo priėjo policininkai ir paklausė, ar jis važiavo motoroleriu. Jam atsakius neigiamai policininkai paprašė motorolerio raktų, bet jis atsakė raktų nerandantis (galbūt raktai buvo palikti motoroleryje prie degalinės, o gal iškrito miške). Tada pareigūnai nuvežė jį į policijos komisariatą. Jis negali tiksliai pasakyti, kaip jis buvo apsirengęs nagrinėjamo įvykio dieną. Anksčiau jis kelis kartus buvo pagautas vairuojantis neblaivus, tačiau jis negali pasakyti, kiek kartų ir kada. Jis padarė išvadas, kad taip daryti nereikia.
3. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones jis neturi – ši teisė iš jo buvo atimta, nes jis vairavo būdamas neblaivus. 2020 m. rugsėjo 8 d. ryte, tikslaus laiko jis neatsimena, jis išgėrė apie 120 gramų degtinės. Po pietų, tikslaus laiko jis neatsimena, jis pėsčias nuėjo iki turgelio šalia parduotuvės „Norfa“, esančios Justiniškių g. 91, Vilniuje, kur susitiko su draugu, kurį vadina Š. (jis nežino, koks yra tikras minėto draugo vardas ir pavardė). Tada jie nuėjo riešutauti į miškelį, esantį tarp Justiniškių ir Viršuliškių mikrorajonų, kuriame jis išgėrė dar apie 250 gramų degtinės (kartu su juo alkoholį vartojo ir Š.). Apie 20.00 val., pradėjus temti, jie išsiskyrė prie parduotuvės „Maxima“, esančios prie klinikos „Kardiolita“. Po maždaug 20 minučių jie su Š. susiskambino ir susitarė susitikti prie Š. namų (Š. namas yra (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso jis nežino, bet galėtų nurodyti namą). Jis ėjo susitikti su Š. kiemais nuo parduotuvės „Norfa“ parduotuvės „Maxima“ link. Einantį Š. namų link ties vaikų žaidimo aikštele jį sulaikė policijos pareigūnai. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, po ko jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. 2020 m. rugsėjo 8 d. jis nevairavo jokios transporto priemonės (b. l. 58-60).
4. Teisiamojo posėdžio metu D. A. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu eidamas prie Rygos gatvėje, Vilniuje, esančios parduotuvės „Maxima“ jis pamatė iš kiemo išvažiavusį motorolerį ir du žmonės – vienas sėdėjo ant motorolerio, o kitas bandė ant motorolerio užlipti. Minėtas motoroleris taip svyravo, kad buvo akivaizdu, jog šie žmonės yra neblaivūs. Kadangi motoroleris dar buvo neužvestas, jis vyriškiams pasakė, kad šie nebandytų važiuoti. Minėti vyrai pažiūrėjo į jį, tačiau nesureagavo. Jis pamanė, kad tie žmonės gali būti rusakalbiai ir jo nesuprato. Taip pat jis pamanė, kad minėti žmonės išsistums motorolerį, bet nevažiuos. Nuėjęs savo automobilio link jis atsisuko ir pamatė, kad teismo posėdžių salėje esantis kaltinamasis sėdi ant motorolerio pastarąjį užsivedęs ir laukia šviesoforo signalo, leidžiančio pasukti į Rygos gatvę. Kaltinamasis taip sėdėjo ant motorolerio, kad vos pastarąjį išlaikė. Tada jis staigiai užsivedė automobilį, apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui minėtą motorolerį, tuo pačiu skambindamas policijai. Pirmo posūkio metu kaltinamasis su motoroleriu pargriuvo. Priešais važiavo kitas automobilis, kuris apvažiavo motorolerį ir nuvažiavo toliau. Tuo metu motoroleriu važiavo vienas vyriškis. Motoroleriui pargriuvus jis prie šio privažiavo, švietė į motorolerį (tuo metu jis jau buvo iškvietęs policiją) ir būdamas automobilyje filmavo situaciją. Žmogus, vairavęs motorolerį, supratęs, kad kažkas vyksta, greit paliko motorolerį ir pradėjo bėgti kiemais. Atvažiavusiems policijos pareigūnams jis nurodė, kaip atrodo tas vyriškis ir į kokią pusę pastarasis nubėgo, po ko policijos pareigūnai nubėgo į kiemus ir po poros minučių minėtą vyrą parsivedė – tai buvo tas pats žmogus, kuris sėdėjo ant motorolerio. Policijos pareigūnai prašė, kad jis patvirtintų, ar tai tas pats žmogus. Tą žmogų jis atpažino pagal aprangą – vyriškis buvo su ruda striuke, džinsais ir sportbačiais.
5. Ikiteisminio tyrimo metu D. A. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 20.35 val. eidamas nuo Laisvės prospekto parduotuvės „Maxima“, esančios Taikos g. 1, Vilniuje, link jis pamatė, kaip minėtos parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje ant motorolerio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdi akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris ruošiasi išvažiuoti iš aikštelės. Šalia motorolerio stovėjo kitas vyriškis, kuris tai pat atrodė neblaivus. Jis priėjo prie šių vyrų, kurie abu jau sėdėjo ant motorolerio, ir šiems pasakė, kad šie nevažiuotų, nes yra akivaizdžiai neblaivūs. Nuo vyriškių sklido stiprus alkoholio kvapas, jų judesiai buvo nekoordinuoti. Vienas vyriškis nulipo nuo motorolerio ir pasišalino. Tada jis nuėjo savo automobilio link. Atsisėdęs į savo automobilį jis pamatė, kad žmogus, sėdėjęs ant motorolerio, pastaruoju išvažiuoja iš parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės Taikos gatvės link. Jis išvažiavo paskui šį žmogų, todėl matė, kaip šis vairavo. Važiuodamas jis iš karto apie šį įvykį pranešė policijai. Tik išvažiavęs į Taikos gatvę minėtas motorolerio vairuotojas nugriuvo viduryje gatvės ties skiriamąja juosta, po ko atsikėlė, pakėlė motorolerį ir pasitraukė į dešinį kelkraštį. Toliau vyriškis nebevažiavo. Jis sustojo už to motorolerio vairuotojo ir atsidaręs savo automobilio dureles šūktelėjo, kad šis daugiau nebevažiuotų, tačiau jis mano, kad vyriškis jo neišgirdo. Sustojęs jis pradėjo savo telefonu filmuoti minėtą vyrą, po ko jis išgirdo policijos sirenas. Jis mano, kad minėtas motorolerio vairuotojas taip pat išgirdo, kad atvyksta policijos pareigūnai, todėl pastatė motorolerį ir pradėjo nuo jo šalintis krūmų, buvusių dešinėje pusėje, link. Atvykusiems policijos pareigūnams jis nurodė kryptį, kuria minėtas vyriškis pasišalino, ir papasakojo, kaip šis atrodo. Policijos pareigūnai už poros minučių nuo vyriškio pasišalinimo šį surado. Jis atpažino, kad tai tas pats žmogus, vairavęs motorolerį. Jam matant minėtas vyriškis iki atvykstant policijos pareigūnams alkoholinių gėrimų negėrė; taip pat jis nematė, kad vyriškis būtų su savimi turėjęs alkoholinių gėrimų. Vyras buvo pasišalinęs tik porai minučių (b. l. 11-13).
6. Teisiamojo posėdžio metu E. S. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Nagrinėjamo įvykio dieną (jau buvo sutemę) jis gavo pranešimą, kad apsvaigęs žmogus vairuoja motorolerį, nuo kurio nugriuvo. Atvykusį į įvykio vietą prie parduotuvės „Maxima“, esančios Buivydiškių gatvėje, Vilniuje, jį pasitiko žmogus, kuris pranešė apie šį įvykį. Pranešėjas pasakė, kad pamatęs policijos pareigūnus vairuotojas nubėgo į kiemus. Pranešėjas parodė vaizdo įrašą ir apibūdino minėto vairuotojo požymius. Tada jis su kolege nuėjo ieškoti to žmogaus ir pamatė, kad už kelių šimtų metrų už namo kampo prie krūmo stovi labai neblaivus žmogus, kuris atitiko visus nurodytus požymius. Tada jie su šiuo vyriškiu nuėjo iki policijos tarnybinio automobilio. Pranešėjas pasakė, kad tai yra būtent tas žmogus. Minėto žmogaus išvaizda atitiko vaizdo įrašą, nuotraukų medžiagą, todėl jie vyriškį sulaikė. Sulaikytajam jie davė pūsti į alkotesterį. Jis tiksliai nepamena, ką aiškino sulaikytasis, nes šis buvo labai neblaivus – sulaikytas vyras sakė nevairavęs ir nesuprantantis, kas čia vyksta, bet jokio rišlaus pokalbio tarp jų nebuvo. Iki sulaikymo pas minėtą vyrą buvo motorolerio rakteliai, bet po to atliekant minėto vyro dalinę apžiūrą raktų nebebuvo.
7. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 20.40 val. patruliavimo su G. B. metu buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio Taikos g. 1, Vilniuje, pranešėjas važiuoja paskui neblaivų vairuotoją. Vėliau iš budėtojo jie gavo papildomos informacijos, kad pranešėjas ir neblaivus asmuo sustojo ir abu stovi prie minėto pastato. Atvykęs į įvykio vietą jis pamatė motorolerį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio stovėjo pranešėjas D. A., kuris paaiškino, kad neblaivus motorolerio vairuotojas, pamatęs jų tarnybinio automobilio švyturėlius, nubėgo į kiemus. Tada jis su kolege nedelsdami pagal pranešėjo nurodytus požymius pradėjo persekioti minėtą vairuotoją. Už dviejų namų nuo įvykio vietos jis pastebėjo akivaizdžiai neblaivų vyrą (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. Š.). Paklaustas, ką čia daro ir iš kur eina, minėtas vyras negalėjo nieko paaiškinti, sunkiai kalbėjo, vos pastovėjo ant kojų. Nuo minėto vyro sklido stiprus alkoholio kvapas. Paprašytas minėtas vyras su juo nuėjo iki policijos tarnybinio automobilio, šalia kurio buvęs pranešėjas iš karto jiems pasakė, kad tai yra tas pats žmogus, vairavęs motorolerį ir pasišalinęs pamatęs policijos tarnybinį automobilį. Pranešėjas pasakė matęs, kaip minėtas vyras vairavo motorolerį ir galįs tai paliudyti. Paklaustas, prieš kiek laiko paskutinį kartą vartojo alkoholį, minėtas vyras atsakė alkoholį gėręs prieš dvi valandas. Tada minėtas vyras buvo patikrintas alkotesteriu – pirmą kartą alkoholio matuoklis parodė 2,53 promilių, o antrą – 2,44 promilių. Minėtas vyras kategoriškai neigė vairavęs, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip atsirado šalia įvykio vietos (b. l. 23-25).
8. Teisiamojo posėdžio metu S. Č. parodė, kad A. Š. jis pažįsta daug metų. Motoroleris yra jo sūnaus, bet registruotas jo vardu, laikomas garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Garažu naudojasi jis ir jo sūnus, kartais jis leidžia minėtu garažu pasinaudoti ir A. Š. Garažo raktas yra vienas. Jis leido A. Š. remontuoti automobilį. Jis nežino, ar A. Š. galėjo važiuoti jo motoroleriu (jis nieko apie tai nežinojo). Jis net nežinojo, kad motoroleris buvo ne garaže. Vėliau jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad jo motoroleris yra aikštelėje. Garažo raktai yra laikomi koridoriuje, namuose. A. Š. į jo namus buvo atėjęs ne vieną kartą. Raktai kabėjo koridoriuje, raktų A. Š. jis nedavė. Garaže nėra vietos remontuoti automobilį, ten jie sandėliuoja padangas, ten taip pat stovėjo motoroleris. Jis visuomet duodavo raktus A. Š., nes šalia jo garažo yra draugų garažai, kur galima remontuoti automobilį, o jo garaže yra laikomi instrumentai. Motorolerio raktai buvo mopede – šie ten pastoviai būna, kad nepasimestų.
9. Ikiteisminio tyrimo metu S. Č. parodė, kad A. Š. jis pažįsta jau apie penkiolika metų – jie kartais kartu leidžia laisvalaikį, yra turėję verslo reikalų. Jis naudojasi savo draugui A. M. priklausančiu garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio tikslaus numerio jis neatsimena ir kuriame yra laikomas jo sūnaus A. Č. motoroleris „Direct Bikes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sūnus atsisiuntė iš (duomenys neskelbtini). Jis minėtą motorolerį užregistravo savo vardu, nes taip prašė sūnus. Motoroleriu naudojasi tik jo sūnus. Motorolerio užvedimo rakteliai paprastai būna garaže. Jis yra davęs A. Š. raktą nuo minėto garažo, nes šis buvo prašęs leisti pasinaudoti garaže esančiais įrankiais automobilio remontui. Kada tiksliai A. Š. paėmė garažo raktą, jis neatsimena. A. Š. žinojo, kad motoroleris buvo laikomas garaže. A. Š. nebuvo leista naudotis motoroleriu ir A. Š. to niekada neprašė. Apie tai, kad A. Š. galėjo naudotis motoroleriu, jis sužinojo tik tada, kai jam paskambino iš policijos. A. Š. jis jokių pretenzijų neturi (b. l. 19-21).
10. 2020 m. rugsėjo 8 d. 21.02 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0146, A. Š. iškvepiamame ore nustatyta 2,53 promilių alkoholio, o 2020 m. rugsėjo 8 d. 21.27 val. – 2,44 promilių alkoholio (b. l. 27-28).
11. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0146, metrologiškai patikrintas 2020 m. liepos 17 d., patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. sausio 17 d. (b. l. 29).
12. Ikiteisminio tyrimo metu D. A. pateikė dviejų minučių ir vienos sekundės trukmės vaizdo įrašo failą „VID_20200909_005013“, kuriame užfiksuotas tamsus paros metas, lietus. Vaizdo įraše užfiksuotas ant motorolerio sėdintis vyras. Motoroleris stovi prie šaligatvio bortelių prie pilkos spalvos automobilio galo. Ant motorolerio sėdintis asmuo dėvi šviesiai rudą striukę, šviesias kelnes, tamsius batus šviesiu padu. Nuo vaizdo įrašo 42 sekundės vyras nulipa nuo motorolerio ir atsistoja, laiko motorolerį viena ranka, o vėliau – dviem. Nuo vaizdo įrašo 1 minutės 39 sekundės minėtas vyras atlenkia motorolerio kojelę, pastato motorolerį ir nueina į dešinę pusę (b. l. 16-17).
13. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad, nors A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme neigė nagrinėjamo įvykio dieną vairavęs mopedą, tačiau tokią kaltinamojo poziciją paneigia tiek liudytojų parodymai, tiek vaizdo įraše užfiksuota informacija. D. A. parodė nagrinėjamo įvykio dieną kaltinamąjį iš pradžių iš arti matęs akivaizdžiai neblaivų, bandantį važiuoti mopedu, netgi įspėjęs kaltinamąjį to nedaryti, tačiau netrukus kaltinamąjį vėl pamatęs vairuojantį mopedą bei nuo šio nukrentantį, dėl ko privažiavęs situaciją pradėjo filmuoti mobiliojo ryšio telefonu. D. A. pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas šalikelėje prie mopedo svirduliuojantis vyras, kuris mopedą palieka ir nueina į dešinę pusę, o prieš nueidamas vyriškis pasisuka į liudytoją, vaizdo įraše matomas vyro veidas. Nors peržiūrint vaizdo įrašą teisiamojo posėdžio metu A. Š. nurodė nemanantis, jog vaizdo įraše užfiksuotas būtent jis, teismas neturi pagrindo tikėti tokiais kaltinamojo teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu A. Š. nurodė nagrinėjamo įvykio vakarą alkoholį vartojęs su draugu, pravarde Š., miškelyje tarp Justiniškių ir Viršuliškių mikrorajonų, o vėliau jį, einantį namo, sulaikė policijos pareigūnai, tačiau teisiamojo posėdžio metu A. Š. nurodė, jog nagrinėjamo įvykio dieną jie buvo penkiese, be to, visi dėvėjo šviesias striukes kaip ir jis. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas E. S. parodė, kad jam atvykus į įvykio vietą pranešėjas D. A. parodė vaizdo įrašą bei nurodė, kur link nuėjo motorolerio vairuotojas, kuris buvo rastas vos po poros minučių netoliese, aplinkui jokių kitų panašius drabužius dėvėjusių ar panašiai atrodžiusių žmonių nebuvo, o kaltinamasis buvo vienintelis žmogus, buvęs arti įvykio vietos. Nors kaltinamasis nurodė, jog jis netgi neturėjo mopedo raktų, tačiau E. S. patikino, kad kaltinamasis raktus iš pradžių turėjo, bet vėliau raktų jau nebebuvo. Kaip minėta, kaltinamąjį vairuojantį motorolerį aiškiai matė D. A., kuris prieš tai buvo prie kaltinamojo priėjęs, nurodė nuo šio jutęs stiprų alkoholio kvapą, vėliau, pamatęs, kad kaltinamasis važiuoja mopedu, nuo kurio, be kita ko, buvo nukritęs, iškvietęs policijos pareigūnus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais D. A. parodymais, kuriuos patvirtina ir pastarojo pateiktas vaizdo įrašas bei liudytojo E. S. parodymai.
14. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – D. A., E. S., S. Č. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, vaizdo įraše, alkotesterio išrašuose užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. apie 20.35 val. Taikos gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 1 A. Š. vairavo mopedą „Direct Bikes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
15. Minėta, kad A. Š. vairavo mopedą būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, taigi A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
16. Spręsdamas dėl A. Š. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad A. Š., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. A. Š. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas nenustatė A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. A. Š. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą (b. l. 69-71), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad A. Š. yra recidyvistas, o tai yra A. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. Š. nedirba, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, be kita ko, ir už vairavimą esant neblaiviam, paskirtų nuobaudų – baudų nemoka, (b. l. 63-68), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad A. Š. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, A. Š. jos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. A. Š. už vairavimą esant neblaiviam teistas net tris kartus, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, už analogiškus veiksmus praeityje ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis. Už analogišką nusikalstamą veiką 2018 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. Š. buvo skirta arešto bausmė, kuri jokios teigiamos įtakos nepadarė ir A. Š. nusikalto vėl, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. Š. griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant ilgesnį už BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį ir A. Š. skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, ir jam paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 21 d.), be to, A. Š. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d.). Kadangi nusikalstamos veikos, kurias padarė A. Š., labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkiems nusikaltimams, nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, o nusikalstama veika, numatyta BK 243 straipsnyje, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams), bausmės bendrintinos jas apimant, griežčiausia – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu A. Š. skirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A. Š. skirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei šiuo nuosprendžiu A. Š. skirtiną devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, A. Š. skiriant galutinę subendrintą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmę įskaitytinas laikas, įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiais, bei minėtais nuosprendžiais skirtos bausmės atlikta dalis.
18. A. Š. nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. 21.03 val. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. 13.59 val., t. y. vieną parą buvo laikinai sulaikytas (b. l. 49-51), taigi A. Š. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
19. Minėta, kad A. Š. transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.
20. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
21. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors A. Š. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. Š. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
22. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs A. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas pažymi, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija A. Š. iškvepiamame ore (2,44 promilių) daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Taip pat pažymėtina, kad A. Š. neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą: už vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio A. Š. yra ne kartą tiek baustas administracinėmis nuobaudomis, tiek teistas, tačiau vairuoja toliau, nepaisydamas to, kad tokios teisės jis neturi, taigi nustatytinas maksimalus A. Š. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – penkeri metai, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos.
23. Teismas taip pat pažymi, kad A. Š. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – motoroleriu „Direct Bikes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas motoroleris laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio A. Š. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Mopedas „Direct Bikes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. Č. (b. l. 38), taigi minėtas mopedas tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo pagrindų. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti motorolerį „Direct Bikes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. Š. išieškotina (konfiskuotina) minėto motorolerio vertę atitinkanti pinigų suma. Mopedo „Direct Bikes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina su pridėtinės vertės mokesčiu yra 350 eurų (b. l. 37), taigi iš A. Š. išieškotina (konfiskuotina) motorolerio „Direct Bikes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma – 350 eurų.
VI. Procesinės prievartos priemonės
24. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 52-53), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintinos.
VII. Proceso išlaidos
25. BPK 103 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
26. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 6 eurų išlaidas, susijusias su motorolerio „Direct Bikes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu ir saugojimu UAB „T.“ aikštelėje nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 40-41), taigi šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas iš A. Š.
VIII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
27. Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (b. l. 141) paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti A. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šią bausmę subendrinti su Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu A. Š. skirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A. Š. skirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme jas apimant, griežčiausia – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu A. Š. skirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A. Š. skirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei šiuo nuosprendžiu A. Š. skirtą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir A. Š. skirti galutinę subendrintą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmę įskaityti A. Š. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat laiką, įskaitytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiais bei minėtais nuosprendžiais skirtų bausmių atliktą dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Skirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos, ir išieškoti (konfiskuoti) iš A. Š. 350 eurų.
A. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
6 eurų išlaidas, susijusias su motorolerio „Direct Bikes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu ir laikymu ikiteisminio tyrimo metu, pripažinti proceso išlaidomis ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai iš A. Š. priteisti 6 eurų išlaidų atlyginimo.
Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.