- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-13
- Bylos Nr.
- 2S-787-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- M. P. Kolegija
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Irina Serafin Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 76.5.;
122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. liepos 13 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir tėvystės nuginčijimo, tretysis asmuo M. P.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką 2006-05-04 sudarytą su atsakovu S. B., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atnaujinti ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo padavimo terminą. Pripažinti S. B. tėvystę, įrašytą V. B. gimimo liudijime, negaliojančia. Nepilnametės dukros V. B. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina J. B.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2009-03-30 nutartimi įpareigojo ieškovę J. B. iki 2009-05-04 pašalinti trūkumus pareiškime dėl santuokos nutraukimo, kitaip pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas. Taip pat atsisakė priimti pareiškimą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas nurodė, kad CPK 385 str. nustato kokius reikalavimus privalo išspręsti teismas nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą ir padarė išvadą, kad reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo šioje byloje negali būti nagrinėjamas. Pagal CK 3.151 str. ieškovė nėra asmuo, galintis pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tokį ieškinį gali reikšti jos sutuoktinis S. B. ar asmuo, laikantis save vaiko tėvu. Be to toks pareiškimas nagrinėjamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 395 str.). Teismas sprendė, kad šioje byloje gali būti nagrinėjamas tik ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir jis turi atitikti visus jam keliamus reikalavimus (CPK 382 str.), t.y. kol tėvystė nenuginčyta, turi būti iškelti visi reikalavimai dėl vaiko. Teismas nurodė, kad ieškovei tikslinga svarstyti reikalavimų nagrinėjimo eiliškumą, t.y. pirma išspręsti tėvystės klausimą, o po to santuokos nutraukimą. Jeigu santuoka bus nutraukiama be vaiko, keisis ir bylos teismingumas - pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Ieškovė J. B. atskiruoju skundu prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2009-03-30 nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog pagal CK 3.151 str. ieškovė nėra asmuo, galintis pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kad tokį ieškinį gali reikšti jos sutuoktinis S. B. ar asmuo, laikantis save vaiko tėvu. Teismas neteisingai taikė minėto straipsnio nuostatas, nes CK 3.151 str. 1 d. nustatyta, kad reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas. Ieškovė yra V. B. motina, todėl reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo vaikui, kurio motina ji yra, ji turi teisę ir šios teisės teismas negali riboti. Teismas nurodė, kad ieškinyje nutraukti santuoką, kol tėvystė vaikui nenuginčyta, turi būti iškelti visi reikalavimai dėl vaiko, t.y. ne tik vaiko gyvenamosios vietos, bet ir išlaikymo klausimas. Tokiu būdu, ne iš tikrojo ieškovės dukros V. B. tėvo, o iš atsakovo bus priteistas ieškovės dukros išlaikymas. Teismas privalėjo vadovautis teisingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.), bet šiuo atveju šį principą pažeidė. Teismas taip pat pažeidė CK fundamentalųjį principą, taip pat CPK ekonomiškumo ir koncentracijos bei kooperacijos principus (CPK 7-8 str.). Ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo turi būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje, nes priešingu atveju, ne tik iš atsakovo, kuris nėra vaiko tėvas, bus priteistas išlaikymas, bet visos šalys patirs papildomų išlaidų, sugaiš daug laiko - tiek ieškovė, tiek atsakovas turės vykti į skirtingus Lietuvos apylinkių teismus, bylas nagrinės ne vienas, o keli teisėjai, šalims bus siunčiami teismo šaukimai tiek į vienos, tiek į kitos bylos nagrinėjimą, taip pat kiti procesiniai dokumentai. Esant sunkiai ekonominei situacijai šalyje, teismas turi imtis priemonių siekiant sutaupyti tiek valstybės lėšas, tiek ir asmenų, dalyvaujančių civiliniame procese, ir siekti, kad teismo sprendimas būtų priimtas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo mažesnėmis sąnaudomis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė augina mažametį vaiką, kurio ilgesniam laikui neturi kur palikti ir kurį, nepanaikinus skundžiamos nutarties, gali tekti visuomeniniu transportu vežtis į kito miesto teisme vyksiantį bylos nagrinėjimą. Nenuginčijus atsakovo tėvystės nepilnamečiui vaikui, kuris jo net nepažįsta ir yra auginamas savo tikrojo tėvo, yra reali grėsmė, kad paaugęs vaikas patirs didžiulę moralinę žalą, sužinojęs, kad jo gimimo įraše įrašytas ne jo tikrasis tėvas, o jam visiškai nepažįstamas ir svetimas žmogus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu netinkamai taikė civilinio proceso normas ir dėl to neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį dalyje panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
CPK 394 str. nustato, kad ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali paduoti asmenys nurodyti CK 3.151 str. CK 3.151 str. 1 d. nustatyta teisė kreiptis dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo suteikiama asmenims, kurie vaiko gimimo akto įraše nurodyti kaip vaiko motina ar tėvas. Kaip matyti iš byloje esančio V. B. gimimo liudijimo (b.l. 10), jos tėvu įrašytas S. B., o motina – J. B. Šiuo atveju įstatymas numato, kad ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo galima pareikšti ginčijant įrašą tiek apie save, tiek apie kitą iš tėvų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dukra V. B. pagimdė 2006-07-12 būdama susituokusi su atsakovu S. B. (b.l. 9). Taigi ieškovė manydama, jog jos sutuoktinis nėra biologinis vaiko tėvas, gali paduoti ieškinį dėl savo vyro tėvystės nuginčijimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesant tam jokio teisinio pagrindo, atsisakė ieškinį priimti, todėl skundžiama Širvintų rajono apylinkės teismo nutarties dalis naikinama, o ieškinio dėl tėvystės nustatymo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).
Kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė, o ne pareiga kreiptis į teismą (30 str.). Todėl ieškovė savo nuožiūra gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą ir teismas negali nurodyti kokiu būdu ieškovė turėtų savo teises ginti, kokį ieškinį pateikti. Atskirajame skunde apeliantės nurodytas prašymas reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėti santuokos nutraukimo byloje spręstinas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į ekonomiškumo, koncentracijos, kooperacijos principus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl tėvystės nuginčijimo panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.