- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- I-8239-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04404-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas priteisti jam neteisėtai neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31.
Šalies argumentai
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010-01-01 jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 str. nuostatomis. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministerija, tačiau pastaroji atsisakė grąžinti jam neteisėtai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Mokėdama sumažintą pensiją, Vidaus reikalų ministerija pažeidė konstitucines pareiškėjo teises, teisėtų lūkesčių apsaugos principą, o valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 39) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, nes mokėdama perskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, Vidaus reikalų ministerija vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo pateikto prašymo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2012 metais, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.
Bylos duomenys tvirtina, kad nuo 2010-01-01 pareiškėjui A. P. paskirta pareigūnų ir karių valstybinės pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti jam terminą skundui paduoti ir priteisti visą 2010–2012 metais dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti (b. l. 9–10) ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-01 nutartimi (b. l. 26–30) nagrinėti teisme priėmė tik pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 (b. l. 32).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.
Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.
Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 str. yra nustatyta 107 str. 1 d. įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.
Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą, turi taikyti Konstitucijos 110 str. nustatytą išimtį iš 107 str. 1 d. įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. Išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, bet ir tuomet, kai asmuo į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. Priešingu atveju, būtų pažeistas Konstitucijos 29 str. įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Tai taip pat nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-10-10 nutarties, 2015-04-01 nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas nėra praleidęs ginčui taikytino trejų metų termino skundui dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo paduoti.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją už nurodytą laikotarpį nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės, prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį, nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, taip pat tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2013-05-29 pažyma Nr. 11PP(P)-3606 tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dėl Konstitucijai prieštaravusių Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo pareiškėjui neišmokėta 508,12 eurai (1 754,43 Lt) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (b. l. 38). Nurodytos sumos teisingumo atsakovė neginčija. Kaip konstatuota LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, visos pensijos nepriemokos priteisimas yra veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas, visiškai pašalinantis dėl padaryto pažeidimo kilusias pasekmes.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogišką administracinę bylą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalį – 508,12 eurai eurus – A. P. įpareigotina išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos.
Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi būti apibrėžti terminais, todėl įvertinęs ginčo pobūdį, pareiškėjui priteistos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, įpareigojimą įvykdyti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą tenkinti.
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti A. P. 508,12 eurus (penkis šimtus aštuonis eurus ir 12 euro centų) (1 754,43 Lt) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 taikytų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.