Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo/

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. A. gyvena Bulgarijoje, todėl ieškinys su priedais jam buvo siunčiami vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2016 m. lapkričio 21 d. asmeniškai, Plungės rajono apylinkės teisme apie tai pranešimas gautas 2016 m. gruodžio 20 d. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Šaukimas į teismo posėdį atsakovui taip pat buvo siųstas vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Kadangi atsakovas gavo ieškinį ir jo priedus, jam taip pat buvo įteiktas pranešimas bei išaiškinta teisė pasirinkti atstovą ir nurodyta, kad jeigu toks atstovas byloje nebus pasirinktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsniu, yra privaloma paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam ateityje būtų įteikiami su šia byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu ši pareiga nebus įvykdyta ir nebus nurodytas įgaliotas asmuo, visi procesiniai dokumentai susiję su byla ir skirti atsakovui liks byloje ir bus laikomi įteiktais. Atsakovas atstovo nepasirinko, įgalioto asmens nenurodė, apie bylos iškėlimą jam yra žinoma, kadangi buvo įteiktas ieškinys, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam taip pat pranešta viešo paskelbimo būdu, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu susipažino užsienyje, prieš sudarydami santuoką kartu gyveno keturis metus Italijoje, po to nusprendė gyventi Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) jie susituokė ir gyveno Plungėje. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D.. Po santuokos sudarymo jų santykiai labai pablogėjo ir atsakovas 2014-01-24 išvyko į Bulgariją ir šeimą paliko. Po jo išvykimo jie bendravo tik porą mėnesių, daugiau jokių žinių iš jo negavo, sūnumi nesidomi, jo nelanko, išlaikymo neteikia. Šiuo metu sūnus lanko darželį, reikia mokėti už jį, pirkti maistą, rūbus. Ji dirba, tačiau gauna minimalų darbo užmokestį, gyvena pas jos tėvus, kurie jai padeda. Iš atsakovo prašo priteisti po 100 Eur sūnaus išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 31. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. A..

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo nebegyvena nuo 2014-01-24. Atsakovas visiškai nesirūpina šeima, jis šeimą paliko 2014-01-24, neteikia jokios moralinės ir materialinės paramos, atsakovas nesidomi sūnaus auklėjimu, jo gyvenimu, šeimos gerove, su šeima nepalaiko visiškai jokių ryšių. Sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo įstatymas apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 2 d.). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3. 27 str.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Šių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės, jos atstovės paaiškinimų darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. A. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliktina iki santuokos turėta pavardė (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad būdami santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto.

Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.59 str., 3.72 str. 1 d.). Kreditorių nėra.

Nustatydamas nepilnamečio sūnaus A. A. gyvenamąją vietą, teismas atsižvelgia į ieškovės pareikštą valią, į tai, kad nepilnametis nuo gimimo gyvena su mama, todėl teismas daro išvadą, kad nepilnamečio A. A. gyvenimas su motina labiausiai atitinka vaiko interesus, su mama juos sieja tvirtas tarpusavio ryšys (CK 3. 169 str., 3.174 str.).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. A. dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra apie 390 Eur, nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su sūnumi gyvena pas tėvus, kurie jai padeda. Atsakovo turtinė padėtis nežinoma, kadangi atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų neįgalus ar nedarbingas, todėl privalo teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu nepilnamečio sūnaus D. išlaikymui kas mėnesį reikia apie 312 Eur – 40 Eur mokestis darželiui, 120 Eur maistui, 30 Eur sudaro vaikui tenkinti komunalinių mokesčių dalis, 10 Eur vaistai, 10 Eur higienos prekės, 20 Eur nenumatytos išlaidos, 40 Eur rūbams, žaislams, knygoms, švenčių dovanoms, atostogoms – 30 Eur. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 100 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui.

Nustatydamas atsakovo išlaikymo prievolės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė suteikia nepilnamečiui vaikui gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, atsakovas išlaikymo neteikia, vaiku nesirūpina, yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku, teismui duomenų apie savo darbo vietas ir pajamas nepateikė, tokiu būdu siekdamas išvengti išlaikymo prievolės vykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus nepilnamečio vaiko kasdieninius poreikius, tėvų turtinę padėtį, į tai, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. A. išlaikymui priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2016-09-29 iki vaiko pilnametystės (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas šeimą paliko 2014-01-24, po to dar kelis kartus pinigų vaiko išlaikymui atsiuntė, tačiau nuo 2014-03-01 visiškai neteikia vaikui išlaikymo, vaiku nesirūpina. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo A. A. priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki kreipimosi į teismą dienos – 2016-09-29, skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį, iš viso 3100 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą periodiniais mokėjimais sudaro 36 Eur (100 Eur x 12 x 3 proc.), o žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą - 93 Eur (3100 Eur x 3 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo.

Ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Advokato užmokestis šioje byloje yra 431,51 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo 431,51 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 31), dėl atsakovo A. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. A. palikti iki santuokos turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui A. A. – (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2016-09-29, iki D. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 3100 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Nepilnamečio sūnaus A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 431,51 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 51 ct) už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.