Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. (toliau ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimo ir susipažinusi su administracinio nusižengimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. B. 2017 m. gruodžio 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 27 d. apie 7.36 val. A. Jakšto gatvėje – Gedimino prospekte, Vilniuje, reguliuojamojoje sankryžoje, vairavo automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytas 0.85 prom. girtumas.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 10ANN-137001966-17 V. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

3. V. B. praėjus pusei paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ANK) 329 straipsnio nuostatomis, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą su prašymu sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau ir – Institucija) 2018 m. liepos 5 d. nutarimu netenkino V. B. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo. Institucija vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 329 straipsnio nuostatomis, numatančiomis specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindus ir tvarką. Nutarime nurodė, kad, sutrumpinus atimtos V. B. teisės vairuoti transporto priemones terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kadangi V. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu buvo baustas už ANK 446 straipsnio 4 dalies nusižengimą, 23 Eur bauda, ir ANK 305 straipsnio 7 dalies nusižengimą, 15 Eur bauda, kas rodo, jog pažeidėjas tinkamų išvadų dėl savo elgesio nėra padaręs.

5. V. B., nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko. Skunde nurodė, kad šiuo metu jam skirtos administracinės nuobaudos nėra galiojančios, padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo itin šiurkštūs, nėra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, skirtas nuobaudas jis yra sumokėjęs. Taip pat nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam (V. B.) reikalinga vykdant darbines funkcijas bei rūpinantis neįgaliu broliu, kurio globa, vadovaujantis įsiteisėjusia teismo nutartimi priskirta jam, t.y. V. B..

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu pareiškėjo V. B. skundą atmetė, bei panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 17076068331. Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai <...> surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK. Viena iš administracinės teisenos dalių yra nuobaudos vykdymo procesas. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs ATPK nuobaudos vykdymo procese numatė specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo institutą (ATPK 329 straipsnis), tačiau po 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK, teisena vykdymo procese tokios galimybės nebenumato. Taigi V. B. pažeidimą kvalifikavus pagal ANK, nebaigta vykdyti administracinė nuobauda toliau vykdoma būtent pagal ANK teiseną.

6.1. apylinkės teismas konstatavo, jog Institucija, gavusi V. B. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo, t.y. dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo, nagrinėjo šį prašymą vadovaudamasi ATPK nuostatomis, nors minėto ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisena vyksta pagal ANK, jeigu ATPK numatytas pažeidimas, vadovaujantis to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, perkvalifikuotas pagal ANK. Apylinkės teismo vertinimu, V. B. veiksmus kvalifikavus pagal ANK ir bylą išnagrinėjus pagal ANK nuostatas, V. B. pateikus prašymą sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, kai ANK nenumato galimybės nuobaudos vykdymo procese asmeniui prašyti sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino terminą, Institucija neturėjo pagrindo nagrinėti šio prašymo iš esmės vadovaujantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis.

II. Apeliacinio skundo argumentai

7. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimu, V. B. jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo taikyti jo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti paskirtos jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, o nesant galimybės taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, prašo, kad jam atimtos teisės vairuoti transporto priemones laikotarpis būtų skaičiuojamas nuo 2016 m. gruodžio 27 d.

7.1. Savo skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs prašyme, adresuotame Institucijai, bei skunde, adresuotame apylinkės teismui. Taip pat nurodo, kad nuo 2017 m. sausio l d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame, iš tiktųjų, nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl, pareiškėjo manymu, šiuo konkrečiu atveju jo atžvilgiu turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatos, kadangi jos, anot pareiškėjo, švelnina veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Jei jam nebūtų taikyta ATPK 329 straipsnio nuostatų, tuomet prašo atimtos teisės vairuoti transporto priemones laikotarpį skaičiuoti nuo 2016 m. gruodžio 27 d., nes, pareiškėjo teigimu, nuo įvykio dienos iki nutarimo surašymo jis metus negalėjo vairuoti transporto priemones, o po to, 2017-12-27 surašius nutarimą, ši teisė jam buvo atimta dar 12 mėnesių, todėl jis nukenčia dvigubai. Teigia, jog šiuo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-l44-628/2018 nurodė, kad teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

V. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, patikrino apelianto skundžiamos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo V. B. skundą ir panaikindamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 17076068331, ANK nuostatų nepažeidė.

9.1. Nagrinėjamo skundo kontekste teismas pažymi, kad ATPK 329 straipsnio nuostatos nėra susijusios nei su veikų kvalifikavimu, nei su administracinių nuobaudų skyrimu, nes jos, iš tikrųjų, numatė tik nubaustojo teisę vykdymo procese kreiptis į teismą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau šis teisenos veiksmas jokiu būdu neįpareigojo teismo administracinės nuobaudos vykdymo procese visais atvejais priimti administracine tvarka nubausto asmens atžvilgiu palankų jam sprendimą, todėl teigti, kad ši teisės norma per se yra administracine tvarka nubausto asmens teisinę padėtį švelninanti teisės norma, kuri turi grįžtamąją galią, nėra pagrindo.

9.2. Be to, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo sprendimas derinasi su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisės aktai paprastai netaikomai tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Remiantis konstitucine jurisprudencija darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai).

Būtent todėl buvo priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas (toliau tekste ir – Įstatymas), kuris įsigaliojusio 2017-01-01 ir kurio teisės normos yra specialiosios bendrųjų ATPK ir ANK teisės normų atžvilgiu, numatančios tvarką, kaip turėtų būti sprendžiami probleminiai, tarp jų veikų kvalifikavimo bei teisenos, klausimai.

9.3. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Pažymėtina ir tai, kad Įstatyme nėra numatytas su administracinių nuobaudų vykdymu susijusių teisės normų, tarp jų ir 329 straipsnio, atgalinis veikimas. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), tai yra, taikant ATPK 329 straipsnį atgal, šalies teismai visais atvejais turėtų iš naujo spręsti administracinių nuobaudų vykdymo klausimus daugelyje administracinių nusižengimų bylų, išnagrinėtų jau po 2017-01-01.

9.4. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad V. B. veika kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas jau galiojant ANK, V. B. argumentai, kad apylinkės teismas jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė ATPK 329 straipsnio nuostatų, atmestini kaip nepagrįsti.

9.5. Dėl V. B. prašymo specialios teisės atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2016-12-27, jam inkriminuotos veikos padarymo momento ir jo nuorodos į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-l44-628/2018, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš tikrųjų konstatavo, jog vairuotojo pažymėjimas paimamas, siekiant pasunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. B. specialiąją teisę patvirtinančio (-ių) dokumento (-ų) pristatymo (paėmimo, praradimo) data – 2017 m. gruodžio 27 d., – jokių dokumentų, patvirtinančių, kad V. B. specialiąją teisę prarado jo nurodytą datą (2016 m. gruodžio 27 d.), byloje nėra, todėl ir šie apeliacinio skundo argumentai atmestami kaip nepagrįsti.

10. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimo vertinimu bei deklaratyviais teiginiais, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį.

11. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.