Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei A. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje atsakovė nesutiko su pareiškėjos prašymu priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjai kartą teikė prašymą dėl lengvatos taikymo. Pareiškėja atsisakė taikyti lengvatą. Daugiau prašymų raštu dėl lengvatos taikymo pareiškėjai neteikė, nes buvo paaiškinta, jog lengvata jai nepriklauso. Taip pat nurodė, kad dalį įsiskolinimo sumokėjo, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 384,15 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės A. Š. pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų už atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T3-38 išdėstyti nauja redakcija, pakeisti 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T3-14, 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-59, 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-286; toliau – Nuostatai), kuriuose nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą, taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos. Pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis Administracija parengia nustatytos formos informacinį pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas sumas už kalendorinius metus arba už pusmetį, suskirstytus ketvirčiais ir pateikia informacinių pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri juos iki kovo 31 d. arba rugsėjo 30 d. pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 37 punktas). Pagal Nuostatų 38 punktą, informacinis pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Informaciniame pranešime nurodyta mokėtina suma mokama vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimu už informaciniame pranešime nurodytus laikotarpius (Nuostatų 39 punktas). Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 49 punktas).

Byloje pateikti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., priklauso atsakovei (el. byla, I tomas, b. l. 65-68, 69). Atsakovė šios aplinkybės neginčija. Tai reiškia, jog atsakovė atitiko vieną iš Nuostatuose nustatytų vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Iš pareiškėjos atsakovei skirtų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovė nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, todėl jai laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. susidarė 384,15 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas (el. byla, I tomas, b. l. 70-75).

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuomonės, jog vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, LVAT 2004 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004). Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo, pagal kurį atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems ar valdantiems nekilnojamą turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, teismas daro išvadą, jog aplinkybė, kad atsakovės deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitos savivaldybės teritorijoje, sprendžiant šį ginčą teisiškai nereikšminga.

Iš atsakovės atsiliepimo turinio matyti, kad ji nesutinka ir su apskaičiuotos rinkliavos dydžiu. Dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo pagrįstumo pastebėtina tai, jog, vadovaujantis LVAT praktika, nukrypti nuo apskaičiuotos mokėtinos rinkliavos dydžio galima tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyti faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų komunalinių atliekų kiekio, todėl nėra pagrindo nesivadovauti Nuostatose nustatytu ir atsakovei apskaičiuotu vietinės rinkliavos dydžiu.

Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad kreipėsi į atsakovę, prašydama atleisti ją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau pareiškėja atsisakė taikyti lengvatą.

Nuostatų 54 punkte nustatyta, jog vietinės rinkliavos lengvatas nustato savivaldybės taryba atskiru sprendimu. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų (toliau – ir lengvatos) skyrimo ir teikimo tvarkos aprašą (toliau – Lengvatų tvarkos aprašas, patvirtintas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319), kurio 5 punkte nustatyta 100 proc. lengvata fiziniams ar juridiniams asmenims: valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems netinkamu gyventi ar fiziškai sunaikintu nekilnojamojo turto objektu Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje (5.1 punktas); valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamojo turto žemės ūkio, gamybos ir pramonės paskirties objektų plotų dalyse, kuriose vykdant ūkinę veiklą nesusidaro komunalinės atliekos (5.2 punktas); kai nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas (5.3 punktas); fiziniams ar juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamojo turto objektą, kuriam 2012 metais gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais mišrių komunalinių atliekų išvežimo paslauga nebuvo teikiama (5.4 punktas). Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287 pripažino netekusiu galios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. T3-319 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašą (toliau – ir Lengvatų tvarkos aprašas, patvirtintas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287), kurio 5 punkte 100 proc. lengvata nustatyta fiziniams ar juridiniams asmenims: valdantiems, naudojantiems nekilnojamojo turto religinės paskirties objektus (5.1 punktas); valdantiems, naudojantiems nekilnojamojo turto žemės ūkio, gamybos ir pramonės paskirties objektų plotų dalyse, kuriose vykdant ūkinę veiklą nesusidaro komunalinės atliekos (5.2 punktas.); kai nekilnojamojo turto objektas nenaudojamas (5.3 punktas.).

Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 6.1 punkte, ir Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, 6.1 punkte nustatyta 50 proc. lengvata nedirbantiems senatvės pensinio amžiaus asmenims, valdantiems ir tik jiems vieniems naudojantiems gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 7.2 punkte nustatytas vietinės rinkliavos vieno būsto 5 Lt mokestis už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nedirbančiam senatvės pensinio amžiaus asmeniui, valdančiam ir tik jam vienam naudojančiam gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. T3-359 nustatytas 1,45 Eur vietinės rinkliavos vieno būsto mokestis Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 7 punkte nurodytiems asmenims. Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, 7.2 punkte nustatytas vietinės rinkliavos vieno būsto 1,80 Eur per mėnesį mokestis už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nedirbančiam senatvės pensinio amžiaus asmeniui, nedirbančiam netekusiam 60–100 procentų darbingumo asmeniui, valdančiam ir tik jam vienam naudojančiam gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 14 punkte nurodyta, jog asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta 6.1 ar 7.2 punkte nustatyta lengvata, seniūnijai pagal objekto buvimo vietą arba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriui turi pateikti prašymą. Pagal Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, 11 punktą, asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta 6.1 punkte nustatyta lengvata, seniūnijai pagal objekto buvimo vietą turi pateikti prašymą ir pensininkų pažymėjimų kopijas. Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 21 punkte ir Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, 18 punkte nustatyta, kad lengvatos, nurodytos 6.1, 6.2 ir 7.2 punktuose, taikomos asmenims, kurių duomenys apie jų gyvenamąją vietą Vilniaus rajone yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-515 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir tiekimo tvarkos aprašo 22 punkte.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2013 m. lapkričio 12 d., 2014 m. vasario 25 d. ir 2014 m. lapkričio 30 d. prašymais (pretenzijomis) kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl 100 proc. dydžio vietinės rinkliavos lengvatos pritaikymo, nurodydama, kad jokių komunalinių atliekų išvežimui nesusidaro (el. bylos popierinis priedas, l. 49-50, 51, 89.). Iš byloje pateiktų pareiškėjos 2015 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. A.33(1)-8407-(4.11) ir 2017 m. balandžio 12 d. rašto Nr. A33(1)-2384-(4.9) turinio matyti, kad atsakovė gavo pareiškėjos atsakymus ne tik į šiuos prašymus, bet ir į kitus su vietinės rinkliavos mokėjimu susijusius pareiškėjos prašymus (skundus), kuriuose atsakovei buvo išaiškinta lengvatų taikymo tvarka ir sąlygos.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė atitinka kurį nors iš Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, 5 punkte ar Lengvatų tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, 5 punkte įtvirtintų kriterijų, suteikiančių jai teisę gauti 100 proc. lengvatą. Byloje nepateikti įrodymai, kad ginčo gyvenamasis pastatas buvo visiškai nenaudojamas, nėra duomenų, kad atsakovei priklausančiam nekilnojamojo turto objektui 2012 metais gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais mišrių komunalinių atliekų išvežimo paslauga nebuvo teikiama, taip pat nėra įrodymų dėl kitų Lengvatų tvarkos apraše, patvirtintame 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. T3-319, ar Lengvatų tvarkos apraše, patvirtintame 2015 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T3-287, nurodytų lengvatos taikymo pagrindų egzistavimo. Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, jog nesikreipė į pareiškėją raštu dėl vietinės rinkliavos lengvatos jai taikymo.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoja, t. y. ginčo laikotarpiu nebuvo atliekų turėtoja, ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, nesant duomenų, kad atsakovė buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nesant pagrindo pripažinti, kad atsakovės atžvilgiu būtų pažeistas atliekų tvarkymo srityje taikomas principas ,,teršėjas moka“, pareiškėjos prašymas iš atsakovės priteisti nesumokėtą vietinės rinkliavos 384,15 Eur dydžio sumą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., laikytinas pagrįstu ir tenkinamas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, atsakovei išaiškintina, kad dėl teismo priteistos vietinės rinkliavos sumos mokėjimo išdėstymo dalimis ji turi teisę kreiptis į pareiškėją su atitinkamu motyvuotu prašymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės A. Š. 384,15 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir penkiolika centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.