Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys H. P., Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė sutuoktinės D. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Pareiškėjo teigimu, po D. P. mirties jis į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. D. P. priklausiusius nekilnojamuosius daiktus, priėmė pradėjęs faktiškai juos valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jo vaikas H. P. atsisakė savo palikimo dalies pareiškėjo naudai. Anot pareiškėjo, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VĮ „Turto bankas“, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo H. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad D. P. mirė (duomenys neskelbtini) būdama susituokusi su pareiškėju A. P. (b. l. 4-6). Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1484 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 1 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 7 d.) nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jis po sutuoktinės D. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė sutuoktinei priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, šiame bute yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta (b. l. 22). Suinteresuotas asmuo H. P., kuriam teismo pranešimas ir pareiškėjo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, neginčijo pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir nereiškė pretenzijų į D. P. palikimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po D. P. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl pareiškėjas laikomas priėmęs visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip D. P. įpėdinis, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po sutuoktinės D. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.