- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- eB2-1469-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01558-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Suinteresuotas asmuo
- S. Š., V. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Rusnita“ nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“ pareiškimą dėl UAB „Rusnita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys S. Š. ir V. Š.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Rusnita“ nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti UAB „Rusnita“ bankrotą tyčiniu.
Pareiškime nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui nėra teikti nuo pat įmonės įregistravimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-330-1015/2021. Atsakovė S. Š. pripažinta kalta, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nutarime iš byloje esančios medžiagos konstatuota, kad S. Š., kaip UAB „Rusnita“ vadovei, neabejotinai buvo žinomos aplinkybės dėl bendrovės finansinės padėties ir jos galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus nebuvimo, šių įsipareigojimų dydį; S. Š. vėliausiai 2014 m. liepos mėnesį buvo žinoma apie jos vadovaujamos įmonės nemokumą, tačiau pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ji neįvykdė. Minėta nutartimi konstatuota, kad atsakovė neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais/ neveikimu vengė nemokios bendrovės bankroto iniciavimo. Taigi atsakovai nevykdė jiems įstatymais priskirtų įpareigojimų, tarp jų: sudaryti, tvirtinti ir teikti JAR metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, kas atitinka vieną iš tyčinio bankroto požymių (LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.).
Teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).
Įmonės valdymo organai pareiškėjui nėra perdavę įmonės dokumentų (LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo galimai apskritai nevedama arba buvo vedama aplaidžiai, ką patvirtina aplinkybė, kad šiai dienai pareiškėjui nėra perduoti įmonės dokumentai. Pareiškėjui atsakovas yra perdavęs tik ilgalaikio turto kortelę ir pagrindines sąskaitas faktūras, tačiau iš perduotų dokumentų nėra galimybės nustatyti Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros debitorinių, kreditorinių įsipareigojimų, sandorių, jų teisėtumo, bankroto priežastis ir kitas Įmonės bankroto procesui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad įmonė galimai buvo sąmoningai blogai valdoma, įmonės buhalterinė apskaita galimai nebuvo vedama arba buvo vedama aplaidžiai, todėl darytina pagrįsta išvada, kad įmonė galimai buvo privesta prie bankroto (LR ĮBĮ 2 str. 12 d., 20 str.).
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys S. Š. ir V. Š. 2022-01-19 pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti iki 60 d. Šis prašymas teismo patenkintas iš dalies. Tačiau net ir suėjus 60 d. terminui, S. Š. ir V. Š. atsiliepimo į administratoriaus prašymą nepateikė. Tik likus dienai iki teismo posėdžio V. Š. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, kuriame nurodė, kad 2022-03-30 pateikė ieškovui BUAB „Rusnita“ buhalterinės apskaitos dokumentus, su perdavimo - priėmimo aktu. Prie prašymo V. Š. prisegė 2016, 2017, 2018 ir 2019 metų buhalterinius dokumentus.
Nemokumo administratorius, susipažinęs su suinteresuotų asmenų teikiamais dokumentais, pateikė prašymą netenkinti prašymo atidėti UAB „Rusnita“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismo posėdį paskirtą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. kovo 31 d.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkintinas.
Suinteresuoti asmenys S. Š. ir V. Š. atsiliepimo į pareiškimą dėl UAB „Rusnita“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė. Susipažinus su prie prašymo pridėtais dokumentais, matyti tai, kad suinteresuotų asmenų teikiami dokumentai už 2016-2019 metus tėra buhalterinių dokumentų formos, kuriuose visose grafose už keturis metus įrašyti nuliai. Todėl laikytina, kad ieškovo / įmonės veiklos dokumentai nemokumo administratoriui ir šios bylos nagrinėjimo metu nėra pateikti.
Pareiškimas UAB „Rusnita“ bankrotą pripažinti tyčiniu tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Rusnita“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 3 d. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Reniva“. LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi įpareigojo Įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. LR ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p. reglamentuoja, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta LR ĮBĮ.
VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2011-07-21 iki 2019-12-05 įmonės vadove paskirta S. Š.. Nuo 2010-04-08 įmonės akcininkas V. Š.. Bankroto administratorius išsiuntė pranešimus apie iškeltą bankroto bylą ir įsakymą perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Tai padaryta nebuvo. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei už dokumentų ir turto neperdavimą. 2020 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismas skyrė S.Š.300 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl juridinio asmens vadovo teisių apribojimo. 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos teismas apribojo S.Š. teisę 1 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
V.Š. 2019-11-02 d. el. paštu persiuntė ilgalaikio turto kortelę ir 2021-03-18 perdavė pagrindines sąskaitas faktūras, tačiau administratoriui nėra perduoti kiti reikšmingi įmonės dokumentai, tokie, kaip: finansinė atskaitomybė už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. gruodžio 3 d. datai (nutarties iškelti Įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai), nėra pateikti jokie suvestiniai duomenys iš buhalterinės apskaitos programos, negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, finansinių įmonės dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie bendrovės realiai turėtą turtą ir kitų įmonės dokumentų.
LR ĮBĮ 2 str. 12 d. reglamentuoja, kad „Tyčinis bankrotas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. “ LR ĮBĮ 20 str. 2 d. reglamentuoja, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas:
1. Įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;
2. Buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;
3. Turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau - susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;
4. Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - „LR CK“) 6.930¹ str. kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;
5. Teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
LR ĮBĮ 20 str. 3 d. numato, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu:
1. Veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;
2. Atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant LR CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-954-790/2021 29 punktas).
Nagrinėjamu atveju: 1. Įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
VĮ Registrų centro duomenimis Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui nėra teikti nuo pat Įmonės įregistravimo. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-330-1015/2021 S. Š. pripažinta kalta, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nutarime iš byloje esančios medžiagos konstatuota, kad S. Š., kaip UAB „Rusnita“ vadovei, neabejotinai buvo žinomos aplinkybės dėl bendrovės finansinės padėties ir jos galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus nebuvimo, šių įsipareigojimų dydį; S. Š. vėliausiai 2014 m. liepos mėnesį buvo žinoma apie jos vadovaujamos įmonės nemokumą, tačiau pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ji neįvykdė. Minėta nutartimi konstatuota, kad atsakovė neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais/neveikimu vengė nemokios bendrovės bankroto iniciavimo. Taigi S. Š. nevykdė įstatymais priskirtų įpareigojimų, tarp jų: sudaryti, tvirtinti ir teikti JAR metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, kas atitinka vieną iš tyčinio bankroto požymių (LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.).
2. Teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (LR ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Įmonės valdymo organai pareiškėjui nėra perdavę įmonės dokumentų (LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo galimai apskritai nevedama arba buvo vedama aplaidžiai, ką patvirtina aplinkybė, kad šiai dienai pareiškėjui nėra perduoti esminiai ir pagrindiniai įmonės dokumentai. Pareiškėjui V.Š. yra perdavęs tik ilgalaikio turto kortelę ir pagrindines sąskaitas faktūras, tačiau iš perduotų dokumentų nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros debitorinių, kreditorinių įsipareigojimų, sandorių, jų teisėtumo, bankroto priežastis ir kitas įmonės bankroto procesui reikšmingas aplinkybes. Suinteresuotų asmenų teikiami dokumentai už 2016-2019 metus, t. y. buhalterinių dokumentų formos, kuriuose visose grafose už keturis metus įrašyti tik nuliai, neišlaiko kritikos. Todėl konstatuotina, kad įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma, įmonės buhalterinė apskaita nebuvo vedama, todėl darytina pagrįsta išvada, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais
nutarė:
Prašymą tenkinti.
Pripažinti UAB „Rusnita“ bankrotą tyčiniu.
Nutartis per 7 dienas skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.