Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gudyno, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Aloyzo Marčiulionio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti ginčo pagal pareiškėjo Kauno technologijos universiteto skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R.A.S. dėl reikalavimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius 2006 m. rugsėjo 26 d. reikalavimu Nr. 307-371 Kauno technologijos universiteto direktoriui nurodė iki 2006 m. spalio 6 d. pašalinti nustatytus pažeidimus. Reikalavime nurodyta, kad R.A.S. 2005-04-27 prašymu nuo 2005-05-01 nustatytas darbo užmokesčio koeficientas 8,5, etato dydis 0,5, priedas 170 Lt; R.A.S. nemokamas sulygtas darbo užmokestis, t.y. vietoj sulygto 8,5 darbo užmokesčio koeficiento taikoma 05 x 8,5 darbo užmokesčio koeficiento (pažeistas Darbo kodekso 201 str.). Taip pat nurodyta, kad R.A.S. neapskaičiuoti ir neišmokėti delspinigiai už laikotarpius, kai dėl darbdavio kaltės jam nebuvo išmokėtas visas sulygtas darbo užmokestis (Darbo kodekso 207 str. pažeidimas).

Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo prasmę, administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamojo teisinio santykio subjekto ypatumai, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, šioje byloje yra kilęs ginčas dėl sulygto darbo užmokesčio ir delspinigių nesumokėjimo. Nors viena iš jo šalių yra viešojo administravimo subjektas, teismo vertinimu, toks ginčas yra darbo teisinis ginčas. Jį nagrinėdami teismai turi vertinti atsakovo argumentų pagrįstumą taikant darbo teisinius santykius reglamentuojančias normas (Darbo kodekso 201 str., 207 str.). Todėl, teismo nuomone, šioje byloje keliamas ginčas, remiantis Civilinio proceso kodekso l straipsniu, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pareiškėjas Kauno technologijos universitetas šioje byloje prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. reikalavimą Nr. 307-371 dėl darbo santykio šalių sulygto darbo užmokesčio ir delspinigių išmokėjimo.

Pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, nustatęs darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka privalo surašyti darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodydamas nustatytus pažeidimus ir nustatydamas laiką, per kurį įpareigojama pažeidimus pašalinti. Duodama tokius nurodymus Valstybinė darbo inspekcija vykdo viešojo administravimo funkciją, darbo inspektoriaus reikalavimai yra privalomi darbdaviui, jo įgaliotam asmeniui ir darbuotojams. Teisinių santykių tarp darbdavio ir Valstybinės darbo inspekcijos pobūdis, atliekant įmonėje darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų laikymosi patikrinimą, yra administracinis imperatyvinis, tokie santykiai tarp šalių grindžiami vienos šalies pavaldumu. Be to, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnis tiesiogiai nustato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo Kauno technologijos universiteto keliamas ginčas dėl Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno reikalavimo yra administracinio pobūdžio ginčas dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto, o tokio ginčo nagrinėjimas įstatymu priskirtas administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Kauno technologijos universiteto skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R.A.S. dėl reikalavimo panaikinimo, perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.