Kauno apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. Z. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimo K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 19 d. būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju intervencinei medicinai, atsakingu už Ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus veiklą, 13.43 val., 15.23 val., 15.39 val., vykusių skambučių metu susitarė su Ligoninės direktoriumi G. A. duodant neteisėtus nurodymus A. Š. nuslėpti D. G. girtumą. K. G., būdamas tiesioginiu A. Š. vadovu, 2015 m. gruodžio 19 d. 13.46 val. skambučio metu davė netiesioginius neteisėtus nurodymus veikti taip, kad neblaivios D. G., patekusios į autoįvykį ir atvykstančios į Ligoninės priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyrių duoti kraujo alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymo tyrimui, tyrimo išvadoje būtų nurodyta, kad kraujyje alkoholio nerasta, šių neteisėtų nurodymų pasekoje buvo sukeisti D. G. kraujo tyrimo mėginiai bei surašyta tikrovės neatitinkanti išvada apie alkoholio kiekį kraujyje, kuri būtų panaudota teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnyje.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, bylos teiseną K. G. nutraukė. Teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog K. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje.Apeliaciniame skunde Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą panaikinti ir patraukti K. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismas savo nutarime rėmėsi tik administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurioje D. G. pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir paties K. G. bei G. A. parodymais. Tačiau teismas neištyrė ir neįvertino visų prokuroro 2016 m. spalio 6 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje nurodytų duomenų. Byloje esantys įrodymai patvirtina A. Š. ir S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie K. G. ir G. A. neteisėtų nurodymų davimą ir tokiu būdu dalyvavimą 2015 m. gruodžio 19-20 d. veiksmuose, neteisėtai pakeičiant kelių eismo taisykles pažeidusios ir neblaivios D. G. kraujo tyrimo mėginius, taip siekiant nuslėpti D. G. neblaivumą administracinio teisės pažeidimo byloje. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 13 val. 33 min. iki 15 val. 57 min. D. G. skambino G. A., kuris sutiko jai padėti nuslėpti girtumą, patardamas atsivesti blaivų asmenį, turintį tokią pačią kraujo grupę, tam, kad būtų galima tyrimui vietoje D. G. kraujo pateikti to asmens kraujo mėginius, ir nurodydamas atvykti į (duomenys neskelbtini) Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyrių pas A. Š.. G. A. telefoninių pokalbių metu K. G. nurodė informuoti A. Š. apie D. G. atvykimą ir susitarimą nuslėpti jos girtumą, o K. G. telefoninių pokalbių metu tai nurodė A. Š.. Šioje byloje būtina įvertinti K. G. aktyvius neteisėtus veiksmus, sutinkant D. G. padėti ir įtraukiant į neteisėtą veiką kitus asmenis bei pažeidžiant nustatytą tvarką, pakeičiant D. G. kraujo tyrimo mėginius, taip siekiant nuslėpti jos neblaivumą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tokie K. G. veiksmai atitinka ATPK 187² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėti. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą K. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad teismas neištyrė visų įrodymų bei dėl jų nepasisakė, yra visiškai nepagrįsti, nurodyti akivaizdžiai ignoruojant teisės normas bei jurisprudenciją. Tai, kad tokie duomenys tariamai yra aptarti 2016 m. spalio 6 d. prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje nereiškia, kad prokuroro nutarimas jau yra įrodymas administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi šiame nutarime aptariami visiškai kiti klausimai, nei buvo nagrinėjami administracinio teisės pažeidimo byloje. Galiausiai apeliaciniame skunde net neaptarta kokius gi reikšmingus duomenis yra nurodę išvardinti asmenys – D. G., A. Š., S. S., D. G., L. U., R. F. ir V. G..Taip pat teigiama, jog Kauno apylinkes teismo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų (įrodymų) apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos metu užfiksuotus pokalbius telefonu, jų turinį, todėl akivaizdu, kad teismas ir negalėjo jų tirti bei įvertinti savo nutarime. Prokuroras savo 2016 m. spalio 6 d. nutarime pateikė tik savo asmenį tokių pokalbių turinio interpretavimą, kuris neturi jokios išankstinės galios teismui. K. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytos faktinės galimo pažeidimo ribos yra susijusios su tuo, ką jis padarė bendraudamas su G. A. ir A. Š.. Jokios faktinės aplinkybės, kuriose būtų minimas jo ar G. A. bendravimas su D. G. nėra nurodytos, todėl akivaizdu, kad šios aplinkybės nėra susijusios su K. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties objektyviaisiais požymiais. Žymiai svarbesnis yra K. G. telefoninių pokalbių, būtent su G. A. bei A. Š., turinys, tačiau apie tai apeliaciniame skunde neužsimenama. Apklaustas teisme K. G. aiškiai nurodė, kad 2015 m. gruodžio 19 d. 13 val. 43 min. jam paskambino G. A. ir perpasakojo tik ką vykusio jo pokalbio su savo pažįstama D. G. esmę, pasakė, kad į ligoninės priėmimo skyrių atvyks moteris, pasakė jos pavardę, kad tai yra D. G., duoti kraują tyrimams, nes ji pateko į eismo įvykį. Direktorius paprašė, kad K. G. perspėtų apie galimą vizitą budėjusį A. Š.. K. G. tai pažadėjo padaryti ir tuo pokalbis baigėsi. Nurodymų elgtis kaip nors neteisėtai, kažką neteisėto daryti su kraujo tyrimais, G. A. nedavė ir K. G. neketino taip daryti, jokių duomenų apie tai, kad būtų priešingai, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad Kauno apylinkės teisme jau yra išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje 2016 m. lapkričio 29 d. yra priimtas nutarimas pripažinti A. Š. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje. Byloje A. Š. duomenų apie tai, kad jam kas nors davė kokius nors neteisėtus nurodymus, liepė nuslėpti D. G. girtumą, jis nenurodė. K. G. mano, kad administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimo procesas buvo neteisėtas nuo pat jo pradžios, ką tvirtino ir nagrinėjant šią bylą Kauno apylinkės teisme. Procesas buvo pradėtas nesilaikant imperatyvių ATPK išdėstytų teisės normų dėl proceso pradžios, t. y. protokolą surašė pareigūnas (organas), neturėjęs tam įgaliojimų, pažeisdamas ATPK 259 ir 259¹ straipsnių nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis tenkinamas iš dalies.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK, 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad K. G. protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., o pažeidimą perkvalifikuoti pagrindo nėra, todėl teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu, kuriuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, bylos teiseną K. G. nutraukta ir prašo K. G. pripažinti padarius ATPK 187² straipsnyje numatytą pažeidimą.Skundžiamame 2016 m. gruodžio 19 d. nutarime Kauno apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, padarė išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog K. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje, tačiau su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. ATPK 187² straipsnyje numatyta, jog melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.Nors pats K. G. savo kaltės nepripažino, tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gruodžio 21 d. liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad jis budėjo ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriuje, kai jam paskambino ligoninės direktoriaus pavaduotojas K. G., kuris pasakė, kad į Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyrių atvyks D. G., kad jai būtų atliktas kraujo tyrimas nustatyti, ar kraujyje yra alkoholio. K. G. leido suprasti, kad jis patiria spaudimą iš direktoriaus G. A., nes reikia padaryti taip, kad D. G. kraujyje nebūtų rasta alkoholio. Jis tą dieną skambino ne vieną kartą ir vis klausė, ar atvyko D. G.. Papildomos apklausos metu 2016 m. kovo 24 d. A. Š. patvirtino, jog jam skambino K. G., kuris sakė, kad vado žmogus yra po autoįvykio ir pripūtė į alkotesterį neleistiną kiekį promilių, todėl atvažiuos duoti kraujo. Iš pokalbio turinio suprato, kad D. G. turės padėti, kad gali reikėti nuslėpti girtumą. Atvykusi D. G. pabrėžė, kad viskas yra suderinta su vadovybe, t. y. su G. A. ir K. G., o jos tėvas, kuris atvyko kartu, jau kelias dienas yra nevartojęs alkoholio ir galima vietoj D. G. kraujo paimti jo kraują, kad būtų nuslėptas neblaivumas. Nors A. Š. jau 2016 m. gegužės 19 d. apklausos metu pakeitė parodymus ir nurodė, jog K. G. skambučių metu jam nedavė kažkokių neteisėtų nurodymų nuslėpti D. G. girtumą, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs A. Š. ryšį su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu – K. G. yra ligoninės, kurioje dirba A. Š., direktoriaus pavaduotojas (tiesioginis A. Š. vadovas) daro išvadą, kad A. Š. yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie padėtų K. G. išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai, Kauno apygardos teismas remiasi pirminiais A. Š. parodymais. Pažymima, jog tokia situacija, kuomet teismas remiasi pirminiais asmens parodymais neprieštarauja ir formuojamai teismų praktikai administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. N-575-2508-11).Be to, aukščiau išanalizuotus A. Š. pirminius parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 18 d. apklausta liudytoja S. S.. Liudytoja parodė, kad A. Š. jai pasakė, kad į skyrių atvažiuoja D. G. ir reikės iš jos paimti kraują alkoholio nustatymo tyrimui. Paaiškino, kad jam skambino direktoriaus pavaduotojas K. G. ir pasakė, kad atvažiuoja D. G., minėjo, jog apie tai žino visa valdžia. Atvykus D. G. ir paėmus jos kraują, A. Š. pasakė, kad ji atvyks dar kartą ryte ir S. S. turės paimti kraują bei sukeisti mėginius. Taip pat turės atsikratyti 2015 m. gruodžio 19 d. kraujo mėginiu, kad nebūtų nustatytas D. G. girtumas. Pasakius, jog taip elgtis negalima, A. Š. atsakė, jog viskas yra suderinta su (duomenys neskelbtini) vadovais, t. y. su G. A. ir K. G.. Pažymima, jog tiek A. Š. pirminius parodymus, tiek S. S. parodymus patvirtina ir objektyvieji bylos duomenys. Iš telekomunikacijų bendrovių pateiktos informacijos matyti, jog D. G. 2015 m. gruodžio 19 d. 13.33 val. skambino G. A. ir prašė pagalbos, pasakė, kad padarė avariją ir „įpūtė vieną šešis devynis“. Tuomet G. A. skambino K. G., o šis skambino A. Š.. Tuomet G. A. nurodo D. G. važiuoti į (duomenys neskelbtini) esantį traumpunktą, kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini). D. G. paklausus, ar jai važiuoti su žmogumi, kuris turi jos kraujo grupę, G. A. patvirtina, kad taip. 15 val. 21 min. K. G. vėl skambina A. Š.. A. Š. skambina K. G.. K. G. skambina G. A.. D. G. skambina G. A.. Po to seka dar daugiau skambučių tarp minėtų asmenų. Taigi byloje esančių įrodymų visuma rodo, jog K. G. atliko administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir padarė ATPK 187² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju atkreipiamas dėmesys, jog ATPK 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nutraukus baudžiamąjį procesą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tuo tarpu nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje buvo priimtas 2016 m. spalio 6 d. Minėtu nutarimu pavesta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai perduoti nutarimą ir reikiamą baudžiamosios bylos medžiagą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui spręsti klausimą dėl K. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį dėl įkalčių arba įrodymų naikinimo bei jų slėpimo arba kitokios apgavystės padarymo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi administracinė nuobauda K. G. šiuo atveju galėjo būti paskirta ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 6 d., tačiau Kauno apylinkės teismas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė 2016 m. gruodžio 19 d., tai yra jau pasibaigus administacinės nuobaudos paskyrimo terminui, o administracinės nuobaudos paskyrimo terminas byloje pratęstas nebuvo. Taigi, kadangi ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.Šiame kontekste taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime Nr. KT19-N10/2016 pasisakė, jog tais atvejais, kai byla nutraukiama dėl senaties termino, teismas turi pareigą pasisakyti dėl asmens kaltumo įrodymų. Todėl Kauno apygardos teismas šiame nutarime pagrįstai analizavo K. G. kaltę patvirtinančius/paneigiančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. G. pagal ATPK 187² straipsnį nutraukti, kadangi pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.