- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-04
- Bylos Nr.
- 1K-53-628-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Advokatai
- Zbignevas Jankovskis
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Bieliauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant itariamojo E. K. (E. K.) gynejui adv. Zbignevui Jankovski, prokurorei Nijolei Bareikienei, teismo posedyje išnagrinejusi itariamojo E. K. gynejo advokato Zbignevo Jankovski skunda del 2011 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutarties,
Aprašomoji dalis
nustate:
2011 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutartimi itariamajam E. K. (E. K.) pratestas kardomosios priemones suemimo terminas dviems menesiams iki 2011-03-20.
E. K. itariamas tuo, kad panaudodamas fizini smurta, pagrobe dideles vertes svetima turta, o butent: jis, 2010-08-10, apie 20 val., veikdamas tiesiogine tycia, iš anksto susitares su K. V., A. S., E. R., D. C. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, miško masyve, Lazdynu mikrorajone, Vilniuje, panaudojes fizini smurta bei grasindamas panaudoti šaunamaji ginkla, pagrobe automobili MITSUBISHI PAJERO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti M. B., 29 000 Lt vertes, automobilio MITSUBISHI PAJERO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus ir užvedimo rakta su signalizacijos pultu, 800 Anglijos svaru (3200 Lt) grynais pinigais, 100 Lt grynais pinigais, nupleše nuo M. B. kaklo auksine grandinele 8 000 Lt vertes, E. J. priklausancia rankine, kurioje buvo odine pinigine, su asmens tapatybes kortele, vairuotojo pažymejimu, išduotais E. J. vardu, E. J. vardu išduota SEB Banko mokejimo kortele, „FABRIKANT“ auksine nuolaidu kortele, automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, technines apžiuros talonas, užvedimo raktai su signalizacijos pultu, vartu atidarymo pultas, sidabrinis pakabukas antrankiu pavidalo, raktai nuo buto, kuriu verte nustatinejama, taip pat nupleše nuo E. J. kaklo auksine grandinele su pakabuku l 800 Lt vertes, viso padarydamas M. B. 40300 Lt turtine žala, ir padarydamas E. J. 1800 Lt turtine žala, t.y. itariamas padares nusikaltima, numatyta LR BK 180 str. 3 d.
Itariamasis E. K. LR BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2010-09-20. 2010-09-21 Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas nutartimi E. K. paskyre kardomaja priemone – suemima dviems menesiams, termina skaiciuojant nuo 2010-09-20. To paties teismo nutartimis kardomosios priemones – suemimo terminas buvo pratestas iki 2011-03-20. Teismo nuomone, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje švelnesnemis nei suemimas kardomosiomis priemonemis neimanoma pasiekti tikslu, numatytu LR BPK 119 str., suemimas taikytinas, siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui itariamojo E. K. gynejas Z.Jankovski prašo 2011 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutarti panaikinti ir paskirti E. K. švelnesne kardomaja priemone. Nurodo, kad teismas netinkamai taike LR BPK nuostatas, reglamentuojancias suemimo skyrimo (jo termino pratesimo) pagrindus ir salygas, nes pratesiant suemimo termina, buvo pažeisti LR BPK 122 str. 7 d. reikalavimai, kur nustatyta, kad suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti tikslu, numatytu LR BPK 119 str. Mano, kad teismo nutartis formali, paremta prielaidomis ir spelionemis.
Gynejo teigimu, pagal LR BPK 121 str. 2 d., spresdamas kardomosios priemones paskyrimo ar pratesimo klausima, teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad butent itariamasis padare jam inkriminuota nusikalstama veika, tame tarpe ir tai, ar ta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK straipsnius. Tuo tarpu, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos tokios išvados daryti negalima. Pažymi, kad nors irodymai šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nevertinami, taciau byloje esanciu faktiniu duomenu buvimas, ju visuma, esant kuriems formuojamas pagristas manymas, kad butent itariamasis padare inkriminuojamajam veika, turi buti teisingas, pagristas, patvirtintas bylos duomenimis ir objektyvus. Gi, pradineje tyrimo stadijoje E. K. iteiktas pranešimas apie itarima del veikos, numatytos LR BK 180 str. 3 d., padarymo, procesui judant i prieki turejo buti koreguojamas, nes šiuo metu byloje esantys objektyvus duomenys rodo, kad veika galetu buti kvalifikuojama vien pagal švelnesni baudžiamojo kodekso straipsni, o ne LR BK 180 str. 3 d., kuris priskiriamas sunkiu nusikaltimu kategorijai. Visa tai parodo, kad teismas nepagristai padare išvada, kad jo ginamasis E. K. budamas laisveje toliau darys naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d.
Skundu atkreipiamas demesys i tai, kad per visa suemimo laika itariamasis E. K. nei karto tyreju nebuvo apklaustas, išskyrus, kai kartu su gyneju atvyko i policijos istaiga. Be to, keliems kitiems šios bylos itariamiesiems, kuriems iteiktas pranešimas apie itarima pagal LR BK 180 str. 3 d., tas pats teisejas nepratese suemimo termino, nors jie taip pat, kaip ir E. K., anksciau buvo teisti ir yra charakterizuojami neigiamai. Šios aplinkybes leidžia manyti, kad teismas analizuojant ir vertinant tas pacias bylos aplinkybes ir faktinius duomenis yra neobjektyvus ir taiko dvigubus standartus. Tuo paciu pažymi, kad kitiems byloje esantiems itariamiesiems yra paskirtos žymiai švelnesnes kardomosios priemones, arba jos buvo pakeistos, kai itariamieji prisipažino ir dave tyrimui naudingus parodymus. Apelianto nuomone, tokia tyrimo taktika nepriimtina demokratineje visuomeneje, nes pažeidžia itariamuju teises. Be to, šioje tyrimo stadijoje pagrindiniai tyrimo veiksmai jau yra atlikti (tai nurodyta ir teismo nutartyje ), nauju objektyviu duomenu apie itariamojo E. K. galimai padaryta nusikalstama veika realiai ar faktiškai per suemimo laikotarpi nei padaugejo nei sumažejo, todel laikyti ji suimta yra neteisinga. Vien ta aplinkybe, kad dar nera gauta specialisto išvada ir del to itariamasis turi buti laikomas suimtas, nera pakankama pratesti suemimo termina dar dviems menesiams. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 3 d. reikalavimus, jame nurodytu aplinkybiu sarašas yra išsamus, todel motyvai del suemimo pratesimo skyrimo pagal ši pagrinda negali buto grindžiami spejimais. Faktiškai itariamasis negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai, specialistai del vienu ar kitu priežasciu nenustate atitinkamu ar visu bylos aplinkybiu, nepateike išvados ir nesurinko visu irodymu.
Teismo posedyje itariamojo gynejas praše skunda tenkinti, o prokurore – skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinejus skunda, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, išklausius proceso dalyviu paaiškinimu daroma išvada, kad pagrindai ir salygos pratesti itariamajam E. K. suemimo termina buvo. Itariamojo gynejo skundas atmestinas.
Sutinkamai su LR BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Suemimo, kaip griežciausios kardomosios priemones skyrimo pagrindas yra pagristas manymas, kad asmuo slepsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Kiekvienu atveju kreipiantis i teisma del šios kardomosios priemones skyrimo ar jos termino pratesimo, ši aplinkybe turi buti tinkamai ivertinta.
Sprendžiant kardomosios priemones – suemimo pagristumo klausima, apeliacines instancijos teismas nevertina byloje surinktu irodymu, nesprendžia itariamojo kaltes klausimo. Tokio pobudžio išvados bus padarytos išnagrinejus byla iš esmes pirmosios instancijos teisme. Kardomosios priemones, tame tarpe ir suemimas, gali buti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis padare nusikalstama veika. Faktiniu duomenu buvimo apie padaryta nusikalstama veika konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemones skyrimo pagrindas. Pagristas isitikinimas apie faktiniu duomenu buvima nera galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia itariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, taciau nesant duomenu apie galima asmens padaryta nusikalstama veika, suemimo skyrimo klausimas iš viso negali buti svarstomas.
Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje esantys faktiniai duomenys duoda pagrinda manyti, kad E. K. galejo padaryti jam inkriminuojama veika. Toks pagrindas grindžiamas byloje esanciais irodymais – tai paties itariamojo E. K. parodymai, liudytoju M. B., E. J., K. A. parodymai, asmens parodymu atpažinti pagal nuotrauka protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Priimdamas nutarti, pratesti itariamajam E. K. kardomosios priemones suemimo termina, apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus LR BPK 122 str. 4 d.
Suemimas gali buti taikomas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, kai yra pagrindas manyti, kad itariamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pagrista manyma, kad asmuo gali daryti bent viena iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytu nusikaltimu, gali patvirtinti ne tik teistumas, o ir kitos aplinkybes: itarimas keliu nusikaltimu padarymu, itariamojo vaidmuo padarant nusikaltimus, pragyvenimo lešu gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. E. K. pareikštas itarimas del tycinio nusikaltimo, kuris priskiriamas sunkiu nusikaltimu kategorijai, padarymo. Be to, nusikalimas galimai padarytas veikiant su kitais asmenimis, iš anksto suplanuotas, nusikaltimo padaryme jo vaidmuo buvo aktyvus. Aplinkybes, kad E. K. nedirba ir neturi kitu pragyvenimo lešu, o nusikaltimas galimai padarytas del savanaudišku paskatu – siekiant igyti dideles vertes svetima turta, leido teismui pagristai manyti apie itariamojo polinki daryti nusikalstamas veikas, galimai siekiant igyti pragyvenimo lešu, juolab, kad E. K. anksciau buvo 6 kartus teistas ir teigiamu išvadu del ankstesniu teistumu nepadare, vel itariamas padares nusikalstama veika. To pakanka, kad itariamojo atžvilgiu butu taikomas suemimas LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Aukštesniojo teismo manymu, šis suemimo pagrindas nera išnykes.
Skundo argumentai, susije su kardomosios priemones suemimo taikymo ir ikiteisminio tyrimo atliekamu veiksmu proporcingumu, yra nepagristi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas nera užbaigiamas del objektyviu priežasciu, o butent, buvo paskirtas objekto tyrimas, o specialisto išvada dar negauta, taip pat negauti atsakymai i atskirus pavedimus.
Esant aukšciau aptartam LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytam suemimo taikymo pagrindui, o taip pat salygoms, t.y. kad suemimas gali buti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytu tikslu ir tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne negu vieneriu metu laisves atemimo bausme (LR BPK 122 str. 6 d., 7 d.), skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti itariamojo E. K. (E. K.) gynejo advokato Zbignevo Jankovski skunda ir palikti galioti 2011 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nutarti.
Nutartis neskundžiama.