Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. (M. K.) ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 5 d. nuosprendžių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už G. P. priklausančio turto pagrobimą – laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už turto pagrobimą iš D. P. (D. P.) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už turto pagrobimą iš N. L. (N. L.) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už turto pagrobimą iš E. P. – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už turto pagrobimą iš R. J. (R. J.) – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už turto pagrobimą iš J. M. – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 5 d. nuosprendžiu nuteistojo M. K. ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkintino iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeitė: galutinę subendrintą bausmę M. K. sumažino iki dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 22 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 1, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą (žodžiais davė nukentėjusiajam suprasti, kad panaudos prieš jį jėgą, jei šis neatiduos automobilio), taip pat panaudodamas fizinį smurtą (vieną kartą sudavė nukentėjusiajam per veidą), liepė nukentėjusiajam iš automobilio išlipti, o šiam išlipus, pagrobė nukentėjusiajam G. P. priklausantį 4000 Lt vertės automobilį „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini).

Be to, M. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 27 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 21, iš nukentėjusiojo J. M. paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6021“ ir, negrąžinęs jo, pasišalino. Taip M. K. pagrobė 450 Lt vertės nukentėjusiajam E. M. priklausantį turtą.

Be to, M. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 30 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), prie „P“ vidurinės mokyklos, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sumušti, iš nukentėjusiojo D. P. pagrobė nukentėjusiajam V. P. priklausantį 420 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X 520“.

Be to, M. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 1 d., apie 20.55 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 13, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sumušti, iš nukentėjusiojo N. L. pagrobė nukentėjusiajai I. L. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3220“. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pamatęs, kad nukentėjusysis N. L. kelnių kišenėje turi dar vieną telefoną, M. K. pareikalavo jį atiduoti, o šiam nesutikus, pats ištraukė iš jo kelnių ir pagrobė nukentėjusiajai I. L. priklausantį 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Z 550i“. Taip M. K. pagrobė du nukentėjusiajai I. L. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus, kurių bendra vertė 600 Lt.

Be to, M. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 7, pagrobė iš nukentėjusiojo E. P. nukentėjusiajai L. P. priklausantį 339 Lt vertės turtą. M. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pareikalavo iš nukentėjusiojo E. P. atiduoti jam mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2610“, kumščiu sudavė šiam į dešinį smilkinį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po to, norėdamas mobiliojo ryšio telefoną jėga ištraukti, sugriebė jį už dešinės kelnių kišenės ir suplėšė 149 Lt vertės nukentėjusiojo sportines kelnes. Kai iš kelnių ant žemės iškrito nukentėjusiajai L. P. priklausantis 239 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2610“, M. K. jį pagriebė, o pasilenkusiam nukentėjusiajam E. P. koja spyrė į nosį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to M. K. liepė nukentėjusiajam nusisegti nuo rankos 100 Lt vertės sidabrinę grandinėlę ir ją pagrobė.

Be to, M. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 2 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Rimi“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sakydamas, kad nori parašyti SMS žinutę, iš nukentėjusiojo R. J. (R. J.) rankos pagriebė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 75“, o kai nukentėjusysis pareikalavo grąžinti telefoną, pagrasino išsitraukti peilį. Taip M. K. pagrobė nukentėjusiajai M. J. priklausantį 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 75“ su turtinės vertės neturinčia SIM kortele.

Kasatorių teigimu, dėl turto pagrobimo iš nukentėjusiojo E. P. nuteistajam M. K. turi būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Todėl teismas, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 4 dalimi, turi skirti jam laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad abu teismai padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. K. griežčiausią sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad visas nusikalstamas veikas M. K. padarė turėdamas tik 15 metų. Teismas skiria bausmę nepilnamečiui vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK XI skyrius). Todėl teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, turėjo spręsti klausimą dėl M. K. socialinės brandos ir vadovautis specialisto išvada ar paaiškinimais. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nei vaikų teisių apsaugos atstovas, nei specialistas nebuvo kviesti ir apklausti. Be to, nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimo bausme, teismas gali skirti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas nepagrįstai paskyrė nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė atsiliepimu į nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė pažymi, kad kasacinio skundo argumentai analogiški nuteistojo apeliacinio skundo argumentams, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai atsakė. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad nuteistojo veika dėl G. P. priklausančio automobilio pagrobimo turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam G. P. priklausantis automobilis buvo pagrobtas nuteistajam M. K. grasinant panaudoti fizinį smurtą ir panaudojant fizinį smurtą. Nukentėjusysis, apklaustas iškart po įvykio, nurodė, kad buvo grasinama susidoroti su juo, jei jis nelips iš automobilio. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo automobilis buvo pagrobtas ne tik pakeltu tonu grasinant G. P., bet ir panaudojant fizinį smurtą, t. y. suduodant vieną kartą jam per veidą. Teismai nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų galima abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu. Nukentėjusiojo paaiškinimai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, visiškai analogiški ir nuoseklūs. Nukentėjusysis nurodė ne tik įvykių eigą, bet ir tiksliai įvardijo grasinimo pobūdį bei fizinio smurto panaudojimo mąstą. Be to, ir pats nuteistasis nurodė, kad jo tonas, nukentėjusiajam liepiant išlipti iš automobilio, buvo šiurkštesnis, todėl, pasak nuteistojo, nukentėjusysis galėjo išsigąsti bei pagalvoti, kad jį pradės mušti. Teismai pagrįstai nustatė, kad grasinimai pagrobiant turtą buvo realūs, o netrukus po grasinimų buvo panaudotas ir fizinis smurtas. Anot prokurorės, esant tokioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, nuteistojo veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisinga.

Nepagrįstas ir kasatorių teiginys, kad nuteistojo veika dėl J. M. turto vagystės kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį arba vertintina kaip administracinis pažeidimas (ATPK 50 straipsnis), nes šiais nusikalstamais veiksmais padaryta 80 Lt žala. Tai, kad pagrobtas mobilusis telefonas nukentėjusiajam buvo grąžintas (be originalios baterijos, dėl to E. M. padaryta 80 Lt žala), neturi reikšmės nuteistojo veikos kvalifikavimui. Byloje nustatyta, kad nuteistasis pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, kurio vertė 450 Lt, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Spręsdamas bausmės klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam žala atlyginta.

Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad nuteistojo veika dėl D. P. ir N. L. turto grobimo, teismų neteisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes, kasatorių tvirtinimu, nuteistasis negrasino panaudoti smurto. Byloje nustatyta, kad mobilieji telefonai iš nukentėjusiųjų buvo pagrobti grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Teismų nustatyta, kad nukentėjusiajam D. P. atsisakius nuteistajam atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, M. K. pagrasino jį sumušti. Nukentėjusysis N. L., žinodamas, kad M. K. jau yra pagrobęs telefoną iš nukentėjusiojo D. P., pasakė nuteistajam, kad neturi telefono, tačiau nuteistasis pagrasino jį sumušti. Dėl to išsigandęs nukentėjusysis telefoną nuteistajam atidavė. Be to, nuteistasis pats iš nukentėjusiojo N. L. kelnių kišenės jėga ištraukė ir pagrobė nukentėjusiojo turėtą dar vieną telefoną. Nukentėjusysis N. L. paaiškino, kad nuteistojo grasinimus jis suprato kaip realius, nes žinojo, jog M. K. yra padaręs ne vieną nusikaltimą. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad N. L. patyrė psichinį smurtą ir dėl to bijojo pasipriešinti nuteistojo nusikalstamiems veiksmams. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo veiksmai negali būti kvalifikuojami nei pagal BK 178 straipsnį, nei pagal BK 182 straipsnį, kaip to prašo kasatoriai.

Nors kasatoriai taip pat nesutinka su nusikalstamos veikos prieš R. J. kvalifikavimu, tačiau jų teiginiai, kad nuteistasis nukentėjusiojo turtą užvaldė apgaule, nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, sakydamas, kad nori pasinaudoti nukentėjusiojo telefonu, iš nukentėjusiojo telefoną pagriebė, o po to, nukentėjusiajam pareikalavus telefoną grąžinti, pagrasino peiliu. Todėl nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl šio plėšimo kaltu prisipažino visiškai, tai teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nepagrįstas ir kasatorių prašymas paskirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. M. K. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, padarytos prieš nepilnamečius, nuteistajam anksčiau jau buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, M. K. teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu laisvės apribojimu vieneriems metams. Todėl teismai pagrįstai nustatė, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, visumą, nėra pagrindo daryti išvados, kad M. K. paskirta bausmė yra per griežta ar aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Kolegija, patikrinusi kasaciniame skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo nusikalstamų veikų kvalifikavimo, juos atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėdamas G. P. priklausančio automobilio pagrobimo aplinkybes, teismas nustatė, kad M. K., prieš liepdamas nukentėjusiajam iš automobilio išlipti, žodžiais davė jam suprasti, kad jei pastarasis neatiduos automobilio, prieš jį bus panaudota jėga, taip pat vieną kartą sudavė jam per veidą. Šie nuteistojo veiksmai teisingai teismo įvertinti kaip grasinimas panaudoti fizinį smurtą ir fizinio smurto panaudojimas, o visa nusikalstama veika – kaip plėšimas. Tokiomis aplinkybėmis, nepaisant to, kad nukentėjusysis leido nuteistajam vairuoti jo automobilį, veika negali būti kvalifikuota kaip patikėto ar kaltininko žinioje esančio turto pasisavinimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kaip prašoma kasaciniame skunde. Nepagrįsti taip pat kasacinio skundo argumentai dėl neteisingai kvalifikuoto turto pagrobimo iš J. M.. Teismas nustatė, kad M. K. iš J. M. pagrobė ne 80 Lt, bet 450 Lt vertės E. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6021“. Todėl ši veika teisingai įvertinta ne kaip administracinis teisės pažeidimas, bet kaip nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teisingai kvalifikuoti ir M. K. padarytos veikos pagrobiant turtą iš D. P., N. L. ir R. J.. Kasatorių argumentai dėl nesmurtinio šių veikų pobūdžio bei būtinumo jas kvalifikuoti kaip sukčiavimą ar vagystę – nepagrįsti. Teismas nustatė, kad atimdamas telefonus iš D. P. ir N. L., M. K. grasino juos sumušti, jei šie neatiduos telefonų, o atimdamas telefoną iš R. J. – grasino išsitraukti, o tai reiškia ir panaudoti, peilį. Kolegija nenustatė pagrindo abejoti šių aplinkybių nustatymo teisingumu, todėl konstatuoja, kad šios nusikalstamos veikos buvo teisingai kvalifikuoti kaip plėšimai.

Dėl bausmių skyrimo

Kolegija, patikrinusi kasatorių argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skiriant bausmes ir pernelyg griežtos galutinės bausmės, paskirtos M. K., nenustatė pagrindo naikinti ar keisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių.

Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius) ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais (BK XI skyrius). Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmes už atskirus nusikaltimus ir galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę M. K., atsižvelgė į esančias atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, kad jos padarytos prieš nepilnamečius, kad beveik visais atvejais prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas fizinis smurtas ar grasinimas smurtu, kad kaltinamasis nesimoko ir nedirba, nereaguoja į tėvų pastangas jį auklėti ir nukreipti nuo nusikalstamos aplinkos, kad anksčiau jam jau buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnyje numatytais pagrindais, be to, dėl jo veikų atliekami dar keli ikiteisminiai tyrimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. K. buvo teisiamas turėdamas neišnykusį teistumą už vagystę. Kolegija konstatuoja, jog tokiomis aplinkybėmis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kolegija taip pat atkreipia degėsį į tai, kad visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnes nei sankcijose numatytas vidurkis, be to, taikytas palankus nuteistajam bausmių subendrinimo būdas – dalinis bausmių sudėjimas. Taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės (vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo) teismas pridėjo nedideles kitų bausmių dalis. Todėl kasacinio skundo teiginiai dėl nuteistajam paskirtos pernelyg griežtos bausmės yra nepagrįsti. Kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas M. K. galutinę dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų neignoravo.

Kolegija taip pat atmeta kasacinio skundo teiginius apie tai, kad nusikalstamos veikos padarymui prieš G. P. įtakos turėjo jo paties provokuojantis ar rizikingas elgesys. Šiuo teiginiu argumentuojamas būtinumas M. K. pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat tai, kad nukentėjusiajam G. P. naudai nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Kolegija nenustatė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti šiuos kasacinio skundo teiginius. Teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo G. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į neatsargų ir neapdairų nukentėjusiojo elgesį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pripažinti jo elgesį rizikingu ir provokuojančiu. Niekuo nepagrįstas ir kasatorių teiginys, kad teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, neturėjo pagrindo išspręsti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo G. P.. Teisinis pagrindas, dėl kurio teismas galėtų perduoti civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), byloje nenustatytas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. K. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės kasacinį skundą atmesti.