Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-05 · Administracinė byla Nr. eI-3135-609/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-05
Bylos Nr.
eI-3135-609/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01863-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-3135-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01863-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.; 1.8.2.; 3.21.
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo A. S. (toliau – ir atsakovas) priteisti 104,09 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Prašymas grindžiamas argumentais, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Tauragės savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Nustatytą įmoką kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti minėtose nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėja yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą. Nurodoma, kad atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2015-12-31 nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Tauragės r. sav.. Pažymima, kad atsakovui buvo siunčiami pranešimai, tačiau jis į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta šaukimais. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Konstatuojama

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 patvirtinti Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Motyvuojamoji dalis

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, LVAT jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 patvirtino Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas. Nuostatų V skyrius (18-26 punktai) išsamiai reglamentuoja vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo tvarką. Pagal Nuostatų 18 punktą, vietinę rinkliavą ir rinkliavos dydžius komunalinių atliekų turėtojams nustato savivaldybės taryba. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Minėtame punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas toks, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas. Nuostatų 19 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydis yra 224 Lt (vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaina), o Nuostatų 20.1. punktas numato, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą bendrajam plotui, t.y. savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės rinkliavos dydį, nustatytą Nuostatų priede, padauginus iš patalpų bendrojo ploto. Nuostatų 35-49 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo ir išieškojimo tvarka. Pareiškėjai pavesta atlikti vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo, skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 28 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos arba už visus metus iš karto iki kovo 31 d.

LVAT 2013-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-547/2013 pažymėjo, jog pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Pažymėtina, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu) (žr. LVAT 2010-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).

LVAT laikosi pozicijos jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą (žr., pvz., LVAT 2012-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Pagrindžiamas turėtų būti ne tik rinkliavos dydis, bet ir pati rinkliava (žr., pvz., LVAT 2014-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014).

Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nuo 2001-11-22 V. S. nuosavybe yra nekilnojamojo turto objektas- žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Tauragės r. sav..

Atsakovo prievolei mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagrįsti pareiškėja pateikė Tauragės rajono savivaldybės administracijos Skaudvilės seniūnijos 2016-06-22 raštą Nr. S-76, kuriame pažymėta, jog atsakovas gyvena motinos V. S., mirusios (duomenys neskelbtini), namų valdoje, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) Tauragės r. sav..

2016-10-28 teismo nutartimi administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinus, pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius apskaičiuoto vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo dydį, nurodyti, kuo remiantis vietinė rinkliava atsakovui skaičiuojama už 100,00 kv. m. 1 buto pastatą kaime ir nuo kada, pareiškėjos vertinimu, atsakovas tapo vietinės rinkliavos mokėtoju.

Kadangi pareiškėja papildomų įrodymų nepateikė, darytina išvada, jog neįrodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini) Tauragės r. sav., savininku ar faktiniu jo valdytoju, Nuostatų 5 punkto prasme turinčiu prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl prašymas laikytina nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė