Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-420-479/2008

2008 m. balandžio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Savinijaus Katausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo išieškotojo A.I.B. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008-03-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-60-747/2008 pagal antstolės Ilonos Girdenienės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje, išieškotojas A.I.B., suinteresuoti asmenys G.J., R.J., Z.J. ir notarė Gina Drackienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolė Ilona Girdenienė teismo prašė išspręsti skolininko pakeitimo klausimą vykdomojoje byloje Nr. 0063/07/00108 dėl 55 000 Lt išieškojimo iš skolininko A.J. išieškotojui A.I.B. Nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2006-01-30 sprendimu skolininkas A.J. buvo pripažintas mirusiu. Vykdymo metu paaiškėjo, kad po skolininko tėvo A.J. mirties (2004-03-16) likusią turto dalį, priklausiusią paveldėti A.J., pasinaudodami atstovavimo teise, paveldėjo pastarojo sūnūs R.J. ir G.J., kurie ir turi atsakyti už A.J. skolas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Išieškotojas A.I.B. nurodo, kad suinteresuoti asmenys R.J. ir G.J. paveldėjo jų tėvui A.J. tenkančią palikimo dalį, todėl privalo atsakyti už savo tėvo skolas. Su šia išieškotojo nuostata sutikti negalima. Byloje yra pateikti įrodymai, kad A.J., suinteresuotų asmenų senelis, mirė 2005-03-16 (paveld. b. l. 3). Suinteresuotų asmenų tėvas A.J. paskelbtas mirusiu 2006-01-30 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu (paveld. b. l. 28). A.J. mirties liudijime yra nurodyta, kad jis mirė 2006-02-28 (paveld. b. l. 26). Galima padaryti išvadą, kad suinteresuotų asmenų tėvas A.J. mirė vėliau, nei atsirado palikimas po A.J. mirties, todėl paveldėjimo atstovavimo teise santykiai nesusiklostė, LR CK 5.12 str. nuostatos suinteresuotų asmenų G.J. bei R.J. atžvilgiu netaikytinos.

Akivaizdu yra ir tai, kad A.J. po A.J. mirties palikimo nepriėmė, A.J. paskelbtas mirusiu pasibaigus LR CK 5.50 str. nustatytam terminui palikimui priimti, todėl A.J. turto paveldėjimo byloje nesusiklostė ir LR CK 5.58 str. įtvirtinti paveldėjimo teisės transmisijos teisiniai santykiai.

Teismas įvertina tai, kad po A.J. mirties palikimą priėmė A.J. sūnus V.J. bei A.J. vaikaičiai G.J. ir R.J. (paveld. b. l. 1, 2). Kadangi A.J. palikimo po savo tėvo mirties nepriėmė, galima padaryti išvadą, kad palikimą po A.J. mirties priėmė ir notarui pareiškimus dėl palikimo padavė pirmos eilės įpėdinis V.J. bei G.J. ir R.J., tai yra antros eilės įpėdiniai. Nors G.J. ir R.J. pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo ½ dalį palikimo (paveld. b. l. 36), tai yra tokią dalį, kuri būtų tekusi jų tėvui A.J. jam esant gyvam, tai nereiškia, kad G.J. ir R.J. paveldėjo A.J. turtines teises bei pareigas. Akivaizdu tai, kad antros eilės įpėdiniams išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pirmos eilės įpėdinis V.J. per LR CK 5.8 str. nustatytą terminą neginčijo, tarp įpėdinių nėra ginčo ir šiuo metu. Be to, V.J. 2006-11-27 jam priklausančią palikimo dalį pardavė G.J. ir R.J. motinai Z.J. (paveld. b. l. 48). Tai įrodo bendrą įpėdinių valią pasidalyti palikimą, kai pirmosios eilės įpėdinis sutiko su tuo, jog dalį palikimo paveldėtų ir palikimą priėmę antros eilės įpėdiniai. Toks įpėdinių susitarimas pasidalyti palikimą imperatyvių įstatymo normų nepažeidžia, LR CK normos, reglamentuojančios palikimo pasidalijimą, to nedraudžia, tai patvirtina įpėdinių tarpusavio santykius ir negali būti siejama su A.J. prievolių vykdymu.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad po A.J. mirties 2006-02-28 niekas palikimo nepriėmė bei į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 70). Taigi po A.J. mirties G.J. ir R.J. palikimo nepriėmė ir neprivalo įvykdyti A.J. prievolių, todėl nėra pagrindo pakeisti skolininką A.J. vykdomojoje byloje.

Išieškotojas atskirajame skunde nurodo ir tai, kad teismas be pagrindo iš išieškotojo priteisė suinteresuotų asmenų atstovavimo išlaidas. Su šia atskirojo skundo nuostata galima iš dalies sutikti. LR CPK 6 dalyje nėra tiksliai reglamentuota bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka, tačiau jeigu vykdomajame procese iškilusį klausimą sprendžia ne antstolis, bet teismas, bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas pagal LR CPK 8 skyriuje nustatytas bendrąsias normas (LR CPK 3 str. 5 d.). Akivaizdu tai, kad dėl skolininko pakeitimo kreipėsi antstolis, todėl ne tik išieškotojas, bet ir antstolis turėjo priešingus nei suinteresuoti asmenys interesus. Taigi yra pagrindas iš išieškotojo priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti ½ dalimi iki 1 593 Lt (LR CPK 93 str.1 d.). Suinteresuotiems asmenims pateikus prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas apeliacinio proceso metu, šios išlaidos, atsižvelgiant į procesinio dokumento-atsiliepimo-pobūdį, taip pat tenkinamos iš dalies, priteisiant suinteresuotiems asmenims po 150 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 str.1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

2008-03-03 Plungės rajono apylinkės teismo nutartį palikti iš esmės nepakeistą, sumažinant teismo priteistas iš A.I.B. bylinėjimosi išlaidas G.J. nuo 1 593 Lt iki 796 Lt ir R.J. nuo 1 593 Lt iki 796 Lt.

Priteisti iš iš A.I.B. G.J. ir R.J. po 150 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliaciniame procese atlyginti.