Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2065-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-28
Bylos Nr.
1-2065-806/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52506-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
T. B.
Nukentėjusysis
L. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2065-806/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52506-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.6.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Simonai Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorėms Audronei Šukienei, Olgai Šleiterienei,kaltinamajai T. B.,kaltinamosios gynėjui Eugenijui Karažinui,nukentėjusiajai L. B.,vertėjai Natalijai Reut, Audronei Adomavičienei, Audriui Račkauskui,specialistė J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. v. ten pat, išsiskyrusi, dirbanti UAB „D.“ virėja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. 2017-10-09 apie 15.50 val., buto, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto su sutuoktinio V. B. motina L. B. metu, rankomis sudavė jai į galvą 2 smūgius, laikydama už kairės rankos neišleido iš buto virtuvės ir traukdama nukentėjusiajai L. B. už megztinio sužalojo nukentėjusiąją, sukėlė L. B. fizinį skausmą ir padarė jai juostos pavidalo odos nubrozdinimą dešinio kaklo šono apatiniame trečdalyje, nusitęsiantį iki kaklo užpakalinio paviršiaus vidurio linijos bei analogišką odos nubrozdinimą kaklo užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklausta teisme kaltinamoji T. B. parodė, kad daug laiko praėjo, ne viską atsimena. Nesutinka su tuo, kuo kaltinama. Buvo namuose, didysis vaikas 14-os metų buvo kambaryje, 8–ių metų dukra ruošėsi į gimnastiką. Kai nuėjo į virtuvę, ten buvo anyta, pastatė keptuvę ant plytelės, įjungė dujas ir išėjo į kambarį. Yra taip buvę, kad ji palikdavo įjungusi plytelę, sudegdavo ir puodas, todėl išeidama ją perspėjo, kadangi ji negirdi, pasakė garsiau. Perdavė sūnui, kad jis dar kartą pasakytų močiutei stebėti keptuvę. Kai jis perdavė, ji pradėjo rėkti, pulti, jog ji sugadins visus jos, T. B. daiktus – įvyko žodinis konfliktas. L. B. sučiupo ją, T. B. už plaukų, rankomis pradėjo gintis, pakvietė sūnų. Jis atbėgo, pradėjo anytą atitraukinėti. Tada atbėgo dukra ir taip pat puolė padėti. Ji taip pat padėjo traukti močiutę nuo jos. Anyta sudavė dukrai per ranką, pasakė dukrai, kad geriau neitų, kad jai nesuteiktų skausmo. Sūnus pasakė: „močiute, neliesk mamos, nusiramink.“ Tada anyta, laikydama ją, T. B. už plaukų, ištempė į laiptinę. Ne, sūnus neatitraukė močiutės nuo jos. L. B. ištempusi ją, T. B. į laiptinę, pradėjo rėkti: „Padėkit, mane užmuš“. Atėjo kaimynė iš 7 buto – J., tada anyta paleido, vadino ją, T. B. „prostitute“, sakė, kad „nori užmušti“. Liepė nusiraminti, nes iškvies policiją. Tada atėjo kaimynė iš viršaus – 12 buto, anyta pradėjo jai viską pasakoti, o ji, T. B. su dukra išėjo į gimnastiką. Tuo laiku iškvietė policiją. Nuvedusi dukrą į gimnastiką, grįžo, atvažiavo policija ir kartu nuėjo į butą. Policininkai sakė, kad reikia rašyti dėl anytos pareiškimą, bet grįžo vyras, sakė, jog nusiramintų, nes nieko baisaus neatsitiko – kad ji, T. B. nerašytų pareiškimo. Kol buvo policininkai, vyro paprašė pakalbėti su mama, kad ji daugiau neliestų jos ir nepravardžiuotų. Jis pradėjo kalbėti su savo mama, o ji – rėkti, policininkai ją ramino. Policininkams parodė praskeltą ir mėlyną antakį, bet kadangi pretenzijų nieks niekam nepateikė, policininkai išvažiavo. L. B. sudavė ranka ir pas ją, T. B. buvo mėlynė prie antakio. L. B. laikė ją už plaukų, ji rankomis nuo jos dengėsi, o sūnus bandė močiutę atitraukti. Sužalojimų ant anytos nematė. Vėlgi klausė vyro iš kur gali būti tokie sužeidimai – jis nieko nežinojo apie tai. Taip, matė kaltinamajame akte išvardytus anytos sužalojimus, negali pasakyti iš kur jie galėjo atsirasti. Rankomis dengėsi veidą, kad ji netrenktų, nes buvo užsimojusi. Tarp jos su anyta niekada nebuvo gerų santykių. Sūnus atitraukinėjo anytą nuo jos iš nugaros pusės laikydamas ją už rankų (aukštesniame lygyje). Apkabino dviem rankomis iš nugaros pusės ir traukė nuo jos, sakė: „močiute, nusiramink, neliesk mamos.“ Kai anyta ją, T. B. tempė link koridoriaus, sūnus jos nelietė. Laiptinėje irgi nelietė. Papildomai kaltinamoji T. B. parodė, kad ji nori taikytis su nukentėjusiąją, nes reikia auginti anūkus. Taip, ji, T. B. stumdėsi su anyta, ji galėjo gauti sumušimus, sūnus atstuminėjo, gal galėjo užgauti. Atsiprašo nukentėjusiosios. Specialiai jos nemušė. Kaltinimą ji pripažįsta pilnai, sudavė nukentėjusiajai du kartus, neišleido L. B. laikydama už rankos, galėjo būti, kad traukė už megztinio.

Nukentėjusioji L. B. apklausta teisme parodė, kad nežino buvo T. namuose, ar ne. Anūkas buvo jos, L. B. kambaryje su ausinėmis, nieko negirdėjo. Užmaišė tešlą, nes anūkas paprašė iškepti blynus. Ji per tiek metų nupirkusi vienintelę keptuvę, liepė jos neliesti. Užėjo už apvalaus stalo, T. B. kažkuo trenkė į galvą, pradėjo ją kaip dusinti, nieko nesuprato, praradinėjo balsą. Nematė, nežino su kuo trenkė per galvą. Prispaudė prie stalo. Vos begalėdama šaukė anūką E., kad apgintų. E. ją pastūmė ar ką. Išbėgo į laiptinę, kad kaimynai girdėtų. Ligoninėje galvos nuo skausmo negalėjo pakelti. Kai T. B. ją laikė prispaudusi prie stalo, kažką paėmė į rankas – laiptinėje kaimynai matė, kad ji lipdama žemyn, kažką išmetė į dėžę ir iškvietė policiją. Anūkas atbėgęs matė, kad jos stumdosi. Gal ji nenorėjo, kad sūnus matytų, kaip tik tada ištrūko, atidarė buto duris, pamatė, kad kaimynai stovi, o ji nubėgo žemyn laiptais. Ji kažką darė prie šiukšlių dėžės. Nekvietė greitosios. Atvykę policijos pareigūnai su ja, L. B. nešnekėjo, kalbėjo tik su T. B. lietuviškai, norėjo parodyti, kad keptuvė nedegė, buvo užmaišyta tešla. Policininkams išvažiavus, pagulėjo, nusprendė nueiti pas kaimynus, kad iškviestų greitąją, bet jie patys nuvežė į ligoninę. Liepė gydytis poliklinikoje, labai spaudimas pakilęs, silpna, kurčia. Kaip T. B. ją prie stalo prispaudė, ji, L. B. prisėdo. Neatsimena kiek kartų T. B. trenkė į galvą. Buvo prismaugta, negalėjo šaukti. Trenkė daugiau negu vieną kartą. Nepaleido, mušė, kol anūkas neišgirdo. Nežino kuo smaugė, buvo raudona ant kaklo. Anūkas jos, L. B. nelietė, gal dokumentuose ne visai taip parašyta. Anūkas lygtais atitraukė. Už rankų laikydamas atitraukė. Ne, konflikto metu nesužalojo savo marčios. Jos, L. B. rankos buvo po stalu. Taip, anūkas iš nugaros traukė. Įvykio dieną ant kaklo neturėjo papuošalų, papuošalų nenešioja.

Liudytojas S. G. apklaustas teisme parodė, kad apie įvykio eigą bute nieko negali pasakyti. Būdamas savo bute išgirdo moterų riksmą gretimame bute, laiptinėje. Tame bute triukšmas ne naujiena, tai vykdavo dažnai ir nelabai kreipė dėmesį. Į tai įsijungė žmona ir išėjo domėtis kas vyksta. Grįžusi ji paaiškino, kad buvo atvykusi policija, kad nukentėjo kaimynė ir tiek. Greitu metu išvyko su anūke į muzikos mokyklėlę, grįžęs bute rado L.. Žmona pakvietė pažiūrėti kaip atrodo L.. Nuėjęs į kambarį, kuriame ji buvo, pamatė, kad jos veidas raudonas, skruostai nutrinti – ar nuo mušimo, ar nuo ašarų – negali pasakyti, skundėsi skausmu galvoje. Pačiupinėjo – buvo gumbas. Ant kaklo raudonas ruožas – vėlgi negali pasakyti nuo ko – virvės, laido ar dar ko. Skundėsi, kad galva svaigsta. Pasiūlė nuvežti į ligoninę, kad nebūtų liūdnų pasekmių. Nuvežė į Lazdynuose esančią Greitosios pagalbos ligoninę. Apžiūrėjęs bendrosios praktikos gydytojas L. nukreipė pas neurologą. Neurologas padarė kompiuterinę galvos tomografiją – rado poodines kraujosruvas galvoje. Tuomet L. nukreipė pas traumatologą, surašė išvadą. Patarė kreiptis į policiją šiuo atveju. Sekančią dieną nuvežė L. į policijos komisariatą Laisvės pr., davė siuntimą teismo ekspertizei. L. pasakojo, kad paėmė keptuvę, kuri pasirodė esanti marčios, marčiai nepatiko, kilo konfliktas. Primušė, pridaužė ją, smaugė. Dalyvavo ten ir anūkas. Vienu žodžiu, kad nukentėjo ji. Asmeniškai nematė T. tą dieną.

Liudytoja J. G. apklausta teisme parodė, kad įvykis buvo tarp 16-17 val., ruošėsi imti anūkę iš darželio. Išgirdo siaubingą triukšmą koridoriuje. Paskambino į duris, išėjo į koridorių. Ten jau stovėjo kaimynai iš 12 buto, o prie jos, J. G. buto durų stovėjo L., viena koja basa, kita – su šlepete, akys išvirtusios, juodos lūpos, žandas raudonas, ji buvo tokiam strese, tik kažką aiškino apie keptuvę, puodus. Tarpduryje stovėjo T., mergaitė ją apsikabinusi verkė ir stovėjo išbalęs E.. Ji ir ta kaimynė pradėjo klausinėti kas įvyko. T. pareiškė, kad L. B. yra psichiškai nesveika, kad tokius dalykus išdarinėja. Paskui T. apsirengė paltą ir išbėgo į apačią kviesti policijos, šaukė, kad kvies policiją. Stovėjo laiptinėje dar, kai atvažiavo policija. Atvažiavus policijai, L. nuėjo į butą, po kiek laiko grįžo jos sūnus V.. Nuėjo į darželį paimti anūkės, nesidomėjo kas ten vyksta, bet policija ilgokai buvo. Po kokios 1,5 val. atėjo pas juos L., prašė pamatuoti spaudimą – jis buvo gana aukštas, sakė, kad jai labai bloga, skauda galvą, pykina. Pačiupinėjusi galvą, rado tris guzus, ant kaklo matėsi raudona žymė. Pasiūlė kviesti greitąją, ji atsisakė, bet vyras ją nuvežė į ligoninę. Po įvykio L. labai pablogėjo sveikata, yra tekę greitąją kviesti, nors iki tol niekada nesiskundė sveikata. Konfliktas įvyko dėl to, kad ji panaudojo T. keptuvę. Bet tarp jų ir taip įtempti santykiai buvo. Viskas vyksta, kai nėra V. namuose. L. beveik negirdi ir kai nėra V., jos labai garsiai bardavosi. Kartą prie durų buto nugirdo, kad L. žodžiai pasitvirtino dėl to, jog T. grasino ją nunuodyti, prakeikti, liepė atiduoti butą. Dar L. sakė, kad smaugė, primušė, galvą daužė. Nesakė kuo smaugė, ji buvo tokioje būsenoje, kad ir nelabai buvo galima suprasti. L. po konflikto buvo apsirengusi uždarą drabužį, kuris dengė kaklą, todėl negalėjo nieko ant kaklo matyti. Nematė ant T. veido sužalojimų.

Liudytojas P. B. apklaustas teisme parodė, kad įvykio nepamena. Teisėjai vadovaujantis BPK 276 str. paskelbus liudytojo P. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017-10-09 apie 17.00 val., iš Vilniaus AVPK OVS gavo iškvietimą vykti adr. (duomenys neskelbtini), kur laukė pranešėja, nes ją muša jos uošvienė. Atvykus nurodytu adresu, kieme prie laiptinės pasitiko pranešėja T. B., kuri paaiškino, kad vieną vaiką nuvedė į būrelį, o kitas liko bute, nori išsiaiškinti situaciją. Paaiškino, kad konfliktavo ir nepasidalino virtuvėje keptuvę su anyta. Jokio fizinio smurto nenurodė. Su ja liudytojas nuėjo į butą, kur buvo L. B., Dar bute buvo vaikas. Vaikas paaiškino, kad nieko nematė ir negirdėjo, nes buvo kambaryje, o ne virtuvėje. Ant vaiko jokių smurto žymių nepastebėjo. L. B. aiškino, kad ją visi skriaudžia, bet apie įvykį neaiškino. Ant jos smurto žymių liudytojas nematė, ji pati nenurodė, kad buvo mušama ar smaugiama. Buvo matyti, kad santykiai tarp T. B. ir jos anytos L. B. yra įtempti. Jokių konkrečių pretenzijų viena kitai jos neišsakė. Kai pareigūnai atvyko į butą, labai greitai atvyko V. B., pranešėjos sutuoktinis. Jis pasakė, kad moterų negalima net trumpam palikti vienų. V. B. buvo buto virtuvėje, matė keptuvę, dėl kurios įvyko konfliktas. Pareigūnų akivaizdoje moterys toliau aiškinosi, kieno ta keptuvė. Jokios virvės ar kito smaugimui tinkamo daikto, niekas minėtame bute nenurodė, virtuvėje jo nematė. Kadangi niekas nenurodė sužalojimų ar grasinimų sužaloti, iš įvyko vietos išvyko (b.l. 25)– liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi, daugiau nieko nepamena.

Liudytojas V. B. apklaustas teisme parodė, kad sutinka duoti parodymus. Jis atėjo, policija jau buvo. Suprato, kad susimušė T. B. ir L. B., nes verkė, rėkė. Abi sake, kad ne ji pradėjo, o kita, o kaip ten buvo nematė. Konfliktas kilo dėl keptuvės, kas kaltas nežino. Mušėsi kažkaip, bet nežino kaip. Šiuo metu su T. B. išsiskyrė. Motina mėgino kažką pasakoti, žmona verkė. Nematė sužalojimų, po to motina kažką rodė prie kaklo. Kai jis grįžo, policija jau buvo atvažiavusi. Laiptinėje buvo kaimynai, su jais nekalbėjo. Mama aiškino, kad ji buvo mušama žmonos. Žmona atsisakė rašyti pareiškimą, jos to jis, V. B. prašė. Tik vėliau mama su kaimynu nuvažiavo į ligoninę, parašė pareiškimą. Žmona rodė, kad kažkas su plaukais buvo.

Liudytoja G. Ž. apklausta teisme parodė, kad nelabai prisimena įvykį, praėjo daug laiko. Viską pasakė tyrimo metu. Teisėjai paskelbus liudytojos G. Ž. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu BPK 276 str. tvarka (b.l. 31), kad ji, G. Ž. gyvena bute, adr. (duomenys neskelbtini), butas 4 aukšte. 3-ame aukšte yra kaimynės L. B. butas Nr. 9. Tame bute gyvena L., jos sūnus V., jo sutuoktinė T. ir jų vaikai - berniukas ir mergaitė. Su L. pažįstama virš 10 metų. T. mato itin retai, bet T. ten gyvena jau kurį laiką. Nežino, kokie L. ir T. santykiai, tik anksčiau L. prieš porą metų sakė, kad T. - paleistuvė, turį meilužį, vaikų nemyli. L. ateidavo pas G. Ž. pasikalbėti. Kadangi L. neprigirdi, labai garsiai kalba. G. Ž. vyrui nepatinka L. keliamas triukšmas, dėl to L. pas ją nesilanko apie 2 metus. Kadangi ji gyvena virš L. buto, girdi, kaip L. savo bute rėkia. L. konfliktuoja su sūnumi, vadina sūnų necenzūriniais žodžiais. Girdėjusi, kaip L. konfliktuoja ir su T.. Tiksliai žodžių negirdėjo, bet L. rėkė garsiau. Ji į L. šeimos reikalus stengiasi nesikišti, nors L. išsakiusi pretenzijas, kad jie - blogi kaimynai, nes nesikiša, o L. namuose skriaudžia. G. Ž. L.sakė, kad sūnus su žmona ir vaikais galėtų gyventi atskirai, bet L. mano, kad minėti asmenys gali gyventi L. namuose. Galimai 2017-10-09, apie 15.00 val. liudytoja buvo savo buto virtuvėje ir išgirdo rėkiančią L.. Įsiklausė ir išgirdo ir T. balsą. Moterys konfliktavo savo buto virtuvėje. Konkrečių žodžių ar frazių negirdėjo. Paskui išgirdo mažametės mergaitės klyksmą. Išgirdo griuvimo garsą ir triukšmą laiptinėje. Atidarė duris ir leidosi laiptais į apačią. Pamatė tokį vaizdą: už savo buto durų rankenos dešine ranka laikėsi L., kuriai už nugaros stovėjo anūkas E., kuris yra panašaus ūgio su L., kuris laikė L. apglėbęs dešine ranka už kaklo už nugaros, t. y. permetęs vieną ranką L. per kaklą, taip, kad jo dešinės rankos alkūnė buvo ties L. veidu, ant kaklo. Nežino, ar jis L. smaugė, ar tik laikė. Šalia L., iš kairės pusės, stovėjo T., kurią už plaukų kaire ranka laikė L.. T. buvo įsikibusi L. į plaukus dešine ranka. Šalia jų stovėjo mažametė mergaitė, T. dukra. Ji iškart sušuko ,,moterys, ką jūs darot". E. paleido močiutę, ir L. su T. paleido viena kitos plaukus. L. iškart pribėgo prie 7 buto, paklibino už rankenos, ir iš buto išėjo kaimynė J.. L. ėmė pasakoti, kas įvyko. L. aiškino, kad T. yra paleistuvė, turi meilužį, naktimis negrįžta namo, vaikų nežiūri, padavė sūnų V. skyryboms. T. aiškino, kad L. pasakė, jog dega keptuvė, o L. puolė T.. T. įėjo į butą, o L. rėkė laiptinėje, T. susišukavo bute, o L. kaimynė J. sakė kviesti policiją. Tuo metu T. išėjo su mergaite iš laiptinės, apsirengusios viršutiniais rūbais. Po kelių minučių grįžo T. su dviem policijos pareigūnais, panašiu metu grįžo ir V. B.. Visi nuėjo į butą. Liudytoja nuėjo namo. Vakare liudytoja matė, kad kaimynės J. vyras vežė L. automobiliu. Po to J. pasakojo, kad jos vyras vežė L. į ligoninę, policiją, nusiėmė ,,abdukciją“. Liudytoja pamena, kad laiptinėje, iki atvykstant policijos pareigūnams, L. atitraukė savo megztuko viršutinę dalį, taip apnuogindama kaklą, kur buvo matyti paraudimas, L. tik sakė, ką jai padarė. L. nesakė, kas padarė. Liudytoja mano, kad paraudimas atsirado, kai anūkas E. laikė L. apglėbęs per kaklą ranka. L. turi aukštą kraujospūdį, dažnai būna paraudusi. Po įvykio su L. liudytoja nebendravo. T. po įvykio nebuvo sutikusi, matė jos automobilį netoli jų namo, Kartą matė, kaip T. su V. sėdo į automobilį ir kažkur važiavo. Ar T. šiuo metu gyvena pas L. bute, nežino. Jokių konfliktų dabar iš L. buto negirdi, negirdi ir dūkstančių vaikų, ir garsiai kalbančios L. –liudytoja patvirtino, kad jos parodymai yra teisingi. Ant T. sužalojimų po įvykio nematė. Pagal išsilavinimą ji yra sanitarijos felčerė.

Apklausta teisme specialistė J. B. parodė, kad specialisto išvadą tvirtina. Pateikė teismui L. B. sužalojimų nuotraukas ir paaiškino, kad priekiniame kaklo paviršiuje nesimato sužalojimų, šiek tiek dešinėje pusėje matomas toks grandinėlės pavidalo nutrūkstantis nubrozdinimas, prasideda ir tęsiasi į dešinį kaklo paviršių. Tokio pavidalo nubrozdinimas, nutrūkstantis vietomis, blyškesnis, ryškesnis labiau į užpakalinį paviršių. Kažkokių specifinių požymių kokiu būtent daiktu galėjo būti padarytas nubrozdinimas nesimato. Nėra reljefo daikto. Toliau nubrozdinimas tęsiasi į užpakalinį kaklo paviršių, šiek tiek pakyla, nutrūksta per vidurį, toliau nežymus nubrozdinimas kairėje pusėje, 3 cm juostelė. Toliau kairėje pusėje sužalojimų nesimato. Galėtume sakyti, kad jis buvo vieno trauminio poveikio pasėkoje. Susidarė įspūdis, kad toks nubrozdinimas galėjo būti padarytas arba tampant rūbus, pavyzdžiui apykaklę, arba nešiojant papuošalus. Tiriamoji sakė, kad kaltinamoji jos kaklą spaudė prie spintelės, bet sužalojimas yra cirkuliarus, nes jis buvo lanksčiu daiktu, ranka negalėjo būti.

2017-10-24 Bendrojo pagalbos centro atsakyme nurodyta, kad 2017-10-09 Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Šio pranešimo garso įraše nurodyta, kad 2017-10-09 apie 15.57 val. bendruoju pagalbos numeriu paskambino moteris, prisistačiusi T. B., kuri paprašė iškviesti policiją adr. (duomenys neskelbtini), nes ją muša anyta, veide matyti mėlynės ir galva sumušta, namuose yra du mažamečiai vaikai. (b.l. 43-46)

2017-11-16 apklausta įtariamąją T. B. parodė, kad nėra gydyta psichiatrijos ligoninėse ir priklausomybės ligų centre, priklausomybių neturi. Psichikos sveikata nesiskundžia. Yra Lazdynų poliklinikos pacientė. Lietuvių kalbą supranta, skaito, rašo lietuviškai, vertėjas nereikalingas. Gyvena adr. (duomenys neskelbtini), 13 metų. Butas jos anytos L. B.. Bute gyvena L. B. su anūku E. B.. Kitame kambaryje gyvena įtariamoji su vyru V. B. ir dukra G. B.. Jos santykiai su L. įtempti apie 10 metų. Vyko žodiniai konfliktai. Apie metus L. tapo agresyvi įtariamosios atžvilgiu, nuolat kaltina dėl to, kad vyro brolis, vyro sūnus iš kitų santykių bute negyvena. Anksčiau L. prieš ją nesmurtavo. Ji prieš L. - irgi. Konfliktai būdavo žodiniai, pradėti L. iniciatyva. T. B. vengia su L. bendrauti dėl konfliktų. Kai nebendrauja, L. vėl pyksta, kad nebendrauja, 2017-10-09 apie 15.30 val. tarp jos ir anytos L. kilo konfliktas dėl to, kad ji turėjo išeiti su dukra į mokyklą, o L. įjungė viryklę ir pastatė keptuvę. L. pamiršta, kad įjungia viryklę, jau buvo problemų dėl to. Būna, kad L. išeina iš namų, palikusi viryklę įjungtą. Kitame kambaryje kalba telefonu, tuo tarpu virtuvėje viskas svyla. Įtariamoji pasakė, kad nejungtų viryklės, nes turėjo išeiti, nenorėjo, kad įvyktų nelaimė. L. jos žodžius pakartojo sūnus E. B., nes L. neišgirdo. L. ėmė šaukti, iškart sugriebė įtariamąją dešine ranka už plaukų ir, taip laikydama, kairės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į viršugalvį. Sudavė 1 smūgį kumščiu jai į veidą, kairės akies sritį. T. B. skaudėjo, ji balsu pašaukė sūnų, kuris tuo metu buvo kambaryje. Sūnus atėjo, prašė L. T. B. paleisti. Bandė L. atstumti. T. B. ir pati rankomis bandė L. nuo savęs atstumti, bet jai nepavyko. Tuo metu į virtuvę atėjo dukra (mažametė). Dukra bandė atstumti L. nuo įtariamosios. Tada L. ranka sudavė G. į kairės rankos pirštus, mergaitė atsitraukė. G. verkė, L. šaukė ant T. B., vadino ją prostitute, sakė, kad ją užmuš. L. daugiau jai smūgių nesudavė. Laikė ją už plaukų apie 10 minučių. Laikydama už plaukų, ta pačia dešine ranka, išvedė į laiptinę, kur ėmė rėkti kaimynų vardus, išėjo kaimynė J., iš 7 buto, pavardės nežino, ir iš 12 buto – G.. L. laikė T. B. už plaukų ir aiškino kaimynėms, kad ji L. mušė. T. B. aiškino, kad negalėjo mušti, juk L. laiko ją už plaukų. Tos kaimynės yra L. draugės, jos pusėje. L. yra ne kartą sakiusi šioms kaimynėms, kad įtariamoji - prostitutė, o kaimynės ją palydi smerkiančiais žvilgsniais. Kai L. T. B. paleido, ji nuėjo į lauką su dukra. Galvojo, kad nuves G. į mokyklą ir iškvies policiją. Taip ir padarė. Paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Pasakė, kad anyta ją sumušė. Ji L. smūgių nesudavė. Bandė nuo savęs atstumti. L. nesmaugė, nemano, kad tai galėjo padaryti ir jos sūnus. Nors ji buvo palenkta galva, nes L. ją taip laikė už plaukų, galimai nematė. Ji bandė L. atstumti rankomis, gal ir galėjo nuo to atsirasti kažkokios žymės ant L. kūno. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, praktiškai tuo metu atvažiavo T. B. vyras. Su ja į butą įėjo policijos pareigūnai, po poros minučių atėjo ir vyras. L. rėkė pareigūnams, kad ji prostitutė, kad ji L. skriaudžia. L. sakė pareigūnams, kad ji L. norėjo išmesti pro langą. L. melavo. Ji pareigūnams sakė, kad L. ją laikė už plaukų, mušė. L. sakė, kad iš tikrųjų įtariamoji L. mušė. Įsiaudrinusi L. pasakė, kad įtariamoji norėjo karštą aliejų iš keptuvės užpilti ant L.. Pareigūnai siūlė rašyti pareiškimą, bet T. B. atsisakė, pagailėjo L.. Be to ir vyras prašė nerašyti. Vyras kalbėjo su L., L. rėkė, kad neturi ką daryti, ar išeiti, ar pasikarti. Nežinojo, kad L. po to vyko į ligoninę. L. medikų policijos pareigūnai nekvietė, nes medikai nebuvo atvažiavę. T. B. dėl savo sužalojimų niekur nesikreipė, sužalojimai praėjo savaime. Savo kaltės nepripažįsta, nes L. nemušė. Nežino, iš kur ant L. kaklo galėjo atsirasti sužalojimai. Prašo apklausti jos nepilnametį sūnų E. B. liudytoju, nes jis matė, kaip elgėsi su ja L., galimai žino, kaip ant L. kaklo atsirado sužalojimai. L. B., jos žiniomis, psichiatrijos ligoninėse negydyta. L. yra Karoliniškių poliklinikos pacientė. Ji mano, kad L. turi problemų su psichika, ji L. tai sakė. L. tada nurimo, bet gydytis nesikreipė, L. nuolat vartoja raminančius vaistus, vaistus nuo galvos skausmo. (b.l.57-58) 2017-11-29 papildomos apklausos metu įtariamoji T. B. parodė, kad gyvena pas L. B., nes L. jai leidžia gyventi. Apie tai kalba jos sutuoktinis V. B., kuris pasako, kad L. leidžia ateiti pernakvoti. Ji dažniausiai dirba nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro. Bute, adr. (duomenys neskelbtini), tik nakvoja. Visada paskambina vyrui ir paklausia, ar gali grįžti, jis pasako, kad gali. Vyrui L. kažką nerišliai pasakojo, kad jai buvo bloga, kad parašė pareiškimą. Namuose susitinka su L., bet išvis nebendrauja. L. T. B. iš namų nevaro, nieko jai tai, kad gyvena jos bute, nesako. Išeiti gyventi kitur įtariamoji neturėjo galimybės, nes niekas nesutiko jos priimti gyventi su vaikais. Šiuo metu ji laikinai apsistos adresu (duomenys neskelbtini). (b.l 64) 2018-03-07 įtariamoji T. B. papildomai parodė, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų. Savo kaltės nepripažįsta, nes L. nemušė, tai L. ją užpuolė. Apie mėnesį jos sūnūs E. B. gyvena pas L. B.. Įtariamoji gyvena atskirai, nes jai negalima pagal paskirtą kardomąją priemonę gyventi pas L. B. bute. Gyventi atskirai išėjo su abiem vaikais ir vyru. Sūnus E. pradėjo dažnai lankytis pas močiutę, nes L. jį nuolat kvietė pas save, žadėdavo pirkti įvairius brangius daiktus, automobilį ir sūnus išėjo pas L. gyventi. Jam patinka gyventi pas močiutę, nes ten mažiau pareigų. Mano, kad E. gali būti paveiktas L., apie įvykį gali meluoti. Prašo sūnaus neapklausinėti, nes jo parodymai gali būti neobjektyvūs. Su sutuoktiniu V. B. skiriasi, dėl to V. ir L. nuteikinėja vaikus prieš įtariamąją. Prašo paskirti nukentėjusiajai L. B. psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, nes mano, kad L. linkusi fantazuoti ir išsigalvoti įvairius faktus, kurių nebuvo. Įtariamosios žiniomis, L. niekur nesigydo, jokioje psichiatrijos ligoninėje ar kitoje psichikos sveikatos gydymo įstaigoje. L. turi kažkokią medikę draugę, kuri duoda raminamųjų vaistų, valerijono ir pan. (b .l. 70)

2017-10-10 nukentėjusioji L. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-09 apie 15.30 val. jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir marčios T. B., įvyko konfliktas. Jai būnant virtuvėje, T. B. keptuvėje kepė blynus. Tuo metu į virtuvę atėjo T. B., kuri pamačiusi, kad nukentėjusioji naudoja jos keptuvę, pradėjo rėkti ir stumdyti nukentėjusiąją, sudavė rankomis į 2-3 smūgius į galvos sritį. T. B. L. B. laikė už kairės rankos ir neleido išeiti iš virtuvės. Vėliau nukentėjusioji pajuto stiprų skausmą kaklo srityje ir oro trūkumą. Suprato, kad T. B. ją smaugia, bet kuo, nenurodys. Ar T. B. smaugė - rankomis ar kažkokiu daiktu, nežino, kadangi nusilpo. Bandydama ištrūkti iš T. B. rankų, kvietė anūką E. B., kuris atėjęs į virtuvę patraukė T. B. nuo L. B.. Tuo metu nukentėjusioji išbėgo į laiptinę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie pasiūlė L. B. grįžti į butą. Užėjusi į butą su policijos pareigūnais, koridoriuje pareigūnai klausinėjo T. B. apie įvykio aplinkybes, Įvykio aplinkybes pareigūnams aiškino T. B.. L. B. policijos pareigūnai neapklausė, tik paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Policijos pareigūnams nukentėjusioji bandė paaiškinti, kad ją užpuolė, sumušė, smaugė T. B., bet jos parodymai užfiksuoti nebuvo. Policijos pareigūnai, pabendravę su T. B., grąžino asmens tapatybės dokumentą, ir atsisveikinę išėjo. Vėliau nukentėjusioji pasijuto prastai ir kaimyno, gyvenančio 7 bute, paprašė ją nuvežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur vėliau buvo apžiūrėta medikų. Apie 21.00 val. į T. B. mobilaus ryšio telefoną paskambino prisistačiusi policijos pareigūne moteris, kuri paprašė nurodyti konflikto aplinkybes. Kadangi nukentėjusioji turi klausos sutrikimą, paaiškino, kad telefonu prastai girdi ir negalės nurodyti įvykio aplinkybių. Dėl T. B. veiksmų T. B. patyrė fizinį skausmą, jai buvo padarytos kraujosruvos, galvos, kaklo ir rankų srityje. Dėl minėto įvykio buvo padaryta fizinė žala. Turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš. (b. l. 18)

2017-10-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G3293/2017(01) nurodyta, kad L. B. nustatytas juostos pavidalo odos nubrozdinimas dešinio kaklo šono apatiniame trečdalyje, nusitęsiantis iki kaklo užpakalio paviršiaus vidurio linijos bei analogiškas odos nubrozdinimas kaklo užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietu, buku, riboto paviršiaus, lanksčiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-10-09. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tokie sužalojimai kaip nubrozdinimas nėra pavojingi gyvybei. Šiuo atveju, tiriamosios žodžiais, ji buvo smaugiama, suspaudus kaklą, tačiau sąmonės praradusi nebuvo, taip pat medicinos dokumentuose nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, todėl toks kaklo suspaudimas neatitinka gyvybei pavojingo sužalojimo kriterijų. L. B. nustatyti kaklo odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui ir atsitrenkiant į kietus paviršius. (b. l 52-53)

Iš 2017-10-09 medicinos dokumento išrašo LA 2017-71284/1040-V-2017-72966 matyti, kad L. B. nustatyta: kaklo srityje stebima paraudusi cirkuliari smaugimo žymė, apie 1 cm diametro. Veidas, alkūnių sritys paraudusios, skausmingos, rankų judesiai laisvi. (b.l. 2)

Paciento patyrusio galvos traumą apžiūros lape nurodyta, kad apžiūra pradėta 2017-10-09 20,20 val. Pacientė nurodė, kad 2017-10-09 17 val. sumušta marčios. Mušė kumščiais, keptuve trenkė per galvą. Apžiūros duomenys: poodinės hematomos viršugalvyje, veide, smaugimo žymės. (b. l. 19)

2017-10-10 10.10-10.30 val. L. B. protokole - pareiškime Vilniaus m. 5 policijos komisariatui nuodyta, kad 2017-10-09 apie 15.30 val., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir marčios T. B., įvyko konfliktas, jai būnant virtuvėje, T. B. priklausančioje keptuvėje pradėjo kepti blynus. Tuo metu į virtuvę atėjo T. B., pamačiusi, kad naudojasi jos keptuve, T. B. pradėjo rėkti ir stumdyti L. B., vėliau sudavė rankomis į galvos sritį, o po to pradėjo smaugti. Dėl šių T. B. veiksmų L. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytos kraujosruvos kaklo ir galvos srityje. Dėl patirtų sužalojimų L. B. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. (b. l. 1)

2017-10-09 Vilniaus AVPK KP NYKS tyrėjos V. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gautas pranešimas iš RVUL, kad 2017-10-09 apie 20.05 val. į minėtą ligoninę kreipėsi L. B., kuri gyvena adr. (duomenys neskelbtini), ir kuri medicinos personalui paaiškino, kad 2017-10-09 apie 17.00 val. ją namuose sumušė marti ir anūkas. Apžiūros metu L. B. buvo diagnozuotas galvos, kaklo bei abiejų rankų sumušimas. 2017-10-09 apie 21.20 val. buvo bandyta susisiekti su L. B., bet ji telefonu neatsiliepė. 2017-10-09 apie 21.30 val. buvo susisiekta su L. B. sūnumi V. B., kuris paaiškino, kad motinos šiuo metu nėra, ir jie su žmona ruošiasi ilsėtis, kadangi rytoj į darbą. 2017-10-09 apie 21.45 val. buvo nuvykta į RVU ligoninę, kur med. personalas pranešė, kad L. B. apie 21.00 val. išleista į namus. 2017-10-09 apie 21.50 val. buvo pakartotinai bandyta susisiekti su L. B., kuri šį kartą atsiliepė ir paaiškino, kad ką tik grįžo namo, įvykio aplinkybių patikslinti vengė. L. B. teigė, kad jau vėlu, būti apklausta atsisako. Rytoj, 2017-10-10 pati nueis į policijos komisariatą (b. l. 14)

Teisme buvo apžiūrėtos specialistės J. B. pateiktos L. B. nuotraukos su nustatytais sužalojimais.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamoji T. B. 2017-10-09 apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje, žodinio konflikto su sutuoktinio V. B. motina L. B. metu, rankomis sudavė jai į galvą 2 smūgius, laikydama už kairės rankos neišleido iš buto virtuvės ir tempė L. B. už megztinio, taip sužalojo nukentėjusiąją ir tokiu būdu sukėlė L. B. fizinį skausmą ir padarė jai juostos pavidalo odos nubrozdinimą dešinio kaklo šono apatiniame trečdalyje, nusitęsiantį iki kaklo užpakalinio paviršiaus vidurio linijos bei analogišką odos nubrozdinimą kaklo užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pati kaltinamoji T. B. viso proceso metu duodama parodymus buvo gan nenuosekli. Teisme parodė, kad žodinio konflikto tarp jos ir anytos metu L. B. sučiupo ją už plaukų, rankomis pradėjo gintis. Sūnus atbėgęs anytą pradėjo atitraukinėti, anyta laikydama ją už plaukų ištempė į laiptinę. Nurodė, kad sūnus atitraukinėjo nuo jos anytą iš nugaros pusės, apkabino dviem rankomis iš nugaros pusės ir traukė nuo jos. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu T. B. parodė, kad L. ėmė šaukti, iškart sugriebė įtariamąją dešine ranka už plaukų ir, taip laikydama, kairės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į viršugalvį. Sudavė 1 smūgį kumščiu jai į veidą, kairės akies sritį. T. B. skaudėjo, ji balsu pašaukė sūnų, kuris tuo metu buvo kambaryje. Sūnus atėjo, prašė L. T. B. paleisti. Bandė L. atstumti. T. B. ir pati rankomis bandė L. nuo savęs atstumti, bet jai nepavyko. Tuo metu į virtuvę atėjo dukra (mažametė). Dukra bandė atstumti L. nuo įtariamosios. Tada L. ranka sudavė G. į kairės rankos pirštus, mergaitė atsitraukė. G. verkė, L. šaukė ant T. B., vadino ją prostitute, sakė, kad ją užmuš. L. daugiau jai smūgių nesudavė. Laikė ją už plaukų apie 10 minučių. Laikydama už plaukų, ta pačia dešine ranka, išvedė į laiptinę, kur ėmė rėkti kaimynų vardus. Vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji T. B. parodė, kad ji pilnai pripažįsta padariusi jai inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad konflikto metu sudavė nukentėjusiajai du kartus, neišleido iš virtuvės L. B. laikydama už rankos, galėjo būti, kad traukė už megztinio. Nukentėjusioji L. B. viso proceso metu duodama parodymus buvo nuoseklesnė. Jau pirminio pareiškimo padavimo metu ji nurodė, kad tarp jos ir marčios T. B., įvyko konfliktas, jai būnant virtuvėje, T. B. priklausančioje keptuvėje pradėjo kepti blynus. Tuo metu į virtuvę atėjo T. B., pamačiusi, kad naudojasi jos keptuve, T. B. pradėjo rėkti ir stumdyti L. B., vėliau sudavė rankomis į galvos sritį, o po to pradėjo smaugti. Dėl šių T. B. veiksmų L. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytos kraujosruvos kaklo ir galvos srityje. Tokias pačias aplinkybes, tik jas tikslindama, nukentėjusioji parodė ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Teisme apklausti liudytojai pačios konflikto eigos nematė, jie mate tik įvykius jau po konflikto bute, t.y. nukentėjusiajai išėjus į laiptinę, kilus triukšmui. Byloje svarbus įrodymas yra medicininiai duomenys ir specialistės paaiškinimas teisme. 2017-10-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G3293/2017(01) nurodyta, kad L. B. nustatytas juostos pavidalo odos nubrozdinimas dešinio kaklo šono apatiniame trečdalyje, nusitęsiantis iki kaklo užpakalio paviršiaus vidurio linijos bei analogiškas odos nubrozdinimas kaklo užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietu, buku, riboto paviršiaus, lanksčiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-10-09. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tokie sužalojimai kaip nubrozdinimas nėra pavojingi gyvybei. Šiuo atveju, tiriamosios žodžiais, ji buvo smaugiama, suspaudus kaklą, tačiau sąmonės praradusi nebuvo, taip pat medicinos dokumentuose nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių galvos smegenų kraujotakos sutrikimą, todėl toks kaklo suspaudimas neatitinka gyvybei pavojingo sužalojimo kriterijų. L. B. nustatyti kaklo odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui ir atsitrenkiant į kietus paviršius. (b. l 52-53) Specialistės išvada ir kiti medicininiai dokumentai patvirtina kokie sužalojimai buvo padaryti L. B.. Taip pat iš specialisto išvados galima spręsti apie sužalojimų pobūdį. Teisme papildomai buvo apžiūrėta specialistės pateikta fotonuotrauka su L. B. padarytais sužalojimais. Papildomai specialistė J. B. paaiškino, kad priekiniame kaklo paviršiuje nesimato sužalojimų, šiek tiek dešinėje pusėje matomas toks grandinėlės pavidalo nutrūkstantis nubrozdinimas, prasideda ir tęsiasi į dešinį kaklo paviršių. Tokio pavidalo nubrozdinimas, nutrūkstantis vietomis, blyškesnis, ryškesnis labiau į užpakalinį paviršių. Kažkokių specifinių požymių kokiu būtent daiktu galėjo būti padarytas nubrozdinimas nesimato. Nėra reljefo daikto. Toliau nubrozdinimas tęsiasi į užpakalinį kaklo paviršių, šiek tiek pakyla, nutrūksta per vidurį, toliau nežymus nubrozdinimas kairėje pusėje, 3 cm juostelė. Toliau kairėje pusėje sužalojimų nesimato. Vertina, kad jis buvo vieno trauminio poveikio pasėkoje. Susidarė įspūdis, kad toks nubrozdinimas galėjo būti padarytas arba tampant rūbus, pavyzdžiui apykaklę, arba nešiojant papuošalus. Tiriamoji sake, kad kaltinamoji jos kaklą spaudė prie spintelės, bet sužalojimas yra cirkuliarus, nes jis buvo lanksčiu daiktu, ranka negalėjo būti. Apklaustos specialistės paaiškinimas leidžia teismui tikslinti kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kaklo srityje padaryto sužalojimo atsiradimo aplinkybių, t.y. kad T. B. tempė L. B. už megztinio ir taip sužalojo nukentėjusiąją. Teismas tirdamas bylos įrodymus nenustatė, kad L. B. T. B. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti T. B. ginantis nuo L. B. ar minėtus sužalojimus galėjo padaryti kitas asmuo. T. B. veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d., nes smurtaujant buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta šeimos nario sveikata.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji T. B. bei nukentėjusioji L. B. susitaikė, ir paprašė šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui:

1) kaltinamasis turi pripažinti savo kaltę,2) jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo,3) jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju,

4) byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.

BK 38 str. 2 d. numato atvejus, kai asmuo pagal šią normą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas negali būti:

1) kai kaltinamasis yra pavojingas recidyvistas,

2) kai jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei 4 metai.

Kaltinamosios T. B. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, anksčiau T. B. nėra teista, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios atsiprašė, su nukentėjusiąja susitaikė, atlygino žalą Valstybinėms ligonių kasoms. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad T. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja. BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, taikant BK 38 str. 1 d. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą paskirtą T. B. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė