- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- e2-1980-800/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19132-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- E. M.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui E. M. dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. M., 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 16 val. prie (duomenys neskelbtini), Kaune, nepažįstamas vaikinas panaudojęs fizinį smurtą iš jo pagrobė 20,00 Eur. Pakvietė pasikalbėti nuošaliau, prie vaikų darželio ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą atėmė elektroninę cigaretę. E. M. pareikalavo pinigų ir suduodamas kumščiu dešinės pusės ausį, pritempė prie tvoros ir sudavė nemažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas ir ne mažiau 3 kartus įspyrė į kairę koją. Specialisto išvadoje Nr. G376/2017902) buvo nustatytos poodinės kraujosrūvos dešinės akies vokuose, dešinės ausies srityje, kraujosruva apatinėje lūpoje, dešinio skruosto sumušimas su nedideliu būgnelio plyšimu, dešinės pusės viršutinio žandikaulio šoninės sienelės lūžimas, t.y. buvo padaryta nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Dėl pavartoto smurto patyrė fizinį skausmą, patyrė neturtinę žalą. Skausmas pasireiškė padarytų sužalojimų metu, o taip pat reabilitacijos laiku po patirto sužalojimo. Dėl sumušimo kraujavo iš dešinės ausies, spengė galvoje bei ausyje, spjaudėsi kraujais, po spyrio skaudėjo kairį šoną. Naktimis negalėdavo užmigti, dėl ko buvo priverstas gerti nuskausminamuosius vaistus. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nes atsirado baimė, susilpnėjo bendravimo galimybės. Nepatogumai ir bendravimo galimybių sumažėjimas pasireiškė tuo, jog bijo išeiti iš namų, nuolatos iškyla neigiamų išgyvenimų vaizdiniai, todėl prašo iš atsakovo priteisti 5000,00 Eur neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu ieškovo įstatyminė atstovė paaiškino, kad sūnus labai stipriai išgyveno, negalėjo dalyvauti varžybose, negalėjo pasiekti rezultatų, negalėjo išvykti į stovyklą. Bijojo eiti į treniruotes, dėl ko tekdavo jį vežioti. Dėl patirto streso bijo vienas vaikščioti gatvėmis.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė posėdžio metu papildomai paaiškino, kad medikamentinis gydymas nepilnamečiui nebuvo skirtas, tačiau buvo nukreiptas pas psichologus, tam kad panaikinti baimės priepuolius. Gijimo procese vartojo nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus, tačiau jokie kvitai nėra išsaugoti. Ikiteisminio tyrimo metu dėl baimės atsisakė akistatos. Dėl patirto sužalojimo negalėjo dalyvauti tarptautinėse, bei respublikinėse šuolio su kartimi varžybose. Dėl baimės ir atsakovo nuolatinio persekiojimo buvo priverstas keisti mokyklą.
Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, apie parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovui pranešta.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Esant nurodytoms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą matyti, kad atsakovas 2017 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. N1-1581-926/2017 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. atsakovas E. M. padarė nukentėjusiajam V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad žala buvo atlyginta, ieškovo atstovė paaiškino, kad žala nebuvo atlyginta nes nebuvo pareikštas civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).
Ieškovas byloje pareiškė 5000,00 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnis).
Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą. Piniginis atlygis – ne restitucija, o kompensacija, kuria siekiama sukelti teigiamas emocijas asmens fizinėje ir psichinėje sferoje. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimo atvejais žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė ieškinio pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, bei prie ieškinio pateiktais dokumentais.
Teismas pažymi, kad nei ieškovas nei jo atstovės teismui nepateikė įrodymų apie ieškinyje nurodomas aplinkybes dėl nebegalėjimo sportuoti, dėl po traumos patirtos depresijos, dėl savo fizinės, psichinės, emocinės sveikatos būklės, galimybių bendrauti sumažėjimo iki įvykio ir po jo. Ieškinys grindžiamas bendrais teiginiais dėl emocinių išgyvenimų buvimo. Dėl to teismas gali vertinti ieškovo nurodomus faktus, aplinkybes ir motyvus dėl neturtinės žalos atsiradimo tik vadovaudamasis bendraisiais įrodymų vertinimo principais, vertinant nurodomus faktus ir aplinkybes taip kad, atsižvelgiant į ieškovui padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį, yra didesnė tikimybė, jog jie teisingi.
Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatydamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl 5000,00 Eur gali būti tenkintinas iš dalies. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nusikaltimo metu patyrė fizinį skausmą, buvo sulaužytas žandikaulis, dėl ko gydymas truko ilgiau kaip 10 dienų. Dėl patirto sužalojimo negalėjo treniruotis, dalyvauti varžybose, jautėsi nesaugus. Nors neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai taikomi kaip kriterijų visuma, tačiau esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie liekamuosius sužalojimo padarinius. Todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, iš atsakovo priteisia 2000,00 Eur neturtinės žalos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovo atstovė pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovui išlaidos sudaro 144,23 Eur.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (40 procentų) – 57,69 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Atsakovas informuojamas, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,64 Eur) yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš atsakovo nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 230 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 57,69 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 69 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, valstybei.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas, kurio prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.