Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-06-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-6095-984/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-08
Bylos Nr.
2YT-6095-984/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pareiškėjas
V. K., A. K.
Suinteresuotas asmuo
Širvintų rajono savivaldybei, Valstybės įmonei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6095-984/2018Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00229-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.15.2; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 8 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjų V. K. ir A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Širvintų rajono savivaldybei, Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir Širvintų skyriui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti faktą, jog jie įgyjamosios senaties pagrindu, įgijo nuosavybės teisę į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėja, būdama 1995 m. įsteigto gyvenamojo namo statybos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nare, santuokos su pareiškėju metu, su Lietuvos Žemės ūkio banko Širvintų skyriumi (šiuo metu – akcinė bendrovė Luminor bankas) 1996 m. sausio 22 d. sudarė ilgalaikę paskolos sutartį, kurią pareiškėja įsipareigojo grąžinti bankui, iki 2018 m. rugsėjo mėn., 7 678 Lt paskolą minėto buto daugiabutyje statyboms. Su tuo pačiu banku pareiškėja 1996 m. sausio 22 d. sudarė buto įkeitimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 1996 m. gyvenamasis namas buvo pastatytas ir priduotas eksploatavimui, tačiau pareiškėjams suteiktas butas buvo be vidaus apdailos. 1996 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėja ir gyvenamojo namo statybos bendrija (duomenys neskelbtini) (kooperatyvo (duomenys neskelbtini) perėmėjas) sudarė buto nuomos sutartį, kuria bendrija suteikė pareiškėjų šeimai naudotis aptariamą butą su rūsiu (nuomos termino pabaiga sutartyje apibrėžta banko paskolos išmokėjimu). 1996 m. sausio – birželio mėn. pareiškėjai savo lėšomis atliko buto vidaus apdailą, 1996 m. birželio mėn. su vaikais – A. K. (dabar – P.), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi minėtame bute. Pareiškėjai šiame bute gyvena iki šiol. Pareiškėjai visas kreditavimo sąlygas įvykdė. 2018 m. kovo 14 d. su banku visiškai atsiskaitė; hipoteka išregistruota. Pareiškėjai nuolat išlaiko butą, nuolat 22 metus naudojasi juo kaip savu. Savo vardu yra sudarę visas sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisės įsigijimo teisėtą pagrindą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybė atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nurodė, kad aptariamas turtas nepriklausė ir nepriklauso Širvintų rajono savivaldybei ir savivaldybė neturi duomenų, kad šis turtas būtų perduotas savivaldybei, kaip valstybės turtas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė pareiškėjų pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, nes pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, šis nekilnojamas turtas buvo priskirtas valstybiniam butų fondui. Aptariamu laikotarpiu gyvenamojo namo statyba dalinio dalyvavimo teise reguliavo Lietuvos Ministrų Tarybos 1978 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 108, kuris numatė, kad organizacijos turi teisę perduoti vieningajam užsakovui dalinio dalyvavimo būdu kapitalinius įdėjimus gyvenamųjų namų statybai. Už organizacijų lėšas pastatyti butai buvo naudojami tų organizacijų darbuotojams apgyvendinti. Tuo metu galioję teises aktai, reguliavo gyvenamųjų namų statybą dalinio dalyvavimo teise, numatė organizacijų lėšų tikslinį panaudojimą, t. y. butų savo darbuotojams statybą ir nenumatė, kad už organizacijų lėšas pastatyti butai tampa jų nuosavybe arba šios organizacijos už investuotas lėšas mainais gauna tam tikrą valstybės turto dalį. Butų kodekso 5, 6, 25 ir 47 straipsniai numatė, kad dalinio dalyvavimo teisės pagrindu pastatyti butai tapdavo valstybinio butų fondo dalimi. Šiuo atveju, ginčo butas buvo statomas pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą dalinio dalyvavimo teise, jis priklausė valstybiniam butų fondui ir netapo kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nuosavybe (Lietuvos Ministrų Tarybos 1978 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 108, Butų kodekso 5, 6, 25 ir 47 straipsniai). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, priklauso valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, būdama santuokoje su pareiškėju ir būdama gyvenamojo namo statybos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nare (b. l. 7), 1996 m. sausio 22 d. su Lietuvos Žemės ūkio banko Širvintų skyriumi sudarė ilgalaikę paskolos sutartį, kuria pareiškėja įsipareigojo iki 2018 m. rugsėjo mėn. grąžinti bankui 7 678 Lt paskolą minėto buto daugiabutyje statyboms (b. l. 50). 1996 m. sausio 22 d. minėtam bankui įkeitimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė minėtą butą (b. l. 49, 6). 1996 m. gyvenamasis namas buvo pastatytas ir priduotas eksploatavimui (b. l. 4-5). 1996 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėja ir gyvenamojo namo statybos bendrija (duomenys neskelbtini), sudarė buto nuomos sutartį, kuria bendrija pareiškėjos šeimai suteikė teisę naudotis aptariamu butu su rūsiu. Nuomos termino pabaiga sutartyje apibrėžta banko paskolos bankui sumokėjimu (b. l. 51). Byloje pateiktas Luminor Bank AB 2018 m. kovo 14 d. prašymas dėl hipotekos/įkeitimo pabaigos (išregistravimo), pagal sutartinės hipotekos/įkeitimo sandorį, kuriuo užtikrinama prievolė, pagal 1996 m. sausio 22 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisės įsigijimo teisėtą pagrindą (b. l. 13).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose, nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo, pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju, iš pareiškėjos 1996 m. sausio 22 d. su Lietuvos Žemės ūkio banko Širvintų skyriumi sudarytos Ilgalaikės paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50), individualaus skolininko termininio pasižadėjimo (b. l. 6), gyvenamojo namo (buto) įkeitimo sutarties (b. l. 49) matyti, kad pareiškėjai esant santuokoje su pareiškėju, ir esant gyvenamojo namo statybos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nare, buvo suteikta 22 metams lengvatinė ilgalaikė paskola, buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, bei minėtas butas įkeistas bankui. 1996 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutarties pagrindu gyvenamojo namo statybos kooperatyvas suteikė pareiškėjai ir jos šeimos nariams naudojimui aptariamą butą, iki paskolos išmokėjimo (b. l. 51). Byloje pateiktas Luminor Bank AB 2018 m. kovo 14 d. prašymas dėl hipotekos/įkeitimo pabaigos (išregistravimo), pagal sutartinės hipotekos/įkeitimo sandorį, kuriuo užtikrinama prievolė, pagal 1996 m. sausio 22 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), patvirtina faktą, kad pareiškėjai yra atsiskaitę su banku visiškai. Įvertinus turimus įrodymus, teismas sprendžia, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjai būtų įgijęs turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad aptariamas turtas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Suinteresuoti asmenys nurodė, jog neturi duomenų apie turto priklausymą valstybei ar savivaldybei. Taigi, yra nustatytos pirmosios dvi nuosavybės įgijimo, pagal įgyjamąja senatį sąlygos, t. y. pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į ginčo daiktus bei ginčo daiktai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jie nėra įregistruoti viešame registre kito asmens vardu, todėl turi būti sprendžiama, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja likusios nuosavybės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos.

Pareiškėjų teigimu, jie aptariamą turtą nepertraukiamai valdo nuo 1996 m., ten deklaravo savo gyvenamąją vietą. Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 19 d. pažyma patvirtina, kad minėtame bute, pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaravo dar 1996 m. vasario 15 d., o pareiškėjas – 1996 m. rugpjūčio 16 d., pareiškėjų dukros A. P. – 2003 m. gegužės 26 d., S. K. – 2006 m. kovo 17 d. (b. l. 9, 8). Pareiškėjai yra sudarę sutartis su namą aptarnaujančiomis įmonėmis dėl šilumos, vandens, dujų tiekimo, komunalinių paslaugų teikimo. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateiktos pareiškėjos vardu sudarytos sutartys (dėl buto, (duomenys neskelbtini)): 1995 m. lapkričio 20 d. elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis (b. l. 14), 1997 m. rugsėjo 4 d. atsiskaitymo už šalto vandens tiekimą ir kanalizavimą sutartis N. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), 1997 m. lapkričio 24 d. papildomas susitarimas dėl pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų aptarnavimo (b. l. 16), 2001 m. sausio 1 d. gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17); byloje pateikti mokėjimo pranešimai už komunalines paslaugas, 2018 m. (b. l. 18-20); atsiskaitymo už gamtines dujas, nuo 2013 m. gegužės mėn., elektros energiją, nuo 2016 m. gruodžio mėn. knygelės. Taigi, asmenys, sąžiningai įgiję aptariamą turtą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką.

2018 m. pareiškėjos iniciatyva buvo atlikti buto kadastriniai matavimai (b. l. 12, 37-48). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai sąžiningai įgijo nurodytą turtą (butą) bei teisėtai, sąžiningai, atvirai (nesislapstydami) valdo šį turtą nepertraukiamai daugiau negu 10 metų, kaip savo, juo rūpinasi.

Nurodytas turtas gali būti nuosavybės teisės objektu. Specialiame interneto tinklalapyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (b. l. 24), tačiau teisme nebuvo gauta pareiškimų su prašymu, įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą, taip pat nebuvo ginčytas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas, pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, kad pareiškėjai, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas nesivadovauja suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepimo argumentais, kadangi VĮ Turto banko atsiliepime dėstomos faktinės bylos aplinkybės nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, jog minėtas butas buvo pastatytas valstybės lėšomis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo remtis VĮ Turto banko nurodoma teismų praktika ir atsiliepimo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjai V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Asta Katinienė