- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-03
- Bylos Nr.
- T-75-333/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidutė Stangvilienė
- Nuteistasis
- V. K.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. K. patvirtinimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2013-05-22 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d., 165 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. 2 metų laisvės atėmimu.
Bausmės pradžia 2013-06-28. Bausmės pabaiga 2015-06-28.
Žemesnės instancijos teismas
2015-01-14 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose vienbalsiai priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. K. nutarta nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, skiriant auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemones.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu nepritarė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtam nutarimui.
Nutarimą atsisakytina tvirtinti.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų nusikalstamų veikų bei veikų, už kurių padarymą atlieka bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ankstesnius teistumus, įvertinti psichologinės tarnybos išvadą dėl galimybės paleisti nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį pagal Socialinio tyrimo išvadą ir OASys programą.
Bausmė yra prievartos priemonė ir viena iš jos paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.). LR BVK 157 str. teismo neįpareigoja privalomai lygtinai paleisti nuteistąjį asmenį, atlikusį tam tikrą dalį bausmės, o tik numato galimybę atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, elgesį visos bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (LR BVK 8 str.).
Kaip matyti iš socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos specialisto išvadų, nuteistasis V. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas. Su visomis aiškinamosiomis temomis susipažino ir jas įsisavino. Atlikdamas bausmę pataisos namuose skatintas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, nedirbo.
Nuteistasis V. K. anksčiau teistas vieną kartą už tyčinius nusikaltimus (vagystė ir plėšimas). Jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos susijusios su svetimo turto grobimu. Amžius pirmo teistumo metu 18 metų. Anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau V. K. nevykdė atidėjimo sąlygų ir dėl to buvo pasiųstas bausmę atlikti pataisos namuose. Taip pat jam jau kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų, tačiau nuteistasis iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kas nuteistąjį neigiamai charakterizuoja kaip asmenybę. Jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjančios. Šiuo metu V. K. bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų padarymą, vienas iš jų yra sunkus tyčinis nusikaltimas, kitas – nesunkus (sunkus sveikatos sutrikdymas ir neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas). Nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Pakartotinis nusikalstamų veikų darymas yra pagrindas pripažinti, kad paskirtos bausmės ir teismo anksčiau parodytas pasitikėjimas (bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos namų) neįtakojo nuteistojo elgesio bei požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi.
Atlikdamas bausmę nuteistasis drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, skatintas, mokėsi. Išanalizavus socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, matyti, kad jis raštiškai dėl įsidarbinimo pataisos namuose nesikreipė. Taip pat išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo, todėl teismui lieka neaišku, ar vis dėlto nuteistasis kreipėsi ar nesikreipė dėl darbo, ar tik nuteistojo raštiško kreipimosi dėl įdarbinimo pataisos namų administracija nėra gavusi. Nuteistasis V. K. vidurinio išsilavinimo neįgijęs, yra baigęs tik 10 klasių, tačiau pataisos namuose vidurinėje mokykloje nesimokė, nors tokia galimybė yra.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų ir socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam pagal paskutinį nuosprendį solidariai priteistas ieškinys, kurio bendra suma yra 4591,92 Eur (15855 Lt). Nuteistojo vardu gauti keturi vykdomieji raštai dėl ieškinių išieškojimo, kurių bendra suma 2921,40 Eur (10087 Lt), tačiau ieškiniai neatlyginti. Nors nuteistasis per metus laiko į asmeninę sąskaitą gavo 794,35 Eur (2742,73 Lt) įplaukų, tačiau beveik visą sumą 777,10 Eur (2683,16 Lt) išleido savo reikmėms parduotuvėje. V. K. atlygino tik labai mažą sumą, t. y. tik 17,38 Eur (60 Lt). Pažymėtina, kad 2015-01-14 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis atsižvelgė į ankstesnio svarstymo pasiūlytas priemones, jas vykdė, tačiau kaip buvo atlyginęs 17,38 Eur (60 Lt), ta suma iki šiol ir nepakito. Darytina išvada, kad nuteistasis nerodo iniciatyvos ir nededa pastangų iš gaunamų lėšų ženkliai mažinti nusikaltimais padarytos žalos dydį, nesistengia parodyti, kad nori taisytis. Tuo labiau, kad atliekant bausmę pataisos namuose nuteistieji yra pilnai išlaikomi valstybės, todėl nuteistasis V. K. iš gaunamų lėšų galėjo daugiau skirti nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Tai rodo, kad nuteistasis yra nesavikritiškas.
Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis alkoholio vartojimo nelaiko problema, nors paskutinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, kad jis nevykdė įpareigojimo dalyvauti anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis tik keturis kartus buvo nuėjęs į anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus. Pabrėžtina, kad nuteistojo ankstesnių prašymų dėl lygtinio paleidimo nagrinėjimo metu buvo fiksuoti analogiški duomenys.
Svarbu įvertinti ir nuteistojo asmenines charakterio savybes bei jo nuostatas. Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose nurodyta, kad V. K. save vertina gerai, tačiau daugiau atlaidus sau, dažnai save linkęs pateisinti. Nuteistojo teigimu, jis laisvalaikį dažniausiai leisdavo su draugais žaisdami įvairius žaidimus, naudinga veikla užsiimdavo retai, jo nusikalstamam elgesiui įtakos tūrėjo būtent draugai.
Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė (59 balai pagal OASys).
Kriminogeniniai veiksniai: stabilaus pajamų šaltini neturėjimas, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas, ankstesni nusikalstami veiksmai, mąstymas ir elgesys, alkoholio vartojimas, išsilavinimo stoka.
Pagrindiniai veiksniai, galintys įtakoti nuteistojo nusikalstamą elgesį ateityje, tai smurtiniai nusikaltimai, pradėti daryti gan jauname amžiuje; ankstesni režimo pažeidimai, apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje sumažėjusi savikontrolė, impulsyvumas, agresyvus elgesys; darbinės patirties
stoka; gyvenimo stilius ir draugai; lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys (neatpažįsta kai kurių problemų, neįvertina situacijos visapusiškai, stokoja problemų sprendimo įgūdžių).
Nors nuteistasis V. K. atliko įstatymų numatytą bausmės dalį, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skatintas, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, kas yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens pareiga, laisvėje turėtų darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau atlieka bausmę už kelių nusikalstamų tyčinių veikų padarymą, tame tarpe ir sunkaus nusikaltimo padarymą, priteistų sumų neatlyginęs. Svarbu įvertinti ir neatliktos bausmės dydį. Nuteistajam likusi neatlikta bausmės dalis – apie pusę metų laiko taip pat vertintina kaip pakankamai nemaža, atsižvelgiant į paskirtos 2 metų bausmės laiką (pabaiga 2015-06-28).
Visos šios nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo taikyti nuteistojo V. K. atžvilgiu lygtinį paleidimą. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo, turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai (LR BVK 157 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR BVK 157 str., BPK 360 str. 5 d. 2 p., teisėja
nutaria:
atsisakyti tvirtinti 2015-01-14 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimą Nr. 94-21 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.