- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- eI2-8272-535/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04901-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo : panaikinti 23-04-05 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi T. L. ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti T. L. , prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ji kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) dėl leidimo laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketino dirbti UAB „VG statyba“, juridinio asmens kodas 300867894, buveinės adresas Šilo g. 5-17, Vilnius (toliau – Bendrovė) tinkuotojos apdailininkės pareigose. Migracijos departamentas savo 2023 m. balandžio 05 d. sprendimu atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi T. L. (toliau – Sprendimas) atsisakė išduoti tokį leidimą tuo pagrindu, kad darbdavio vadovui buvo skirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą.
Su atsakovo Sprendimu pareiškėja nesutinka. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu su juo pateiktus dokumentus nustatė, kad 2022-02-21 Bendrovės vadovui V. G., gim.(duomenys neskelbtini), Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai surašė Administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 95 str. 1 d. už nelegalų darbą. 2022-04-12 V. G. nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, 2022-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, o 2022-08-18 Vilniaus apygardos teismas apeliacinio skundo netenkino. Šiuo metu nutarimas ir teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, 2500 Eur bauda iš dalies nesumokėta, nes V. G. sudarė mokestinės paskolos sutartį. Baudos skyrimas V. G., Migracijos departamento nuomone, yra pagrindas pareiškėjai neišduoti leidimo laikinai gyventi, nes pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 35 str. 1 d. 16 p. a p. nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p., vadovas buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal UTPĮ nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda yra sumokėta, nepraėjo vieneri metai.
Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas pateikė duomenis, kad V. G. nebėra Bendrovės vadovas, nes nuo 2023-03-22 juo yra paskirtas naujas vadovas V. L., todėl argumentai, kad ankstesnis vadovas V. G. padarė administracinės teisės nusižengimą nebėra aktualūs, nes dar iki Sprendimo priėmimo dienos Bendrovei vadovavo kitas vadovas.
Sprendime akcentuojama, kad ankstesnis vadovas V. G. nesumokėjo paskirtos 2500 Eur baudos, kas laikytina pagrindu pareiškėjai neišduoti leidimo laikinai gyventi. Mano, kad ankstesniam vadovui paskirtos baudos nesumokėjimas negali įtakoti pareiškėjos teisės gauti leidimą dirbti Bendrovėje, nes tai priklauso ne nuo Bendrovės, o išimtinai tik nuo buvusio Bendrovės vadovo veiksmų. Tai yra darant prielaidą, kad jis nesumokėtų baudos labai ilgą laiką (o Bendrovei neturint instrumentų priversti buvusį darbuotoją tai padaryti), Bendrovė tokį pat ilgą laiką negalėtų įdarbinti užsieniečių, nes teisę įdarbinti užsieniečius gali gauti tik tokiu atveju, jei nuo vadovo bausmės atlikimo (baudos sumokėjimo) yra praėję ne mažiau kaip vieneri metai.
Nurodo, kad Bendrovei vadovaujant naujam vadovui V. L., kuris nėra baustas už tokio pobūdžio administracinius pažeidimus, laikytina, kad Migracijos departamentas neišdavė pareiškėjai leidimo laikinai gyventi be tinkamo pagrindo.
Migracijos departamentas taip pat vertino pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad tokie ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio. Pareiškėja nesutinka su šiais argumentais, nurodo, kad ji du metus nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 07 d. turėjo galiojusį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Išduodant jį buvo vertinama, tikėtina, ir pareiškėjos ekonominiai ryšiai, bei padaryta išvada, kad tokie egzistuoja. Todėl argumentas apie ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika galėtų būti svarbus pirmą kartą asmeniui išduodant leidimą laikinai gyventi, kai jis dar tik ketina dirbti, nes tada akivaizdu kad tokio asmens nesieja stiprūs ryšiai su Lietuva, tačiau jei asmuo gyvena ir dirba daugiau kaip du metus, akivaizdu, kad tokie ryšiai atsiranda. Nurodo, kad visuotinai žinoma, jog Lietuvos žmonės palaiko Ukrainą jos kovoje su Rusija, remia ukrainiečius ir padeda jiems, todėl pastaraisiais metais socialiniai ryšiai tarpo ukrainiečių ir Lietuvos gyventojų žymiai sustiprėjo. Tas pats sakytina ir apie ekonominius ryšius – pareiškėja daugiau kaip du metus dirbo Lietuvoje, mokėjo mokesčius, gaudavo darbo užmokestį, nuomojosi būstą, todėl teigti, kad tokie ryšiai neegzistuoja nėra jokio pagrindo.
Pareiškėja kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, kai joje dirbo jau du metus, kas įrodo, kad ji pageidauja ir ketina ekonominius ryšius su Lietuva dar labiau gilinti.
Svarbi aplinkybė, kad neišdavus pareiškėjai leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ji būtų priversta grįžti į karo zoną, kur žūsta ne tik Ukrainą ginantys asmenys, tačiau ir niekuo nekalti žmonės, todėl toks Migracijos departamento sprendimas iš esmės kelia pavojų pareiškėjos gyvybei. Atkreipia dėmesį, kad Sprendimas buvo priimtas praėjus beveik 4 mėnesiams, nors UTPĮ 33 str. nurodyta, kad tam terminas yra ne daugiau kaip 2 mėnesiai nuo prašymo pateikimo dienos, o pareiškėja atvyko į Migracijos departamentą ir pateikė dokumentus 2022 m. gruodžio 16 d., atvykimo data jai buvo paskirta 2022 m. lapkričio 30 d. el. laišku. Pareiškėja sumokėjo būtinas rinkliavas, kad dokumentai būtų parengti per 2 mėnesius, tačiau ginčo sprendimas buvo surašytas tik 2023 m. balandžio 5 d. Leidimas laikinai gyventi baigėsi 2022 m. gruodžio 7 d., po to termino pareiškėja turi teisę būti Lietuvos Respublikoje 90 dienų. Pateikdama prašymą Migracijos departamentui, pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad jos prašymas bus išnagrinėtas laiku, tai yra per 2 mėnesius, tačiau Migracijos departamentui ne dėl pareiškėjos kaltės prašymą išnagrinėjus per beveik 4 mėnesius, tai yra pradelsus apie 2 mėnesius, ji neteko galimybės gyventi Lietuvoje (UTPĮ 125 str. 1 d. 4 p.) ir gali būti priimtas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Ukrainos Respubliką, kurioje vyksta karo veiksmai.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmeti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimą laikinai gyventi) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto (darbo UAB „VG statyba“) pagrindu.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nustatė, kad V. G., būdamas UAB „VG statyba“ vadovu, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“). 2022 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-202- 2022 (VDI-ANR_P-223-2022) už minėtą administracinį nusižengimą V. G. buvo paskirta 2500 EUR bauda. Minėtas nutarimas įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d. Minėtu nutarimu paskirta bauda nėra sumokėta.
Motyvuojamoji dalis
Įstatymo 35 straipsnis numato atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktis numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčiu, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu sprendimu, skunde teigia, jog ginčijamo sprendimo priėmimo dieną V. G. nebuvo UAB „VG statyba“ vadovu, nuo 2023 m. kovo 22 d. UAB „VG statyba“ vadovu buvo V. L., todėl aplinkybė, kad ankstesnis UAB „VG statyba“ vadovas padarė administracinį teisės nusižengimą nėra aktuali, todėl Migracijos departamentas be pagrindo pareiškėjai neišdavė leidimo laikinai gyventi.
Migracijos departamentas nesutinka su minėtais pareiškėjos skundo teiginiais. Minėti pareiškėjos skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir prieštarauja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčio nuostatoms. Pareiškėja savo skundu nepaneigia, kad V. G. būnant UAB „VG statyba“ vadovu buvo skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Pažymi, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 35 straipsnyje 1 dalies 16 punkto a papunktyje nurodytam atsisakymo išduoti leidimą gyventi pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti išduotas, ar ne. Neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl ginčijamas sprendimas priimtas pagrįstai ir nepažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių.
Ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei ji atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.
Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamuose sprendimuose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2023-04-05 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas vertins ar Departamentas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, neišduodamas pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas ta aplinkybe, kad darbdavys (priimančioji įmonė) yra baustas už nelegalų darbą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Užimto įstatymas.
Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba pakeičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
Pagal Įstatymo 35 str. 1 d. 16 p. a. p. nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiams atsisakoma, jeigu darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 4p., vadovas baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėja 2022-12-16 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 p. (darbo UAB „VG statyba“) pagrindu. Pareiškėja nurodė, kad ji ketina dirbti tinkuotojos apdailininkės pareigose.
Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu su juo pateiktus dokumentus, nustatė, kad 2022-02-21 Bendrovės vadovui V. G. (vadovu buvo nuo 2007-06-06 iki 2008-01-09 ir nuo 2008-07-21 iki 2023-03-22) Valstybinė darbo inspekcijos inspektoriai surašė Administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 95 str. 1 d. už nelegalų darbą. 2022-04-12 jis nutarimą apskundė Vilniaus m. apylinkės teismui, kuris 2022-06-27 sprendimu atmetė V. G. skundą. 2022-07-18 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą palikti nutarimą nepakeistą, V. G. skundo netenkino. Jam paskirta 2500 Eur bauda, kuri nėra pilnai sumokėta (sudaryta mokestinės paskolos sutartis). Nuo 2023-03-22 Bendrovėje paskirtas naujas vadovas V. L..
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 p. a p. įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, jog pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą yra aplinkybė, kad sprendimas neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjos atžvilgiu priimtas, kuomet Bendrovės vadovu jau buvo kitas asmuo – V. L., kuris nebuvo baustas už nelegalų darbą, kadangi pareiškėjo teiginiais, kad leidimo laikinai gyventi neišdavimas šiuo atveju yra neproporcinga priemonė, pažeidžianti jos teisėtus lūkesčius. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 str. 1 d. nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduodamas arba nepakeistas.
Pažymėtina, kad, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal Įstatymo 40 str. 1 d. 4 ar 4/ p. priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal LR ANK už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai (kaip ginčo atveju).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas ginčijamame Sprendime vertino pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad ji nuo 2020-12-17 iki 2022-12-07 turėjo galiojusį leidimą laikinai gyventi, ji nuo 2020-03-10 iki šiol dirba Lietuvoje, Bendrovėje įdarbinta nuo 2022-04-05. Pareiškėjos ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikiais, ji neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei ji atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, jos tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos pritaikytos tinkamai, šiame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjai taikoma poveikio priemonė yra motyvuota. Taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti jos ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos T. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.